Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-04-09 · Civilinė byla Nr. 2A-147-370/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-09
Bylos Nr.
2A-147-370/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Eugenija Morkūnienė
Pareiškėjas
I. N.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos, Lietuvos, Tauragės apskrities viršininko administracijos
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-147-370/2008

Teisėjas A.Bazilius Procesinio sprendimo kategorija 128.2; 114.11

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. balandžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant S.Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant pareiškėjai I. N., pareiškėjos atstovei adv. S.Jorudienei, suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atstovui prokurorui G.Žebeliui, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-127-105/2007 pagal pareiškėjos I. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Tauragės apskrities viršininko administracija, I. R., D. Š., A. D. Ž. S., Tauragės rajono savivaldybės taryba, bei suinteresuotų asmenų Tauragės apskrities viršininko administracijos ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-11-07 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2000-09-20 sprendimu tenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A. Š. iki žemės nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), valdė 4,25 ha žemės sklypą, kuris ribojosi su A. G., V., C., S. žemės sklypais.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymu Tauragės rajono apylinkės teismas 2006-10-26 nutartimi procesą byloje atnaujino.

Šalies argumentai

Atnaujinus procesą paraiškėja I. N. patikslintu pareiškimu teismo prašė pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2000-09-20 sprendimą nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A. Š. iki žemės nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), valdė 2,06 ha kitos paskirties žemės sklypą. Nurodė, kad tėvo žemė buvo dviejuose sklypuose: sklypas Nr. 1 ribojosi su G. žemės sklypu, su (duomenys neskelbtini) upe, su (duomenys neskelbtini) gatve, o sklypas Nr. 2 ribojosi su (duomenys neskelbtini) gatve, M. K. žemės sklypu, O. žemės sklypu, J. Z. žemės sklypu, A. V. žemės sklypu, C. žemės sklypu, miesto žemės sklypu, (duomenys neskelbtini) gatve. Nuosavybės dokumentai į žemę neišliko. Prašymas grindžiamas kaimynų paaiškinimais, liudytojų parodymais, archyviniais dokumentais, ta aplinkybe, jog ši žemė (2,06 ha) 1940-07-22 buvo laisva. Žemė buvo kitos paskirties. Pareiškėja ir šiuo metu įsitikinusi, jog tėvas iki žemės nacionalizavimo asmeninės nuosavybės teise valdė 4,25 ha žemės, ji nėra garantuota, jog gretimų sklypų savininkams nuosavybės teisė į žemę atkurta teisingai, galbūt tėvas žemės turėjo kur nors kitur. Tėvas dalį žemės turėjo, dalį nupirko tarpukario laikotarpiu. Tarpukario laikotarpiu savininkai pastatus galėjo statyti tik ant savo žemės. Dėl to, kad pastatai buvo pastatyti, ginčų nekyla.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2007-11-07 sprendimu I. N. patikslintą pareiškimą tenkino ir 2000-09-20 teismo sprendimą pakeitė – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A. Š. iki žemės nacionalizacijos (1940-07-22) Tauragėje, šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, asmeninės nuosavybės teise valdė 2,06 ha kitos paskirties žemės sklypą. Žemė buvo dviejuose sklypuose. Sklypas Nr. 1 ribojosi su G. žemės sklypu, su (duomenys neskelbtini) upe, su (duomenys neskelbtini) gatve. Sklypas Nr. 2 ribojosi su (duomenys neskelbtini) gatve, M. K. žemės sklypu, (duomenys neskelbtini) gatve, O. žemės sklypu, J. Z. žemės sklypu, A. V. žemės sklypu, C. žemės sklypu, miesto žemės sklypu, Vymerio gatve. Teismas remdamasis rašytiniais įrodymais – Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999-06-21 pažyma Nr. T-1297-Š, Tauragės Liaudies Teismo 1947-05-22 sprendimu, pareiškėjos ir liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir tuo faktu, kad pareiškėjos nurodytoje vietoje kitų žemės savininkų 1940-07-22 nebuvo, padarė išvadą, kad pareiškėjos tėvas Tauragėje iki žemės nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė 2,06 ha žemės. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjai nepavyko įrodyti likusios žemės dalies valdymo nuosavybės teise Tauragėje fakto, nerodo, kad jis žemės turėjo mažiau arba visai neturėjo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities viršininko administracija prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-11-07 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi neįsigilino į pateiktus įrodymus, jų tinkamai netyrė ir nevertino, tuo padarydamas nepagrįstas, bylos medžiagai prieštaraujančias išvadas. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma ir liudytojų parodymais, tačiau netyrė kitų rašytinių įrodymų – A. Š. prašymo Tauragės apskrities statybos komisijai, A. D. Ž. S. atsiliepimų, kuriuose ji nurodė, kad rašte minimi A. V. kaimynai Š., G., C., R. nebuvo jų kaimynai ir šių pavardžių ji nėra girdėjusi. Aplinkybė, kad pareiškėjos tėvas nuosavybės teise turėjo pastatų, neįrodo aplinkybės, kad jis turėjo nuosavos žemės, kadangi visas Tauragės senasis miestas buvo valdomas činčo (nuomos) teise. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė pareiškėjos tėvo valdyto žemės sklypo paskirtį. Iš archyvinių dokumentų matyti, kad E. A. Š. buvo žemės ūkio valdytojas, turėjo ūkinių pastatų, todėl ir žemė buvo žemės ūkio paskirties.

Prie apeliacinio skundo prisidėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, kuris papildomai nurodo, jog pareiškėja neįrodė, kokiu pagrindu jos tėvas iki nacionalizacijos valdė ginčijamą žemės sklypą, neįrodė įsigijimo sandorio sudarymo fakto.

Atsiliepimas

Atsiliepime pareiškėja prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir nuosekliai ištyrus ir tinkamai įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Rašytiniai dokumentai: 1947-05-22 teismo sprendimas, 1934-10-24 prašymas ir 1934 m. leidimas įrodo, jog pareiškėjos tėvas nuo 1934 m. nuosavybės teise valdė A. Š. priklausiusius pastatus ir žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) mieste, kuris sudarė apie 0,50 ha, o 1999-06-21 archyvo pažymėjimas įrodo, kad Tauragės mieste nuosavybės teise tėvas valdė 4,25 ha bendro ploto žemės. Teismas pagrįstai nesirėmė S. pateiktais atsiliepimais, kadangi ji nebuvo atvykusi nė į vieną teismo posėdį, teisme paaiškinimų nedavė. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl žemės sklypo paskirties, kadangi abu žemės sklypai, nurodyti plane, yra miesto ribose, be to, aplinkiniai žemės sklypai, į kuriuos nuosavybės teisės yra atkurtos buvusiems savininkams, taip pat yra ne žemės ūkio. Tai paliudijo ir apeliantės darbuotoja V.L.. Tėvo įvardijimas archyvo pažymoje „ūkio darbininku“ neturi nieko bendra su tuo, kokios paskirties žemės sklypus jis valdė. Apeliantės argumentą, kad pareiškėjos tėvui priklausiusi žemė buvo valdoma činčo teise, paneigia pačios apeliantės teismui pateikti činčo žemės planai, iš kurių akivaizdu, kad pareiškėjos tėvui priklausiusi žemė nepriklauso činčo teise valdytos žemės plotams.

Atsiliepime suinteresuotas asmuo A. D. Ž. S. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinio skundo savo pozicijos nepareiškė. Nurodo, kad apie pareiškėjos tėvo turėtą žemę nieko negalinti paliudyti, kadangi šie gyveno toliau nuo jų šeimos, prie kitos gatvės, todėl jų nepažinojusi.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo netinkamu įrodymų tyrimu ir vertinimu, dėl ko, apeliantų nuomone, teismas padarė nepagrįstas išvadas ir neteisingai išsprendė bylą.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad savo išvadą daro įvertinęs pareiškėjos, liudytojų parodymus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, kurie suformavo teismo įsitikinimą apie fakto buvimą. Pirmosios instancijos teismo veiksmai įrodinėjimo procese atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarime Nr. 51 Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje bei 2005-12-29 nutarime Nr. 56 Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus. Sprendžiant bylą reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Apeliantai remiasi suinteresuoto asmens A. D. Ž. S. atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad nurodyti Š., G., C., R. nebuvo jų kaimynai ir šių pavardžių ji nėra girdėjusi (t. I, b.l. 133). Tačiau byloje yra liudytojų G. G. ir S. R. (t. III, b.l. 144, 145) parodymai, kurie patvirtina, kad pareiškėjos nurodytoje vietoje E. A. Š. turėjo didelį žemės sklypą, kurį Š. „pirko gerom sąlygom“, sklypas buvo arti mokyklos, ribojosi su K. ir G. žemės sklypais, jiems neteko girdėti, kad sklypas būtų išvaržytas, parduotas ar dovanotas. A. D. Ž. S. nurodytą aplinkybę paneigia daug byloje esančių rašytinių įrodymų, tarp jų ir pačių apeliantų nurodytas Tauragės Liaudies Teismo 1947-05-22 sprendimas, kuris patvirtina, kad E. A. Š. dovanų aktu iš A. Š. 1934 m. įgijo (duomenys neskelbtini) mieste, gyvenamąjį namą su tvartais, bei apeliacinės instancijos teismo išreikalautas įrodymas - 1942 05 27 visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenys apie E. Š. šeimos sudėtį. Nurodyti duomenys ir patvirtina, kad E. Š. gyveno (duomenys neskelbtini). Apeliantai pripažįsta, kad aplinkybė, nurodyta 1947 m. sprendime, sudaro pagrindą teigti, jog E. A. Š. galėjo įgyti ir apie 0,50 ha žemės. Dėl nurodytų priežasčių atmestinas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų negalėjo suformuoti įsitikinimo apie prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto buvimą.

Atmestinas apeliantų argumentas, kad visas Tauragės senasis miestas buvo valdomas činčo teise ir šiuose sklypuose stovėjo statiniai, priklausantys asmenims nuosavybės teise, o žemė po jais buvo nuomojama iš valstybės. Iš apeliantų į bylą pateiktų planų (t. I, b.l. 50-52) matyti, kad pareiškėjos tėvui priklausiusi žemė nepriklauso činčo teise valdytiems žemės plotams. Apeliantų argumentą paneigia minėtas A. Š. prašymas Tauragės apskrities statybos komisijai, kuriame nurodyta, kad A. Š. žemė priklauso nuosavybės teise, žemė valdoma pirkimo akto pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad Tauragės apskrities viršininko sprendimais yra atkurtos nuosavybės teisės į kaimyninius žemės sklypus.

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė rašytinio įrodymo – A. Š. prašymo Tauragės apskrities statybos komisijai (t. III, b.l. 60), tačiau nenurodo, kaip šis įrodymas paneigia prašomą nustatyti juridinį faktą. Teisėjų kolegijos nuomone, šis įrodymas, kartu su minėtu Liaudies Teismo 1947-05-22 sprendimu, tik patvirtina faktą, kad E. A. Š. iš A. Š. pareiškėjos nurodytoje vietoje įgijo ir apie pusę hektaro žemės sklypą. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999-06-21 pažymėjimas Nr. T-1297-Š (t. I, b.l. 10) patvirtina, kad E. A. Š. Tauragės mieste valdė 4,25 ha žemės sklypą, daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos nurodytą vietą nėra, 1940-07-22 ši žemė buvo laisva, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu labiau tikėtina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas egzistuoja. Apeliacinio skundo argumentas, jog minėtame archyvo pažymėjime ir 1943-01-22 iškeltųjų gyventojų sąraše yra nuorodos, kad E. A. Š. „ūkio darbininkas“, ir yra statistinės žinios apie iškeltuosius „žemės ūkio valdytojus“, yra nereikšmingas, kadangi sprendžiamas žemės sklypo nuosavybės teisės klausimas, kuriam žemės sklypo paskirtis jokios įtakos neturi. Minėtuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, jog žemė yra Tauragės mieste, o apeliacinės instancijos teismo išreikalautame 1943 01 22 iškeldintųjų sąraše A. Š. yra įrašytas 886 numeriu, kartu su kitais iškeldintaisiais iš Tauragės miesto. Tikslinės žemės paskirties nustatymas negali būti bylos dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo nagrinėjimo dalyku, nes nuo jo nepriklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.), be to, jis neturi įtakos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslui (CPK 447 str. 1 p.). Nei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, nei jį lydintys įstatymo įgyvendinamieji aktai nereikalauja nustatyti žemės tikslinės paskirties. Nuosavybės teisių atkūrimo būdas (natūra ar kompensacija) sprendžiamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas nenurodant žemės tikslinės paskirties.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325- 333 str.,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti iš sprendimo rezoliucinės dalies išbraukiant nuorodą apie E. A. Š. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo tikslinę paskirtį.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Albina PupeikienėEugenija Morkūnienė