Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Centro poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi dėl visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. kovo 1 d. gautas VšĮ Centro poliklinikos teikimas dėl A. D. taikomos priverstinio pobūdžio priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo į stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalį ir baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalį priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, todėl tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.

Iš VšĮ Centro poliklinikos pateiktos Psichikos sveikatos klinikos specialistų komisijos išvados matyti, kad A. D. VšĮ Centro poliklinikos psichikos sveikatos centre yra stebimas ir gydomas priverstinai ambulatoriškai nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d., supažindintas su priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, paskirtas gydymas. Pacientas gydytojo psichiatro duomenimis vaistų nevartojo, konsultacijas lankė nereguliariai. Šiuo metu aktyvios psichopatologijos nestebima, būklei kritiškas. Teigia pripažystantis ligą, motyvuotas tęsti gydymą ambulatoriškai. Pas gydantį psichiatrą paskutinį kartą lankėsi 2017 m. lapkričio 22 d. Konsultacijos metu teigė, jog buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jo kišenėse rasta „žolės", paskirtų medikamentų, paciento žodžiais „gresia baudžiamoji byla". Buvo kviestas apsilankyti psichikos sveikatos klinikoje siunčiant registruotą laišką, tačiau laiškas grįžo neįteiktas. Pacientas bendrauja noriai. Mastymo procesas netolygus, labilus, egocentriškas. Stebimos pavienės paranoidinės idėjos. Gyvena vienas nuosavame bute, artimųjų ratą sudaro brolis. Aktyviai ieško darbo, yra motyvuotas, tačiau ilgesnį laiką darbovietėje įsitvirtinti nepavykdavo. Gydymosi laikotarpiu pacientui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Pajamas sudaro netekto darbingumo pensija. Paskutinį kartą socialinio darbuotojo konsultacijos teiktos 2017 m. gruodžio 19 d.

Iš poliklinikos atstovės gydytojos Nijolės Šopauskienės paaiškinimų teisme matyti, kad asmuo buvo iškviestas rugpjūčio mėnesį, supažindintas su priverstinio gydymo sąlygomis. Jis po to atvyko tik du kartus. Paskutinį kartą atvyko 2017 m. lapkritį. Jo atžvilgiu pradėta kita byla dėl draudžiamų medžiagų turėjimo. Taip pat neva iš jo buvo paimti ir vaistai. Iš paciento kortelės galima spręsti, kad jis vaistų nevartojo, jų neišsirašydavo. Lapkritį jį kvietė pakartotinai, šis neatvyko. Parašė registruotą laišką kad atvyktų ir tęstų priverstinį gydymą, tačiau registruotas laiškas grįžo. Asmens stebėti neįmanoma. Psichikos būsena, kai asmuo buvo atvykęs, buvo stabili. Asmuo stengėsi įsidarbinti, dirbo. Paūmėjimas nebuvo stebimas, jis bendravo noriai, mąstymas buvo nuoseklus. Būna ir savaiminė remisija, kai asmuo nevartoja vaistų. Jeigu būsena gera, gydyti nereikia. Paskutinį kartą ji matė asmenį lapkričio mėnesį, lapkričio 22 d. išrašė vaistus. To, ką išrašė, asmuo nevartojo, kadangi iš paciento vaistus atėmė pareigūnai. Pacientas į viską reaguoja adekvačiai, prisipažino, kad mėgins išvykti į užsienį.

Duomenų visuma apie A. D. psichinę būseną ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismui nebuvo pateikti objektyvūs duomenys, neabejotinai patvirtinantys, kad dabartinė A. D. sveikatos būklė reikalauja stacionaraus priverstinio gydymo specializuotoje įstaigoje. Remiantis teikimo turiniu ir specialistės gydytojos paaiškinimais teisme A. D. nėra pasveikęs, jam būtina specialistų pagalba, tačiau galima ir savaiminė ligos remisija. Objektyvių duomenų apie asmeniui reikalingų medikamentų vartojimą ar nevartojimą – nėra. Teismas įvertindamas prielaidas dėl galimo A. D. vaistų nevartojimo fakto, nereguliaraus lankymosi psichikos sveikatos klinikoje, kartu atsižvelgia į esminę aplinkybę dėl nenustatyto ar būtino poreikio A. D. gydyti stacionariai. Teismas pastebį, kad stacionarus asmens gydymas susijęs su A. D. laisvės suvaržymu, kuris gali būti pagrįstas tik objektyviai būtinu asmens gydymu šiam esant pavojingam. Tokio būtinumo kriterijaus nei dėl A. D. gydymo, nei dėl jo pavojingumo – teismas nenustatė. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad nėra pagrindo visiškai tenkinti teikimo dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo. Kita vertus, įvertinus nustatytus pagrindus dėl asmens ligos gydymo ir medikamentų reguliaraus vartojimo, teismas mato pagrindą A. D. pratęsti priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutarė:

teikimą tenkinti iš dalies.

A. D. skirtą priverčiamąją medicinos priemonę ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pratęsti šešiems mėnesiams.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.