Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-05-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-201-548/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-14
Bylos Nr.
eII-201-548/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00053-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Pažeidėjas
J. P., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-201-548/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00053-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.1; 16.11.3; (S) 21.10.4; 21.11.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 14 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmeniui J. P.,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2025 m. sausio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-732-2025 (ROIK: 24259853380).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2025 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-732-2025 (toliau – nutarimu) J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2024 m. lapkričio 9 d., 14.50 val. Kauno rajono sav. Magistraliniai keliai Vilnius–Kaunas–Klaipėda (d. pusė), vairavo transporto priemonę Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Vairuodamas transporto priemonę, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nerodė kairiojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro, nedavė kelio greta ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotojui. Nutarimu J. P. paskirta 100 Eur bauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo J. P. pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriame prašo panaikinti 2025 m. sausio 9 d. Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-732-2025 ir juo paskirtą baudą. Skundas grindžiamas tuo, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilio neturėjo, be to buvo išvykęs į Angliją nuo 2024 m. spalio 6 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. ir turi tai patvirtinančius lėktuvo bilietus. Protokolas buvo surašytas visiškai be įrodymų.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma J. P. skundo netenkinti ir, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad J. P. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, jo veika kvalifikuota teisingai, baudos dydis paskirtas laikantis įstatyme nurodytų taisyklių, jis pagal ANK 417 straipsnio 1, 3 dalis, 415 straipsnio 1, 2 dalis nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Skundą prašo nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. palaikė savo skundą jame išdėstytais motyvais bei paaiškino, kad automobilis nebuvo registruotas jo vardu, jis buvo tik apsidraudęs civilinę atsakomybę ir šiek tiek ja pavažinėjo. Automobilis neturi jokios sąsajos su juo. Turi lėktuvo bilietus, su kuriais yra išskridęs iš Lietuvos. Dėl šių priežasčių nesutinka dėl nusižengimų, kuriuos policija įvardija, kad padarė J. P.. Gyvena Anglijoje, yra vedęs, žmona ir vaikai gyvena Lietuvoje. 2024 m. lapkričio 9 d. buvo Anglijoje, o žmona buvo Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) negyvena nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio, gyvena (duomenys neskelbtini) Parodžius byloje esančias Institucijos pateiktas nuotraukas, atpažino, kad sėdi žmona. Su kuo žmona važiavo automobilyje – nežino. Jis buvo išvažiavęs iš Lietuvos.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. P. parodė, kad 2024 m. lapkričio 9 d. važiavo automobiliu su ukrainiečiu pasiimti automobilio dokumentų. Vyras namuose paliko telefoną, į kurį kažkas skambino, ji atsiliepė, skambino ukrainietis, kuriam vyras nebuvo atidavęs dokumentų, važiavo kartu su ukrainiečiu į (duomenys neskelbtini) paimti dokumentų, nes pati nevairuoja. Kelyje įvyko incidentas, vos nepadarė avarijos, nes užlindo pusfūrė. Šalia sėdintis ukrainietis, kuris vairavo, papypino, fūrą aplenkė ir nuvažiavo. Važiavo automobiliu Lexus, automobilis priklausė jos vyrui. 2024 m. lapkričio 9 d. vyras J. P. buvo Anglijoje. 2024 m. lapkričio 9 d. važiavo automobiliu su ukrainiečiu, kuriam vyras pardavė mašiną, nes vyras nebuvo atidavęs dokumentų jam automobilio, todėl iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo pro Megą automagistrale, suko link Giraitės. Ukrainietis furistui rodė viduriniojo piršto gestą, nes jis „užkišo“ ir vos nepadarė avarijos. Automobilyje važiavo dviese. Turi tris vaikus – vieną mergaitę ir du berniukus. Vairuotojo vardo ir pavardės pasakyti negali, nes jis nėra jos giminaitis ar draugas. Vaikai automobiliu nevažiavo, nes buvo darželyje ir mokykloje, važiavo tik dviese automobilyje.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2025 m. sausio 9 d. nutarimu J. P. buvo pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 1, 3 dalyse, 415 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, už tai jam buvo paskirta 100 Eur bauda. J. P. nesutinka, kad minėtus administracinius nusižengimus padarė jis, nes automobilis Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso ir administracinių nusižengimų padarymo metu jis buvo išvykęs iš Lietuvos. Apylinkės teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma skunde.

ANK 415 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 415 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad transporto priemonių, kurios yra be privalomosios techninės apžiūros užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 417 straipsnio 1 dalis numato, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 417 straipsnio 3 dalis numato, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 82.2 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

KET 86 punkte nurodyta, kad įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Posūkių šviesos signalai nerodomi įvažiuojant į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu.

KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 104 punkte, be kita ko, nurodyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.

KET 226 punkte nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Byloje nustatyta, kad skundžiamas nutarimas yra už tai, kad J. P. 2024 m. lapkričio 9 d., 14.50 val. Kauno rajono sav. Magistraliniai keliai Vilnius–Kaunas–Klaipėda (d. pusė), vairavo transporto priemonę, kuriai nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Vairuodamas transporto priemonę, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nerodė kairiojo įspėjamojo posūkio šviesos signalo, kuris turi būti pradėtas rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigtas tuojau pat po manevro, nedavė kelio greta ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotojui. Nutarimu paskirta 100 Eur bauda. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu J. P. sakė, kad 2024 m. lapkričio 9 d. buvo Anglijoje, o ne Lietuvoje, teigė, kad gali pateikti įrodymus – lėktuvo bilietus, tačiau nei kartu su skundu, nei teismo posėdžio metu dokumentų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad nusižengimo įvykdymo metu jo nebuvo Lietuvoje, J. P. nepateikė. Tačiau Institucija pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos (toliau - VSATIS) išrašą, kuriame matyti, kad J. P. iš Lietuvos išvyko 2024 m. spalio 6 d. ir grįžo į Lietuvą 2024 m. spalio 25 d., o taip pat matyti, kad 2024 m. lapkričio 21 d. J. P. atvyko į Lietuvą, tačiau, kada jis išvyko VSATIS išraše nematyti, vadinasi iš Lietuvos išvyko ne lėktuvu, o grįžo lėktuvu, ne įrašas apie atvykimą į Lietuvą 2024 m. lapkričio 21 d. VSATIS išraše yra. Įrodymų, kad 2024 m. lapkričio 9 d. J. P. buvo ne Lietuvoje, nėra. Teismas neturi pagrindo nepasitikėti VSATIS išrašu, kuriame nėra nurodyta, kada minėtu laikotarpiu J. P. išvyko iš Lietuvos.

Skunde J. P. taip pat teigė, kad automobilis Lexus 2024 m. lapkričio 9 d. nepriklausė jam, teismo posėdyje taip pat tvirtino, kad automobilis niekada nebuvo jo vardu registruotas, jis tik juo pasivažinėdavo, buvo kažkada apsidraudęs civilinę atsakomybę. Kaip matyti iš Institucijos pateiktų duomenų, kad J. P. buvo apdraudęs automobilį Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimu ir sutartis buvo nutraukta 2023 m. lapkričio 13 d. Teismas vertina, kad J. P. naudodamasis aplinkybe, jog automobilis nėra registruotas jo vardu, tik siekia išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad Institucijos duomenimis, J. P. 2024 m. sausio 13 d. buvo sustabdytas vairuojant tą pačią transporto priemonę Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei nubaustas už tai, kad vairavo automobilį, kuriam nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, ir, kuris nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinį nurodymą J. P. įvykdė ir neginčijo, kad automobilis jam nepriklauso. Teismo posėdžio metu J. P. sutuoktinė S. P. parodė, kad 2024m. lapkričio 9 d. vyras J. P. buvo Anglijoje, o ji važiavo su ukrainiečiu, vardo ir pavardės nežino, kuriam vyras pardavė automobilį Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir neperdavė dokumentų, todėl jie dviese važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) paimti ir atiduoti ukrainiečiui automobilio Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dokumentų. Teigia, kad važiavo tik dviese, nors nuotraukose, padarytose iš byloje pateikto vaizdo įrašo, bei vaizdo įraše matyti, kad gale sėdi vaikas, o S. P. (tai, kad šalia vairuotojo sėdi S. P. patvirtino tiek ji pati, tiek jos vyras) paima už vyro, kuris rodo vidurinio piršto gestą, rankos ir ją nuleidžia. Be to, S. P. teismo posėdžio metu teigė, kad 2024 m. lapkričio 9 d. važiavo tik dviese su ukrainiečiu, tuo tarpu vaikai buvo mokykloje ir darželyje, tačiau 2024 m. lapkričio 9 d. buvo šeštadienis, todėl vaikai negalėjo būti mokykloje ar darželyje. Pažymėtina, kad nors J. P. teigė, kad automobilis jam niekada nepriklausė, tačiau jo žmona teismo posėdžio metu parodė, kad vyras automobilį pardavė ukrainiečiui, bet neperdavė dokumentų, todėl ji 2024 m. lapkričio 9 d. su ukrainiečiu važiavo perduoti automobilio dokumentus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau nei su skundu, nei teismo posėdžio metu automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pateikta. Sutiktina su Institucijos argumentu, kad pareigūnas atlikęs tyrimą ir surašęs administracinio nusižengimo protokolą tinkamai nustatė, kad vaizdo įraše vairuojantis automobilį Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra užfiksuotas būtent J. P.. Byloje esantis nuotraukų sulyginimas, t. y. vaizdo įraše užfiksuoti duomenys palyginti su policijos duomenų bazėje esančia fotonuotrauka, taip pat su nuotrauka, esančia kitoje teisenoje, kurioje J. P. padarė analogišką nusižengimą ir kuris akivaizdžiai patvirtina, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas būtent J. P.. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie J. P. padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą, J. P. siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant asmens patraukto administracinėn versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismas laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Be to, pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi Įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, priimant nutarimą buvo atsižvelgta į tai, kad nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, ir nenustatyta atsakomybę švelninančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę.

Pažymėtina, kad iš Administracinių nusižengimų istorijos matyti, kad J. P. per penkių metų laikotarpį administracine tvarka baustas nemažai kartų. Visi pažeidimai padaryti pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tai yra greičio viršijimas, kelio ženklų ir ženklinimo nepaisymas, draudimo naudotis mobilaus ryšio priemone nepaisymas, transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų nepaisymas. Akivaizdu, kad anksčiau J. P. paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Toks J. P. nepavyzdingas elgesys parodo, kad jis nesupranta savo padaryto nusižengimo neigiamo pobūdžio, nekritiškai vertina savo veiksmus ir toliau kartoja tuos pačius veiksmus, tiesiog susimokėdamas paskirtas baudas, bet realiai nepajusdamas savo elgesio pasekmių. Toks pažeidimų skaičius rodo nebrandų ir neatsakingą J. P. požiūrį į KET laikymąsi, akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Todėl šiuo atveju teismas jo anksčiau padarytus KET pažeidimus negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos bausmės jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų bei baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu vairuotoju (ANK 22 straipsnis). Konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjami nusižengimai nėra atsitiktinio pobūdžio. Dabartiniai nusižengimai yra neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos - Institucija priimdama skundžiamą nutarimą atsižvelgė, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas) - tiek už nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnyje, tiek ANK 415 straipsnyje J. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Administracinė nuobauda J. P. paskirta vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Administracinė nuobauda J. P. paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsniu atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Pabrėžtina, kad visos bylos aplinkybės teisiškai jau buvo įvertintos Institucijos, individualizuojant administracinę nuobaudą.

Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2025 m. sausio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-732-2025 (ROIK 24259853380) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. P. skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2025 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-732-2025 (ROIK 24259853380).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėjas Ričardas Juodis