Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 289 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 26 d., 20.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,46 promilės neblaivumas). Šiais veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą pakeisti ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde teigiama, kad prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad pasielgė blogai. Pažymi, kad nusižengė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Mano, kad jo atžvilgiu galėjo būti taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, kadangi tam yra visos sąlygos. Tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde A. G. nurodo, kad šiuo metu yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Jo pragyvenimo šaltinis yra gaunamos pajamos iš žemės ūkio (yra įregistravęs savo ūkį). Pats ūkininkauja ir jam teisės vairuoti transporto priemones yra labai reikalingos. Negalėdamas vairuoti, negalės ūkininkauti. Samdyti darbuotoją, kuris galėtų vairuoti ūkio transporto priemones, nėra galimybės, kadangi neturi tam lėšų. Gaunamos pajamos iš ūkio nėra didelės, jų pakanka tik pragyvenimui ir būtiniausioms šeimos reikmėms. Pasižada daugiau ateityje nenusižengti ir laikytis visų įstatymų reikalavimų. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepimu prašo A. G. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas tik nuobaudos už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už šį pažeidimą skirti švelnesnę bausmę nei tą padarė pirmosios instancijos teismas ir teisės vairuoti neatimti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).Kaip numato ATPK 126 straipsnio 1 dalis, už šiame straipsnyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą skiriama bauda nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje, kuriuo remiantis, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ATPK 30² straipsnio 1 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į A. G. asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, skyrė sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 289 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje,, inter alia“ nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu, todėl, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, visgi gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, atitinkantis 1,46 promiles, kuris labiau artimas vidutiniam (1,5-2,5 prom.). Tokiais savo veiksmais A. G. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Tuo tarpu įstatymo leidėjas už padarymą teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliantas skunde nurodė, kad transporto priemonės vairavimas jam reikalingas dėl darbinių funkcijų atlikimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė padėtis nesuteikia, jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėms funkcijoms atlikti bei nuo to priklauso gaunamos pajamos, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą.Atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą ir įvertinus jas, apeliacinės instancijos teismas mano, kad skyrus dar švelnesnę nuobaudą nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai ir kaip minėta, būtų aukščiau iškeliamas pažeidėjo interesas, o ne visuomenės saugumas. Konstatuotina, kad A. G. paskirta administracinė nuobauda atitinka ATPK įtvirtintus nuobaudų skyrimo principus, yra proporcinga padarytam pažeidimui ir tinkama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.