- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-10
- Bylos Nr.
- 2-289-907/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06837-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Diana Latotina
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Svetlanai Anusevičienei, Jolantai Stanelienei, dalyvaujant
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui A. V., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-230-641/2014 patvirtintos tarp ieškovės G. V. ir atsakovo A. V. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punkto sąlygą, kurioje nustatyta, kad A. V. nepilnamečių vaikų, t. y. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui įsipareigoja mokėti periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį nuo 2014-03-01 iki jų pilnametystės, indeksuojant išlaikymą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. V. nepilnamečių vaikų E. V. ir A. V. išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės (1–5 b. l.).
Ieškovė G. V. teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti ir paaiškino, kad su atsakovu A. V. susituokė 2004-05-13, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. V. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. V.. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu jie santuoką nutraukė, atsakovas įsipareigojo vaikų išlaikymui kiekvienam vaikui mokėti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, tačiau vaikai paaugo, daug serga, jų poreikiai išaugo, todėl prašo padidinti priteistiną sumą iki 400 Lt. Gydytojai nustatė, jog sūnui yra netaisyklinga krūtinės ląsta ir stuburą reikia tiesinti, todėl vartoja kalcį, pasirinko sportą – lanko (duomenys neskelbtini), irkluoja baidares ir žiemą dar lanko baseiną, tai sudaro 50 Lt, tam reikia papildomų lėšų. Maistui reikia 300 Lt, aprangai, avalynei – 170 Lt, mokesčiams už komunalinius patarnavimus – 50-100 Lt, laisvalaikiui, šventėms, žaislams, kaupimas atostogoms (į kiną, kavinę) – 50 Lt, ugdymui (mokslas, papildomos pamokos, reikia pirkti popierių, pratybas) – 50 Lt, vaistams, vitaminams (nuolat sūnus vartoja kalcį, magnį, nes skauda raumenis, dėl stuburo, rekomendavo gydytojas) – 50 Lt, higienos priemonėms – 20 Lt, transporto išlaidoms – 30 Lt, nes reikia važiuoti į būrelius į Šiaulius, viso sūnui per mėnesį reikia skirti apie 800 Lt (231,70 Eur), tai sudaro būtinieji vaiko poreikiai. Dukra turi anginą, dažnai serga peršalimo ligomis. Dukrai 5 m., ji lanko (duomenys neskelbtini) . Maistui reikia 250 Lt, aprangai, avalynei – 150 Lt, mokesčiams už komunalinius patarnavimus – 100 Lt, laisvalaikiui, šventėms, žaislams, kaupimas atostogoms (į kiną, kavinę) – 50 Lt, darželio mokestis (darželyje lanko šokius, dainavimą ir kūno kultūrą) – 200-250 Lt, vaistams, vitaminams (nuolat serga gerklės ligomis) - 40 Lt, higienos priemonėms – 20 Lt, transporto išlaidoms – 20 Lt, nes reikia važiuoti į darželį į Šiaulius, viso dukrai per mėnesį reikia skirti apie 830 Lt (240,38 Eur), tai sudaro būtinieji vaiko poreikiai. Nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Gyvena K. Č. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomoja du kambarius, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, nuomos mokesčio nemoka, nuomos sutartis sudaryta, bet neįregistruota. Nuomotojas K. Č. leidžia naudotis vienu automobiliu, nes turi du, ji neseniai įgijo teisę vairuoti transporto priemones, už kurą ji pati susimoka. Nutraukiant santuoką su atsakovu nedirbo, dabar dirba (duomenys neskelbtini) padavėja, jos mėnesinis darbo užmokestis apie 700-800 Lt atskaičius mokesčius. Vaikus išlaikyti padeda mama ir nuomotojas K. Č.. Kiek jai žinoma, atsakovas mokosi, dirba (duomenys neskelbtini), dar nelegaliai dirba, todėl gali teikti vaikams prašomo dydžio išlaikymą.
Ieškovės atstovė advokatė Diana Latotina - Micevičė palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (62-68 b. l.). Paaiškino, kad su ieškove G. V. susituokė 2004-05-13, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. V. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. V.. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu jie santuoką nutraukė, jis įsipareigojo vaikų išlaikymui kiekvienam vaikui mokėti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Dabar atsakovė prašo padidinti išlaikymą, su kuo jis nesutinka. Nors vaikų poreikiai galimai ir išaugo, tačiau jo pajamos per praeitus ir užpraeitus metus liko tos pačios, dar ir sumažėjo 500 Lt. Jo pajamos nereguliarios, tai yra darbo, tai – nėra, dirba trijose darbovietėse: (duomenys neskelbtini) operatoriumi, greito reagavimo darbuotoju, krašto apsaugos savanoriu. Mokosi (duomenys neskelbtini) organizacijos, komunikacijos vadybos, dabar nuo 2015-03-02 iki 2015-05-08 atliks praktiką, todėl papildomų pajamų visai negaus. Per mėnesį gauna apie 430 eurų, turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį Mitsubishi 1997 m., apliejo kaimynus jo bute trūkus vamzdžiui, todėl dar turėjo atlyginti žalą, dėl ko ėmė iš banko vartojimo kreditą, per mėnesį apie 34 Eur moka bankui, apie 100 Eur per mėnesį moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, jam per mėnesį lieka 113 Eur, dar skiria vaikams, pats valgo 1 kartą per parą, neįgalumo neturi, sveikas, kitų išlaikytinių neturi. Mokslas nemokamas. Duobių nekasa, dirbtų papildomai, bet neturi laiko, dabar baiginėja bakalauro studijas, rašo diplominį darbą. Kol gyveno santuokoje, ieškovė nedirbo, jis vienas išlaikydavo šeimą. Nesikreipė dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, nežino, ar priklauso.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė advokatė J. B. palaikė atstovaujamąjį, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (60-61 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė V. P. nurodė, kad palaiko savo išvadą, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu buvo išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, mano, kad vaikų poreikiai padidėjo, 300 Lt kiekvienam vaikui yra per mažai. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas protingas ir atitinka vaikų interesus ir teismų praktiką, todėl ieškinys turėtų būti tenkintinas.
Liudytojas K. Č. parodė, kad pažįsta abi šalis, nėra piktuoju, pirmą namo aukštą nuomoja ieškovei, raštu yra sudaręs nuomos sutartį, mokesčius už komunalinius patarnavimus, kuriais naudojasi ieškovė, susimoka ieškovė. Kai ieškovė nutraukė santuoką, jis jai suteikė gyvenamą plotą, paskolino pinigų, jis nedirba, kai reikia, ieškovės sūnų paveža į baidares, baseiną. Vienas žmogus jam sakė, kuris paliudyti nenorės, kad atsakovas dar kasa duobes.
Liudytoja V. V. parodė, kad pažįsta abi šalis, ieškovė yra jos dukra, o atsakovas – buvęs žentas. Su žentu piktuoju, daug kartų padėdavo dukrai pinigais ir maistu. Kai vaikai pabūdavo pas tėvą, grįždavo alkani, ji puldavo juos maitinti. Iš atsakovo išieškomų pinigų nepakanka vaikų išlaikymui, ji dukrai padeda maistu, išaugtais savo vaikų rūbais, nes jos vaikai turi 12 ir 13 metų. Dukra veža vaikus į kiną. Mergaitė serga peršalimo ligomis, E. serga peršalimo ligomis, be to, jam buvo daryta operacija.
Liudytoja A. Š. parodė, kad pažįsta abi šalis, buvę jos kaimynai, dabar kaimynas tik atsakovas, nėra piktuoju. Dabar anksti tampa tamsu, tai vaikų pas atsakovą nemato, o vasarą juos matė. Atsakovas geras, tvarkingas kaimynas. Jo bute trūko vamzdis, apliejo ją ir kitus kaimynus, tai pas ją atėjo ir išdažė, kaip tarėsi dėl žalos atlyginimo su kitais kaimynais, nežino. Žino, kad jis dirba apsaugoje, bet jo finansinės padėties visai nežino. Žino, kad jis turi automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Bylos duomenys patvirtina, kad A. V. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) jos motina įrašyta ieškovė G. V., jos tėvu įrašytas atsakovas A. V. (10 b. l.), E. V. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) jo motina įrašyta ieškovė G. V., jo tėvu įrašytas atsakovas A. V. (11 b. l.). Nepilnamečių vaikų tėvų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-230-641/2014. Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 4.1 punkte numatyta, kad A. V. nepilnamečių vaikų, t. y. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui įsipareigoja mokėti periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį nuo 2014-03-01 iki jų pilnametystės, indeksuojant išlaikymą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (12-15 b. l.). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo padidinimo, nes padidėjo vaikų poreikiai.
Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vaikų išlaikymo išlaidos išaugo, nes vaikai paaugo, daug serga, jų poreikiai išaugo, todėl prašo padidinti priteistiną sumą iki 400 Lt. Gydytojai nustatė, jog sūnui yra netaisyklinga krūtinės ląsta ir stuburą reikia tiesinti, todėl vartoja kalcį, magnį, pasirinko sportą – lanko (duomenys neskelbtini) (112 b. l.), irkluoja baidares ir žiemą dar lanko baseiną, tai sudaro 50 Lt, tam reikia papildomų lėšų. Sūnui maistui reikia 300 Lt, aprangai, avalynei – 170 Lt, mokesčiams už komunalinius patarnavimus – 50-100 Lt, laisvalaikiui, šventėms, žaislams, kaupimas atostogoms (į kiną, kavinę) – 50 Lt, ugdymui (mokslas, papildomos pamokos, reikia pirkti popierių, pratybas) – 50 Lt, vaistams, vitaminams (nuolat sūnus vartoja kalcį, manį, nes skauda raumenis, dėl stuburo, rekomendavo gydytojas) – 50 Lt, higienos priemonėms – 20 Lt, transporto išlaidoms – 30 Lt, nes reikia važiuoti į būrelius į Šiaulius, viso sūnui per mėnesį reikia skirti apie 800 Lt (231,70 Eur), tai sudaro būtinieji vaiko poreikiai. Dukra turi neišoperuotą anginą, todėl dažnai serga peršalimo ligomis. Dukrai 5 m., ji lanko Šiaulių lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini) (31 b. l.). Dukrai maistui reikia 250 Lt, aprangai, avalynei – 150 Lt, mokesčiams už komunalinius patarnavimus – 100 Lt, laisvalaikiui, šventėms, žaislams, kaupimas atostogoms (į kiną, kavinę) – 50 Lt, darželio mokestis (darželyje lanko šokius, dainavimą ir kūno kultūrą) – 200-250 Lt, vaistams, vitaminams (nuolat serga gerklės ligomis) - 40 Lt, higienos priemonėms – 20 Lt, transporto išlaidoms – 20 Lt, nes reikia važiuoti į darželį į Šiaulius, viso dukrai per mėnesį reikia skirti apie 830 Lt (240,38 Eur), tai sudaro būtinieji vaiko poreikiai. Teigė, kad nuomojasi dalį namo iš K. Č. (31 b. l.), kuris nėra jos sugyventinis, nors atsakovo pateiktos nuotraukos rodo ką kita, nuomos mokesčio nemoka, susimoka savo dalį komunalinių patarnavimų išlaidų. Kito nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (7, 21 b. l.), paskolų neturi. Kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ji nedirbo, buvo registruota darbo biržoje, kaip ieškanti darbo (30, 32, 110 b. l.), dėl sunkios turtinės padėties teko net paimti 3000 Lt paskolą iš K. Č. (33 b. l.). Ji 2014-07-10 įgijo vidurinį išsilavinimą (109 b. l.), nuo 2014-09-30 dirba (duomenys neskelbtini) padavėja, per mėnesį gauna apie 700-800 Lt darbo užmokesčio (111 b. l.). Išlaikė vairavimo egzaminą ir įgijo teisę vairuoti transporto priemones (108 b. l.), automobilį jai duoda K. Č., nes turi du, o kurą pilasi ji pati už savo lėšas. Nurodė, kad išlaikyti vaikus jai padeda K. Č. ir mama.
Atsakovas su ieškovės pateikta vaikų išlaikymui skirtų lėšų sąmata nesutiko ir nurodė, kad skirti daugiau negu 300 Lt per mėnesį vienam vaikui jis neturi galimybių, nes dirba ir mokosi (24, 27-29, 77 b. l.), papildomo darbo dirbti neturi laiko. Jo ir ieškovės santuoka nutraukta neseniai, jo pajamos per tokį trumpą laiką nepakito, o ieškovės – priešingai- turtinė padėtis pagerėjo, nes ji gyvendama su juo santuokoje ir santuokos nutraukimo momentu nedirbo, o dabar įsidarbino, dirba ir gauna darbo užmokestį. Jis per mėnesį gauna apie 430 eurų, turi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (18-20 b. l.), automobilį Mitsubishi 1997 m. (22 b. l.), apliejo kaimynus jo bute trūkus vamzdžiui (83-84 b. l.), todėl dar turėjo atlyginti žalą (85 b. l.), dėl ko yra pasiėmęs vartojimo kreditą, per mėnesį apie 34 Eur moka bankui (78 b. l.), apie 100 Eur per mėnesį moka mokesčius už komunalinius patarnavimus (88-94 b. l.), moka išlaikymą vaikams, jam per mėnesį lieka 113 Eur, pats valgo 1 kartą per parą. Atsakovo nuomone, ieškovės nurodomos išlaidos, skirtos vaikų išlaikymui, yra užaukštintos, vaikams perkamas nevisavertis, nekokybiškas maistas (sūreliai, saldainiai, traškučiai, pusfabrikačiai ir t. t.).
Teismas, vertindamas nepilnamečių vaikų poreikius, atsižvelgia į tai, kad ieškovė pateikė vaikų išlaikymui reikalingų išlaidų sąmatas, jas grindė pirkimių kvitais, pažymomis, išrašais (35-54, 112, 126, 127, 129, 130 b. l.). Akivaizdu, kad vaikams reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, lavinimui, ugdymui. Teismas, iš byloje pateiktų ir įvertinų įrodymų visumos daro išvadą, kad šalių vaikų poreikiai pastoviai auga, jiems reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui ir ieškovė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti vaikų pilnavertį gyvenimą. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu buvo priteistas išlaikymo dydis po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, atsižvelgiant į vaikų amžių ir vaikų poreikius, 2014-09-08 ieškovė pareiškė reikalavimą pakeisti vaikams priteisto išlaikymo dydį, nes jos nuomone, jis yra per mažas, o vaikai paaugo, dažnai serga.
Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant ar padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja ar padidėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.
Ieškovė, prašydama padidinti nepilnamečiams vaikams teismo sprendimu priteistą išlaikymą dėl to, kad vaikai paaugo ir išaugo jų poreikiai, kad dažnai vaikai serga, privalėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį atsakovo turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaikų poreikių pasikeitimą (CPK 178 straipsnis). Ieškinį ji grindė tuo, kad vaikai paaugo, jiems išlaikymui reikia skirti didesnes pinigų sumas, dukra nuolat serga peršalimo ligomis, nes jai neišoperuota angina, o sūnui nustatyta, kad jo netaisyklingas stuburas ir krūtinės ląsta, dėl ko gydytojas rekomendavo gerti kalcį ir magnį (maisto papildus) ir lankyti sportą, šiuo atveju – baidarių irklavimą. Tai įrodinėjo pirkimų kvitais, pažymomis, išrašais (35-54, 112, 126, 127, 129, 130 b. l.), iš kurių matyti, kad vaikams dažniausiai perkamas menkavertis maistas (sūreliai, saldainiai, traškučiai ir t. t.), didžiąją dalį kvitų sudarė kvitai, kuriais apmokamas kuras degalinėse. Minėtas išlaidas ji vadino transporto išlaidomis, nurodė, jog jos yra būtinos, nes vaikus reikia vežti į būrelius į Šiaulius (sūnų), į darželį į Šiaulius (dukrą). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė griežtai paneigė tą aplinkybę, kad K. Č. yra jos sugyventinis, ji tvirtino, jog jis yra tik gyvenamojo ploto nuomotojas, nuomojantis jai ir vaikams du kambarius pirmame namo aukšte, tačiau tada kyla pagrįstas klausimas, kodėl ieškovė neišsinuomojo gyvenamosios patalpos, esančios Šiauliuose, nes tokiu atveju jos vaikams būtų buvę paprasčiau pasiekti būrelius ar darželį, nebūtų atsiradusios tokio dydžio transporto išlaidos, nes vaikų nereikėtų vežioti. Dėl to, kad vaikai dažnai serga peršalimo ligomis ir kad sūnui nustatyta stuburo ir krūtinės ląstos deformacija, ieškovė teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, išskyrus vieną medicininę pažymą (126 b. l.), kuri visiškai neinformatyvi, negalėdama gauti minėtų pažymų, teismo neprašė jų išreikalauti iš gydymo įstaigos. Be to, pažymėtina, jog vaikui nustačius stuburo ir krūtinės ląstos deformaciją, baidarių irklavimo sportas, kaip sportas, reikalaujantis didelių fizinių pastangų, visiškai nesiderina su nustatyta diagnoze, nes tokiu atveju reikalingas gydymas, o ne sportas, nebent gydytojai mano atvirkščiai, bet kaip minėta, tokių duomenų byloje nėra. Ieškovė taip pat neįrodė, jog per laikotarpį nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo iki ieškinio teismui padavimo dienos (nuo 2014-02-17 iki 2014-09-08) pasikeitė atsakovo turtinė padėtis – ji iš esmės pagerėjo, priešingai – byloje nustatyta, jog ji išliko tokia pati, kaip ir santuokos nutraukimo dieną. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina atsakovo turtinės padėties – turimo turto (butą ir automobilį turėjo ir santuokos nutraukimo metu, dirbo tose pačiose darbovietėse ir mokėsi, gaudavo tokio pat dydžio pajamas), gaunamų pajamų – esminio pasikeitimo nuo to momento, kai išlaikymo dydis buvo nustatytas ir priteistas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu, priešingai, byloje nustatyta, jog atsakovo turtinė padėtis šiek tiek pablogėjo, nes jis privalo atlyginti kaimynams padarytą žalą dėl bute įvykusios avarijos, o ieškovės turtinė padėtis iš esmės pasikeitė- ji pagerėjo, nes ieškovė, nutraukiant santuoką, nedirbo, o šiuo metu dirba ir gauna 700-800 Lt pajamas per mėnesį. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-230-641/2014 patikslintu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovo priteisti vaikams išlaikymą po 450 Lt kiekvienam, tokio paties dydžio 2013-08-29 nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas. Nutartį atsakovui apskundus atskiruoju skundu, ieškovė prašymo dėl laikino išlaikymo priteisimo visai atsisakė, nes atsakovas sutiko gera valia mokėti po 250 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, o nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ji jau sutiko, kad sutartyje būtų numatytas 300 Lt išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui (civilinė byla Nr. 2-230-641/2014, 25-30, 35-37, 44-47, 94-95, 147-150 b. l.), t. y. pati ieškovė su tuo sutiko, kad vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui užtenka per mėnesį po 300 Lt kiekvienam vaikui, pati prisiėmė apmokėti likusias su išlaikymu susijusias išlaidas, jeigu jos atsiras ar padidės, prisiėmė su tuo susijusią riziką. Todėl konstatuotina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą (atsakovo), turtinių galimybių ir vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaikų raidos poreikius ir toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, tačiau tokio aplinkybių pasikeitimo teismas byloje nenustatė. Atkreiptinas dėmesys dar į tai, kad nuo teismo sprendimo priėmimo iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo praėjo labai trumpas laiko tarpas, per kurį vaikų poreikiai negalėjo tiek išaugti, kad būtų pagrindas ieškovei kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Ieškovė nurodė, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl turi stengtis gauti didesnes pajamas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė taip pat yra sveika ir darbinga ir abi šalys turi vienodas galimybes gauti didesnes pajamas, kurias būtų galima skirti vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad atsakovo galimybė įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, kurią įvardijo ieškovė, ar gauti geriau apmokamą darbą baigus mokslus, t. y. įvairių abstrakčių galimybių ir prielaidų egzistavimo įvertinimas – nenustatytas pagrindas keisti priteistą išlaikymo dydį ir (ar) formą. Kaip pirmiau nurodyta, pagrindą išlaikymo dydžiui pakeisti sudaro konkrečios faktinės aplinkybės – esminiai atsakovo turtinės padėties pasikeitimai arba esminiai vaikų poreikių pasikeitimai – atsiradę po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo ir egzistuojančios kreipiantis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei sprendžiant teismui šį klausimą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nenustatytas nei esminis atsakovo turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas), nei esminis vaikų poreikių padidėjimas per tokį trumpą laikotarpį, to neįrodė nei byloje apklausti liudytojai, nei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl ieškovės ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.
Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaikų poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo.
LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (7-8 b. l.), todėl žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš ieškovės nepriteistinos, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo interesams byloje atstovavo advokatė, kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 1600 Lt (463,39 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų ruošimu ir atstovavimu, priteisimo (135-137 b. l.). Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistinos užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau - Rekomendacijos) 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA), kuri šiuo metu yra 1035,00 Lt (300 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 3 MMA (t.y. 900 Eur), pagal Rekomendacijų 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme – 0.15 MMA (45 Eur). Atsakovo atstovė byloje ruošė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo parengiamajame posėdyje (2014-12-03 – 20 min. 47 s.), teismo posėdžiuose (2015-01-22 - 1 val. 55 min. 35 s., 2015-02-25 – 1 val. 26 min. 34 s.). Darytina išvada, kad atsakovo prašomos priteisti 1600 Lt (463,39 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovui (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 463,39 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus, 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.