- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-1271-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01461-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- M. P.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė prašė priteisti iš atsakovo: 1) 13 915,75 Eur negrąžintos kredito dalies; 2) 1 111,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2022 m. gruodžio 13 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 192,45 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 13 d.); 4) 18 proc. (9 395,49 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2029 m. birželio 1 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos; 5) 2 740,06 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. gruodžio 13 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2029 m. birželio 1 d.); 6) 59,24 Eur delspinigių; 7) 15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. birželio 1 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K938708450 (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 14 000 Eur vartojimo kreditas 84 mėnesiams. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 10 717 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 18 proc.), 2 966,03 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2029 m. birželio 1 d. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus. Dėl to ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per nustatytą terminą skolos nesumokėjo.
3. Atsakovas liko skolingas ieškovei 13 915,75 Eur vartojimo kredito. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno. Dėl to, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti 1 111,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 192,45 Eur tarpininkavimo mokestį iki sutarties nutraukimo dienos. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas iš anksto, nurodant konkrečią sumą, preziumuojant, kad kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Dėl to ieškovė prašo priteisti 2 740,06 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančia prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms 2022 m. birželio 1 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K938708450 bendrųjų sąlygų 6.6 punkto sąlygą, kuria vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to bendrovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 (penkiolikos) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo, nuo sutarties sudarymo momento. Priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo M. P. 13 915,75 Eur negrąžinto kredito, 1 111,51 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. gruodžio 13 d.), 192,45 Eur tarpininkavimo mokesčio iki vartojimo sutarties nutraukimo, 59,24 Eur delspinigių; 18 procentų negautų pajamų, skaičiuotinų už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2029 m. birželio 1 d. nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip pagal 2022 m. birželio 1 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. K938708450 konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis: nuo 2022 m. gruodžio 13 d. – 13 565,92 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. – 13 475,16 Eur, nuo 2023 m. vasario 1 d. – 13 383 Eur, nuo 2023 m. kovo 1 d. – 13 289,54 Eur, nuo 2023 m. balandžio 1 d. – 13 194,63 Eur, nuo 2023 m. gegužės 1 d. – 13 098,90 Eur, nuo 2023 m. birželio 1 d. – 13 000,52 Eur, nuo 2023 m. liepos 1 d. – 12 901,28 Eur, nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. – 12 800,55 Eur, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. – 12 698,31 Eur, nuo 2023 m. spalio 1 d. – 12 594,53 Eur, nuo 2023 m. lapkričio 1 d. – 12 489,20 Eur, nuo 2023 m. gruodžio 1 d. – 12 382,29 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. – 12 273,77 Eur, nuo 2024 m. vasario 1 d. – 12 163,63 Eur, nuo 2024 m. kovo 1 d. – 12 051,83 Eur, nuo 2024 m. balandžio 1 d. – 11 938,36 Eur, nuo 2024 m. gegužės 1 d. – 11 823,19 Eur, nuo 2024 m. birželio 1 d. – 11 706,29 Eur, nuo 2024 m. liepos 1 d. – 11 587,63 Eur, nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. – 11 467,19 Eur, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – 11 344,95 Eur, nuo 2024 m. spalio 1 d. – 11 220,87 Eur, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. – 11 094,93 Eur, nuo 2024 m. gruodžio 1 d. – 10 967,10 Eur, nuo 2025 m. sausio 1 d. – 10 837,36 Eur, nuo 2025 m. vasario 1 d. – 10 705,67 Eur, nuo 2025 m. kovo 1 d. – 10 572,01 Eur, nuo 2025 m. balandžio 1 d. – 10 436,34 Eur, nuo 2025 m. gegužės 1 d. – 10 298,64 Eur, nuo 2025 m. birželio 1 d. – 10 158,87 Eur, nuo 2025 m. liepos 1 d. – 10 017 Eur, nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. – 9 873,01 Eur, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – 9 726,86 Eur, nuo 2025 m. spalio 1 d. – 9 578,51 Eur, nuo 2025 m. lapkričio 1 d. – 9 427,94 Eur, nuo 2025 m. gruodžio 1 d. – 9 275,11 Eur, nuo 2026 m. sausio 1 d. – 9 119,99 Eur, nuo 2026 m. vasario 1 d. – 8 962,54 Eur, nuo 2026 m. kovo 1 d. – 8 802,73 Eur, nuo 2026 m. balandžio 1 d. – 8 640,52 Eur, nuo 2026 m. gegužės 1 d. – 8 475,88 Eur, nuo 2026 m. birželio 1 d. – 8 308,77 Eur, nuo 2026 m. liepos 1 d. – 8 139,15 Eur, nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. – 7 966,99 Eur, nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. – 7 792,25 Eur, nuo 2026 m. spalio 1 d. – 7 614,88 Eur, nuo 2026 m. lapkričio 1 d. – 7 434,85 Eur, nuo 2026 m. gruodžio 1 d. – 7 252,12 Eur, nuo 2027 m. sausio 1 d. – 7 066,65 Eur, nuo 2027 m. vasario 1 d. – 6 878,40 Eur, nuo 2027 m. kovo 1 d. – 6 687,33 Eur, nuo 2027 m. balandžio 1 d. – 6 493,39 Eur, nuo 2027 m. gegužės 1 d. – 6 296,54 Eur, nuo 2027 m. birželio 1 d. – 6 096,74 Eur, nuo 2027 m. liepos 1 d. – 5 893,94 Eur, nuo 2027 m. rugpjūčio 1 d. – 5 688,10 Eur, nuo 2027 m. rugsėjo 1 d. – 5 479,17 Eur, nuo 2027 m. spalio 1 d. – 5 267,11 Eur, nuo 2027 m. lapkričio 1 d. – 5 051,87 Eur, nuo 2027 m. gruodžio 1 d. – 4 833,40 Eur, nuo 2028 m. sausio 1 d. – 4 611,65 Eur, nuo 2028 m. vasario 1 d. – 4 386,58 Eur, nuo 2028 m. kovo 1 d. – 4 158,13 Eur, nuo 2028 m. balandžio 1 d. – 3 926,25 Eur, nuo 2028 m. gegužės 1 d. – 3 690,89 Eur, nuo 2028 m. birželio 1 d. – 3 452 Eur, nuo 2028 m. liepos 1 d. – 3 209,53 Eur, nuo 2028 m. rugpjūčio 1 d. – 2 963,42 Eur, nuo 2028 m. rugsėjo 1 d. – 2 713,62 Eur, nuo 2028 m. spalio 1 d. – 2 460,07 Eur, nuo 2028 m. lapkričio 1 d. – 2 202,72 Eur, nuo 2028 m. gruodžio 1 d. – 1 941,51 Eur, nuo 2029 m. sausio 1 d. – 1 676,38 Eur, nuo 2029 m. vasario 1 d. – 1 407,28 Eur, nuo 2029 m. kovo 1 d. – 1 134,14 Eur, nuo 2029 m. balandžio 1 d. – 856,90 Eur, nuo 2029 m. gegužės 1 d. – 575,50 Eur, 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 952,83 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetė kitą ieškinio dalį. Priteisė valstybei iš M. P. 5,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
5. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Kadangi byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, atsakovas savo prievolės neginčijo, teismas pripažino, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 13 915,75 Eur negrąžinto kredito suma, 1 111,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 59,24 Eur delspinigių ir 192,45 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
6. Teismas nustatė, kad pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateiktą tarpininkavimo mokesčio apibrėžimą, tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
7. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nenumatyta, kad nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų pripažįstamas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais). Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl to susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas.
8. Aplinkybė, kad sutarties specialiosios dalies sąlygose tarp šalių sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Pati ieškovė pasirinko tokią tarpusavio sutartinių santykių su atsakove formą, pagal kurią sutarties kainos dalis, susijusi su naudojimusi pinigais (mokestinės palūkanos) yra griežtai atskira nuo sutarties kainos dalies, skirtos apmokėti už konkrečias vykdant sutartį teikiamas paslaugas. Argumentai, kad ieškovė yra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant ieškovės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp ieškovės ir kredito gavėjų. Dėl to teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 740,06 Eur tarpininkavimo mokesčio (kaip negautų pajamų), apskaičiuoto už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas nustatė, kad šalys sutartyje susitarė dėl atsakovo metinės palūkanų normos – 18 proc. Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką nuo mokėtinų įmokų. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2029 m. birželio 1 d. Jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2029 m. birželio 1 d.) atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei 18 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo atitinkamos negrąžintos kredito sumos.
10. Vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, pagrįstai galėjo tikėtis gauti 18 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos. Dėl šios priežasties ieškovės 18 proc. dydžio negautos pajamos skaičiuotinos už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2023 m. birželio 1 d. nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės, kaip pagal sutartį konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis.
11. Teismas nustatė, kad vartojimo kredito sutarties 6.6 punkte įtvirtintas tris kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.
12. Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažino, kad tris kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Toks procesinių palūkanų dydis laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Dėl to teismas vartojimo kredito sutarties sąlygą, numatančią nepagrįstai didelį 15 procentų procesinių palūkanų dydį, pripažino nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.226 straipsnio 1 dalis, 6.227 straipsnio 2 dalis; CK 6.284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
13. Teismas pripažino, kad šalių sutarties 6.6. punkto sąlygos, nustatančios 15 proc. dydžio procesines palūkanas, pripažinimas negaliojančia, neatima iš ieškovės teisės reikalauti priteisti įstatyme nustatyto dydžio – 5 proc. – palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.73 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovė turi teisę gauti įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas už atsakovo naudojimąsi ieškovės pinigais per bylos nagrinėjimo laikotarpį. Dėl to teismas priteisė ieškovei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą bendrą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
14. Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 2 740,06 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 2 740,06 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 13 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2029 m. birželio 1 d.), taip pat pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis ieškovei tiek už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas, prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis. Ieškovė yra Lietuvos Respublikoje veikianti tarpusavio skolinimo platformos operatorė, valdanti tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta operatorės teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomi ribojimai. Operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 proc. tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Ieškovės taikomas tarpininkavimo mokestis yra atlygis operatoriui pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį.
14.2. Ieškovė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, kad paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Ieškovė, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus, ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdamas galimybę vartotojui mokestį sumokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Tokiu būdu ieškovė siekia išlaikyti visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą. Pagal Lietuvos banko išaiškinimą būtent toks atlygio taikymas yra tinkamas, atsižvelgiant į vartotojo interesus, nes atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo gražintu įmokų, o ne, pavyzdžiui, sumokamas iš anksto arba iš karto po to, kai sudaroma vartojimo kredito sutartis. Ieškovė turi atsižvelgti į priežiūros institucijos aiškinimą ir nuomonę, siekdama atitikti įstatymo reikalavimams ir veikti savo įgaliojimų ribose.
14.3. Ieškovė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, ieškovei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu. Be to, ieškovė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 proc. taikomo mokesčio, o jį visą. Dėl to nepagrįsta yra teigti, kad tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su ieškovės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis ieškovei už teikiamas paslaugas. Atimant iš ieškovės teisę taikyti tarpininkavimo mokestį prieš ir (ar) po sutarties nutraukimo, ji praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.
14.4. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra susiklostę tarpusavio skolinimo santykiai, kuriuose dalyvauja kreditorių (investuotojų) daugetas, tarpininkė arba operatorė bei paskolos gavėjas. Ieškovė plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su vartojimo kredito gavėjais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams.
14.5. Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma ieškovės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie sudaro su ieškove susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Dėl to ieškovė prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų teisėtų lūkesčių interesu. Ieškovė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos taip pat tenka paskolos davėjams ir ieškovė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl to ieškovė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, nes tai yra tiesioginiai ir vieninteliai ieškovės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
14.6. Sutartyje šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvieno mėnesio įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės ieškovės pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės, turėtų būti vertinamos, kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės yra nustatytos aiškiai sutarties bendrosiose sąlygose. Taip pat aiškiai nurodyta ir tarpininkavimo mokesčio suma yra specialiosiose sąlygose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti 2 740,06 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį po sutarties nutraukimo iki sutartyje numatytos sutarties pabaigos, teisėtumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovu 2022 m. birželio 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K938708450, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 14 000 Eur dydžio kreditą 84 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 10 717,00 Eur palūkanas ir 2 966,03 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2029 m. birželio 1 d. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. gruodžio 7 d. pranešimu nutraukė sutartį nuo 2022 m. gruodžio 13 d.
16. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį ir sutarties sąlygas ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo 192,45 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos iki sutarties nutraukimo 2022 m. gruodžio 13 d. Ieškovės reikalavimą priteisti 2 740,06 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą nuo sutarties nutraukimo 2022 m. gruodžio 13 d. iki sutartyje numatyto jos termino pabaigos 2029 m. birželio 1 d., pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstu, nes tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
17. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su jos pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo, yra nepagrįsta. Pagal teisinį reguliavimą tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi teisę į užmokestį, vadinamą tarpininkavimo mokesčiu. Kadangi pagal įstatymus ieškovei draudžiama visą užmokestį gauti sutarties sudarymo metu, šis užmokestis išdėstomas dalimis, siekiant vartotojo interesų pusiausvyros. Netesybos ir palūkanos tenka paskolos davėjams, o ieškovė negauna jokio nuostolių atlyginimo. Tarpininkavimo mokestis, kaip negautos pajamos, yra vieninteliai ir tiesioginiai ieškovės patirti nuostoliai dėl sutarties neįvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
18. Pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 punktą vartojimo kredito davėjas arba Bendrovė – AB „NEO Finance“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomus viešąjį vartojimo kredito davėjų ir viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašus. Vartojimo kredito gavėjas – fizinis asmuo, su kuriuo Bendrovė sudarė vartojimo kredito sutartį. Šiuose santykiuose Bendrovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė pripažintina tarpusavio skolinimo platformos operatore.
19. Pažymėtina, kad nei bendrose Civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose kredito ir vartojimo kredito sutartis, nei VKĮ nėra tiksliai apibrėžta skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio sąvoka, taip pat nėra detaliai reglamentuota šio atlygio mokėjimo tvarka ir terminai. Dėl to pagrindinę reikšmę, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, pripažįstant ją negautomis pajamomis, pagrįstumo, turi su atsakovu sudarytos Sutarties sąlygos.
20. Pagal VKĮ 25 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito gavėjas turi būti informuotas apie vartojimo kredito tarpininkui mokamą atlygį. Susitarimas dėl šio atlygio turi būti sudarytas raštu patvariojoje laikmenoje prieš sudarant vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito tarpininkas apie vartojimo kredito gavėjo mokamą atlygį už jo paslaugas praneša vartojimo kredito davėjui, kad šis atlygį įtrauktų į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (VKĮ 25 straipsnio 3 dalis).
21. Nagrinėjamoje byloje Sutarties specialiosiose sąlygose buvo nurodyta, kad tarpininkavimo mokestį sudaro 12,00 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos, tarpininkavimo mokesčio suma – 2 966,03 Eur, bendra vartojimo kredito suma, kurią gavėjas turės sumokėti – 27 683,03 Eur. Atsakovui pateiktoje informacijoje apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas buvo pateikta dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarka, pagal kurią atsakovas turėjo mokėti po 35,31 Eur preliminaraus tarpininkavimo mokestį kiekvieną mėnesį iki sutartyje numatyto termino pabaigos.
22. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieškovei). Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą ir 5.3.1 papunktį tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
23. Sutartyje pateiktas tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas ir jo apskaičiavimo taisyklės patvirtina, kad šis mokestis yra susijęs su ieškovės atliekamais veiksmais sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Tuo tarpu galimi ieškovės veiksmai po sutarties nutraukimo į 1.28 punkte pateiktą apibrėžimą nepatenka. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji taip pat turi vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas pelno palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų gavėjams. Tačiau sutarties sąlygose šie ieškovės veiksmai ir atlygis už juos nėra aptarti. Be to, vykdymo proceso išlaidos yra reglamentuojamos CPK 609 straipsnyje, jos yra apibrėžtos teisės normų, todėl negali būti numatytos vartojimo kredito sutartimi.
24. Pažymėtina, kad pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktą vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir delsiant atlikti mokėjimą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, bendrovė turi teisę kreiptis į skolos išieškojimo įmonę dėl tarpininkavimo susigrąžinant įsiskolinimą, o vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja sumokėti skolų išieškojimo įmonės administravimo ar kitą mokestį, kuris yra nurodomas vartojimo kredito gavėjui siunčiamame dokumente. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė duomenų, kad dėl atsakovo skolos būtų kreipusis į skolos išieškojimo įmonę ir dėl to būtų patyrusi išlaidų.
25. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, Bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktą vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja šiuos bendrovės nuostolius padengti.
26. Nurodytuose Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktuose yra aiškiai apibrėžta vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ir ieškovės nuostolių, kuriuos sudaro netesybos ir negautos pajamos, kurias sudaro palūkanos, apskaičiuotos po sutarties nutraukimo dienos, dydžio nustatymas ir mokėjimo terminas. Tuo tarpu tarpininkavimo mokestį atsakovas turi mokėti tik už sutarties laikotarpį, o įmokos, apskaičiuotos po sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos termino pasibaigimo, sutarties 8.6 punkte nėra įtrauktos į ieškovės negautas pajamas.
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad aptartose sutarties sąlygose nurodyta, kad būtent ieškovei vartojimo kredito gavėjas (atsakovas) turi mokėti pelno, kompensuojamas palūkanas ir netesybas. Ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kokią paskolos dalį ieškovė atsakovui yra suteikusi savo lėšomis, o kokią – kiti kredito davėjai, taip pat kokie yra ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir kitų kredito gavėjų tarpusavio įsipareigojimai. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad iš tikrųjų ji negaunanti nei palūkanų, nei netesybų ir jokie jos nuostoliai nėra atlyginami, pripažintinas nepagrįstu.
28. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.
29. Pažymėtina, kad cituotos VKĮ 25³ straipsnio 6 ir 6¹ dalių nuostatos reglamentuoja santykius tiek tarp tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito gavėjo, tiek tarp tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito davėjų. Dėl to įvertinti, ar ieškovė tarpininkavimo mokesčio mokėjimą išdėstė dalimis tik dėl įstatymo reikalavimo, galima būtų tik turint visus duomenis apie ieškovės teisinius santykius su kitais kredito davėjais, jų tarpusavio įsipareigojimus, įnešamų savo lėšų skolinant dydį. Tokių duomenų ieškovė teismui nėra pateikusi. Be to, įstatymo nuostatose nėra aiškiai įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio tarpininkavimo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
30. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytoje priežiūros institucijos – Lietuvos banko – nuomonėje dėl vartojimo kredito rinkos dalyvių pateiktų klausimų, susijusių su vartojimo kredito įstatymo, vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų aiškinimu ir taikymu, 65 punkte yra aiškiai nurodyta, kad operatoriui mokamas atlygis (arba jo dalis) skaičiuojamas tik nuo faktiškai vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui grąžintos (sumokėtos) įmokos.
Žemesnės instancijos teismas
31. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. e2A-1442-656/2022 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, kuriose buvo pripažinta, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai iš vartojimo kredito gavėjo tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino.
32. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas nutartis priėmę apygardų teismai nėra aukštesnės instancijos teismai Vilniaus apygardos teismui, todėl minėtose nutartyse padarytos išvados jam nėra privalomas.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismų praktika šiuo klausimu ir nėra vieninga, tačiau didžioji dalis apeliacinės instancijos teismų pripažįsta tik ieškovės teisę į tą tarpininkavimo mokesčio dalį, kuri yra apskaičiuota už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti, kaip negautas pajamas ir tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino, atmetamas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1687-258/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2626-560/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3049-643/2021; 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022; 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-875-640/2022; 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-936/2022; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022; kt.).
34. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl konkrečia suma nurodytos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo argumentų (su jais nesiejami).
Dėl procesinės bylos baigties
35. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
38. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkintini, taip pat nėra pagrindo perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.
39. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
netenkinti ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.