- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-20
- Bylos Nr.
- e2S-368-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00588-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“
- Suinteresuotas asmuo
- V. D., A. V. D.
Civilinė byla Nr. e2S-368-440/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00588-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.20.7.; 3.5.21.5. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 20 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. B. ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-3961-291/2019 pagal pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys V. D., A. V. D., antstolis A. B. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 195,15 Eur skolos išieškojimo iš V. D. 3 eilės išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau-UAB) „Joniškio grūdai“ naudai pagal 2015-03-06 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1624-291/2015. Antstolis A. B. nustatė, kad V. D. 1982-12-04 sudarė santuoką su A. V. D.. Skolininkei V. D. bei jos sutuoktiniui priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-dažinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas-ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtam turtui antstolis A. B. taiko turto areštą. 2. Antstolis A. B. 2019-02-25 pasiūlymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl V. D. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. UAB „Joniškio grūdai“ 2019-02-27 prašymu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkei V. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato-fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato-fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). UAB „Joniškio grūdai“ nurodė, kad nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės ir dėl to išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas. 3. Antstolis A. B. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriame nurodė, jog sutinka su UAB „Joniškio grūdai“ prašymu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Joniškio grūdai“ prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus 2015-05-13 VSDFV duomenis skolininkė nedirba, gauna 130,83 Eur išmoką iš VSDFV Šiaulių skyriaus, o vėlesnių užklausų byloje nėra, nors praėję beveik 4 metai, todėl teismas negali spręsti apie šiuo metu skolininkės gaunamas pajamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad V. D. skolinga 195,15 Eur, o prašoma atidalinti nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 6 žemės sklypai, 3 pastatai, 2 fermos ir daržinė, todėl šio turto vertė neproporcingai didelė V. D. skolos sumai. Teismas pažymėjo, kad 2015-02-11 Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1624-291/2015 nustatė skolininkės turto dalis A. V. D. gaunamose išmokose iš VSDFV Šiaulių skyriaus, kredito įstaigų sąskaitose bei leido nukreipti išieškojimą į šias pajamas bei lėšas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu antstolis A. B. prašo panaikinti 2019 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir nustatyti V. D. turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu A. V. D. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 5.1. Teismui priimant sprendimą buvo vertinamas tik UAB „Joniškio grūdai“ naudai išieškomos skolos dydis, neatsižvelgta į kitų išieškotojų naudai išieškomas skolas ir pareiškėjos galimybes atgauti įsiskolinimą. 5.2. Realizavus skolininkei priklausantį turtą gautos lėšos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau-CPK ) ir Sprendimų vykdymo instrukcija ( toliau - SVI ) nustatyta tvarka būtų skirstomos visiems prie išieškojimo prisijungusiems antstoliams, todėl teismas, atsisakydamas nustatyti skolininkės turto dalį ir tai motyvuodamas tuo, kad iš skolininkės UAB „Joniškio grūdai“ naudai išieškoma nedidelė suma, pažeidžia teisėtus išieškotojo interesus kuo greičiau atgauti įsiskolinimą. 6. Kreditorė UAB „Joniškio grūdai“ atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko antstolio skundą ir prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: nustatyti V. D. turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu. 7. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Joniškio grūdai“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: nustatyti V. D. turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu A. V. D. bei priteisti iš V. D. UAB „Joniškio grūdai“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 7.1. Išieškotojas sąžiningai kreipėsi į teismą, kad būtų nustatyta skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nepaisant to, kad skolos suma nėra itin didelė, tačiau išieškotojui jos nepavyksta atgauti jau beveik 4 metus. 7.2. Teismas, manydamas, kad turto dalis būtų nustatyta per didelio masto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, turėjo teisę tenkinti išieškotojo prašymą iš dalies. 7.3. Antstolis pateikė paaiškinimą išieškotojui, kad nenustačius dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, išieškotojas apskritai praras galimybę išsiieškoti skolą. Teismui atsisakius nustatyti skolininkei priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir skolininkei nebendradarbiaujant, išieškotojo interesai lieka neapsaugoti, užkertamas kelias įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. (CPK 336 straipsnio 1 dalis) Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos UAB „Joniškio grūdai“ naudai dėl 195,15 Eur skolos išieškojimo. Antstolis A. B. 2019-02-25 išieškotojai UAB „Joniškio grūdai“ pateikė pasiūlymą per 30 dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl V. D. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su A. V. D., nustatymo. UAB „Joniškio grūdai“ 2019-02-27 prašymu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkei V. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato-fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato-fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo netenkino. Turto dalies, esančio bendrojoje nuosavybėje nustatymo 11. Pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisės atveju savininko nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Taigi, nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininkui priklausančios dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi ja tvarką, taip pat naudojimosi ja tvarkos nustatymą bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jei tokios tvarkos nėra nustatyta. 12. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. 13. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. 14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas UAB „Joniškio grūdai“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo nurodė, kad skolininkė V. D. pareiškėjai skolinga 195,15 Eur, o prašoma atidalinti nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 6 žemės sklypai, 3 pastatai, 2 fermos ir daržinė, t. y. šio turto vertė yra neproporcingai didelė atsižvelgiant į skolos sumą. Tačiau šiuo atveju įvertinus minėtas CK, CPK nuostatas sutiktina su išieškotojos argumentu, kad teismas, įvertinęs UAB „Joniškio grūdai“ naudai išieškomos skolos dydį, neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti išieškotojos prašymo vien tuo pagrindu, kad nedidelė išieškoma suma. 15. Kaip minėta, UAB „Joniškio grūdai“ prašė teismo nustatyti, kad skolininkei V. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato-fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato-fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 16. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad V. D. skolinga 195,15 Eur, o prašoma atidalinti nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 6 žemės sklypai, 3 pastatai, 2 fermos ir daržinė, todėl šio turto vertė neproporcingai didelė V. D. skolos sumai. Taip pat pažymėjo, kad 2015-02-11 Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1624-291/2015 nustatė skolininkės turto dalis A. V. D. gaunamose išmokose iš VSDFV Šiaulių skyriaus, kredito įstaigų sąskaitose bei leido nukreipti išieškojimą į šias pajamas bei lėšas. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu šios aplinkybės ne patvirtina galimybes išieškoti iš minėtų pajamų bet priešingai leidžia spręsti, kad tokios galimybės nėra nes per pakankamai ilgą laiką minėta suma esant galimybei jau būtų buvus išieškota. Be to apeliacinės instancijos teismo vertinimu siekiant interesų pusiausviros, vadovaujantis proporcingumo, sąžiningumo teisingumo principais atsižvelgus į UAB „Joniškio grūdai“ reikalavimo teisę V. D. atžvilgiu, turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas nekilnojamojo turto objekte, atsižvelgiant į vertę, būtų proporcingas išieškotojos reikalavimo teisei, nepažeistų V. D. interesų. Pažymėtina, kad pati skolininkė turi siekti, kad vykdymo procesas nebūtų vilkinamas, siekti įsiskolinimus sumokėti gera valia. 17. Tačiau, kaip minėta konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti UAB „Joniškio grūdai“ prašymą dėl skolininkei V. D. priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo vien iš esmės tuo pagrindu, kad išieškoma suma yra nedidelė. (šios nutarties 14, 16 punktai) 18. Bylos duomenimis, VĮ Registrų centras duomenimis skolininkės V. D. vardu įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2018-02-22 išrašo duomenimis yra 2534 Eur. 19. CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Viešais VĮ „Registrų centras“ duomenimis skolininkės V. D. vardu įregistruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 2 240 Eur (žemės masinis vertinimas, galiojantis nuo 2019-01-01). Taigi, nesant skolininkės asmenine nuosavybe priklausančio turto, nesant galimybės išieškoti minėtos skolos, kai viena iš galimybių galėtų būti V. D. priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas į pvz. mažesnės vertės turtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pvz. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo nurodytas pagrindas yra 1999-01-18 Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1999-01-18 Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1999-01-18 apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašant nustatyti dalį skolininkei V. D. priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių dėl atsakovės asmenine nuosavybės teise turimo turto ( byloje tokių duomenų nėra) atsakovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto kilmės, jo įgijimo pagrindų. Byloje nustačius, kad minėtas žemės sklypas, ar kitas turtas priklauso skolininkei asmenine nuosavybės teise, byloje nebūtų pagrindo spręsti dėl skolininkei priklausančios dalies žemės sklype nustatymo CPK 667 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Dėl bylos procesinės baigties 20. CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai byloje nėra pakankamai duomenų faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti, kurių pagrindu spręstina dėl teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Be to tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų bylai išnagrinėti aktualių aplinkybių, nenustatinėjo, kokiu pagrindu skolininkė buvo įgijusi turtą, kurio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje prašė nustatyti pareiškėja, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų 21. Pareiškėja UAB „Joniškio grūdai“ pareiškė prašymą priteisti iš V. D. jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, be to gražinus bylą nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutartį dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Teisėja Vilija Valantienė