Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2019-08-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-430-932/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-29
Bylos Nr.
eAN2-430-932/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02568-2018-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Nukentėjusysis
R. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-430-932/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02568-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 18.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, kadangi nepadaryta veika, turinti nurodytų administracinių nusižengimų požymių

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. V. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-81618-2018 (toliau - protokolas), kad jis 2018 m. spalio 27 d., apie 11.49 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nedraustas nustatyta tvarka, taip pat nustatyta tvarka neatlikta valstybinės techninė apžiūra, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į tvoros vartus ir stulpelį, juos sugadino, o apie eismo įvykį nepranešė policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės (toliau - KET) ir pasitraukė iš įvykio vietos. Šiais savo veiksmais V. K. buvo kaltinamas pažeidęs KET 14, 127, 219, 222 ir 226 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarimu (toliau – nutarimas) administracinio nusižengimo teisena V. K. pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį nutraukta, kadangi padaryta veika neturi nurodytų administracinių nusižengimų požymių. Teismo vertinimu, byloje surinkti rašytiniai duomenys, teismo posėdyje peržiūrėta eismo įvykio nuotraukų medžiaga, daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, teisminio nagrinėjimo metu apklaustų asmenų paaiškinimai, UAB „Möller Auto“ paaiškinimas dėl eismo įvykio vietoje aptiktos dalies bei kita bylos medžiaga nesudaro pagrindo neginčijamai išvadai dėl to, kad V. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė buvo grindžiama iš esmės tik nukentėjusiosios ir liudytojų spėliojimais, jog nusižengimus galėjo padaryti V. K., kadangi pastarasis turi „Volkswagen“ markės automobilį ir galimai įvykio vietoje rasta detalė gali priklausyti jo automobiliui. Tiesioginių liudytojų, mačiusių eismo įvykį bei tai, kad V. K. vairuojamas automobilis įvažiavo į nukentėjusiajai priklausančią tvorą ir ją apgadino, byloje nėra.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarimą ir pripažinti V. K. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nutraukė administracinę teiseną.

4. Pabrėžia, kad iš byloje pateiktų nukentėjusiosios R. S. ir policijos pareigūnų fotonuotraukų, kurios buvo darytos netrukus po eismo įvykio, aiškiai matyti, kad V. K. priklausančio automobilio priekinė dalis (ties valstybiniu numeriu) yra apgadinta, taip pat apgadinta ir priekinio bamperio apatinė dalis. Svarbu tai, kad automobiliui atsitrenkus į vartus išlūžo priekinio bamperio apatinė dalis, kuri liko eismo įvykio vietoje. Šią detalę rado nukentėjusioji ir atnešė policijos pareigūnams. Pastarieji nukentėjusiosios rastą automobilio detalę sulygino su V. K. priklausančio automobilio priekiniu bamperiu, po ko pareigūnams nebekilo abejonių, kad rasta detalė yra išlūžusi būtent iš V. K. automobilio. Taip pat akcentuoja, kad administracinio nusižengimo byloje yra pareigūnų surašyti pranešimai, eismo įvykio schema, pareigūnų bei nukentėjusiosios darytos fotonuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog eismo įvykio vietoje rasta atlūžusi detalė visiškai atitinka V. K. automobilio priekinio bamperio apatinę dalį. Netikėti pareigūnais ar nukentėjusiąja teismas neturėjo jokio pagrindo. Tai, kad vėliau praėjus daug laiko nuo eismo įvykio slėpdamas įrodymus V. K. nuardė automobilio priekinę dalį, nereiškia, jog teismas negalėjo vadovautis pirmine medžiaga, kuri buvo surinkta iškart po eismo įvyko. Be to, iš teismui pateiktų R. S. fotonuotraukų, kurios buvo darytos kitą dieną po eismo įvykio, aiškiai matyti, kad V. K. automobilis yra apgadintas priekinėje dalyje ties valstybiniu numeriu. Apatinė automobilio bamperio dalis išlūžusi, o detalė rasta eismo įvykio vietoje yra akivaizdžiai nuo V. K. priklausančio automobilio.

5. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo nuosekliais ir patikimais liudytojų, tarp jų ir policijos pareigūnų, parodymais. Antai, pareigūnas A. V. nurodė, kad apžiūrėjus V. K. automobilio apgadinimus bei eismo įvykio vietą jam nekilo abejonių, jog būtent šiuo automobiliu buvo padarytas eismo įvykis. A. V. teigimu, detalė, kurią R. S. rado eismo įvykio vietoje ir kurią jie pridėję prie V. K. automobilio fotografavo, buvo būtent iš pastarojo, t. y. V. K., automobilio. Kitas pareigūnas A. D. patvirtino, kad apžiūrėję eismo įvykio vietą matė apgadintus vartus. Vėliau apžiūrėję V. K. automobilį pamatė bamperio apgadinimus prie valstybinio numerio ir apatinėje bamperio dalyje. Fotonuotraukose užfiksavo kolegos laikomą plastikinę aušinimo radiatoriaus grotelių detalę ir suprato, kad ši detalė yra būtent nuo V. K. automobilio. Tad ir minimam liudytojui nebekilo abejonių, kad minimu automobiliu buvo sukeltas eismo įvykis bei apgadinti nukentėjusiajai priklausantys vartai.

6. Toliau skunde aptariami ir kitų liudytojų parodymai. Štai liudytojas L. S. patvirtino, kad 2018 m. spalio 27 d. apžiūrėjęs V. K. automobilį pamatė sulenktą priekinį bamperį, valstybinį numerį, apgadintą apatinę bamperio dalį bei radiatoriaus apsaugą. Liudytojo akivaizdoje vienas iš iškviestų policijos pareigūnų pridėjo rastą detalę prie automobilio apatinės dalies, detalė atitiko. Ne kartą matė V. K. važinėjantį tuo pačiu automobiliu. Liudytojas A. A. teisme nurodė, kad grįždamas namo pamatė išverstą kaimynų tvorą bei gulinčią automobilio detalę. Įtaręs, jog tvorą galėjo apgadinti V. K., nuėjo pas jį į namus ir jo bei kaimynės A. M. akivaizdoje V. K. prisipažino, kad tai jis apgadino R. S. tvorą. Liudytoja M. T. parodė, kad nuvykusi į eismo įvykio vietą matė automobilio detalę. Jos dukra fotografavo vartus bei automobilio nuolaužą.

7. Taigi, apeliantės įsitikinimu, visos anksčiau išvardintos aplinkybės patvirtina, kad jai priklausantis turtas buvo apgadintas V. K. priklausančiu automobiliu, dėl ko prašo šį asmenį pripažinti kaltu dėl visų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) prašo nukentėjusiosios R. S. apeliacinį skundą tenkinti.

9. Pabrėžia, jog dar savo baigiamojoje kalboje, baigus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, Institucija nurodė, kad nors šioje byloje ir nėra tiesioginių įrodymų patvirtinančių, kad V. K. padarė jam inkriminuotus nusižengimus, tačiau asmens kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, kurių užtenka jo kaltei pagrįsti. Atsiliepime cituojama kasacinio teismo nutartis dėl kaltės grindimo netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-23-697/2019).

10. Byloje nustatyta, kad buvo apgadinti R. S. priklausantys vartai. Vartų apgadinimo laiko nukentėjusioji ir liudytojai nežinojo. ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalių, 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies dispozicijos nereikalavo nurodyti objektyviosios pusės požymio - veikos padarymo laiko, todėl, kaip pažymima, į protokolą buvo įrašytas Bendrajam pagalbos centrui duoto pranešimo apie eismo įvykį laikas. Eismo įvykio vietoje nukentėjusioji surado ir policijai perdavė nuolaužą. Pagal užrašus ant nuolaužos nustatyta, kad ji priklauso VAG grupės transporto priemonei, pagamintai iki 1993 m. sausio mėn. UAB „M?ller Auto“ įgaliotas atstovas patvirtino, kad transporto priemonės detalė yra naudojama „VW Passat“ 1992 m. gamybos automobilio priekinio bamperio radiatoriaus grotelėse. Vyriausiasis patrulis A. D. eismo įvykio vietoje surastą detalę 2018 m. lapkričio 11 d. pridėjo prie V. K. automobilio priekinio bamperio apatinių radiatoriaus grotelių. Detalė atitiko tiek radiatoriaus groteles, tiek vietą, kurioje trūko būtent tokios detalės. Vėliau teismo pavedimu buvo apžiūrėtas V. K. valdomas automobilis, tačiau nustatyta, kad priekinio bamperio apatinės dalies nebėra, radiatoriaus grotelės nuimtos, nors pagal ankstesnius duomenis matyti, kad nurodytos dalys buvo tam skirtose vietose. Pats V. K. dėl trūkstamų dalių nieko paaiškinti negalėjo. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, jog liudytojas A. A. teismo posėdyje patvirtino, kad V. K. prisipažino, jog vairuodamas „VW Passat“ automobilį apgadino kaimynės vartus. Taigi, Institucijos manymu, byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimą pateikė ir asmuo, kuriam administracinė teisena nutraukta, t. y. V. K.. Pastarasis prašo nukentėjusiosios R. S. skundą atmesti. Pilnai sutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarimu, kurį vertina kaip teisingą ir pagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jo (V. K.) kaltė grindžiama tik nukentėjusiosios bei liudytojų spėliojimais, o tiesioginių liudytojų, mačiusių eismo įvykį ar tai, kad jo vairuojamas automobilis būtų įvažiavęs į nukentėjusiajai priklausančius tvorą ir vartus, nėra. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pareigūnams, atlikusiems rastos detalės sugretinimą su jo (V. K.) automobiliu, neliko abejonių, kad būtent tuo automobiliu buvo padarytas eismo įvykis. Atsiliepiamą pateikusio asmens teigimu, 2019 m. vasario 25 d. posėdyje liudytojas A. V. negalėjo įvardinti, kokia detalė buvo rasta; nurodė, jog ji (detalė) galėtų būti nuo automobilio priekio, galimai nuo apačios, pažymėjo, kad detalė identiškai netiko, buvo tarpai. Be to, nė vienas iš pareigūnų negalėjo paaiškinti, kaip ir kokiu kampu automobilis atsitrenkė į vartus, jei šie buvo taip deformuoti. Be to, atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad vartai suvirinti iš vamzdžių, o tarpuose yra įtvirtinti pagražinimai iš tvirto metalo juostų, ant kurių nenustatyta likus jokių dažų ar plastiko likučių, kurie būtų nuo jo (V. K.) automobilio.

13. Asmens kaltė turi būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad atsakomybėn traukiamas asmuo padarė veiką, už kurią jam turi būti skiriama nuobauda. Būtent tokių įrodymų šioje byloje ir nebuvo, dėl ko pirmosios instancijos, nutraukdamas administracinę bylą, priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nukentėjusiosios R. S. skundas tenkintinas

14. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

15. Pažymėtina, jog skundo byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja prašė rengti žodinį procesą, tačiau nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių motyvų. Pabrėžtina, jog tokio pobūdžio prašymas teismui nėra privalomas. Teismas savo prerogatyva sprendžia klausimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Nagrinėjamu atveju formalus pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra (ginčijamas asmens kaltės klausimas), tačiau svarbu tai, jog nei paduotame skunde reikalauta, nei teismui kilo pagrindas apklausti bent kokius asmenis, taip pat nepaaiškėjo naujų aplinkybių ar iškilo pagrindas vertinti naujus įrodymus. Aukštesnis teismas skundą administracinėje byloje išnagrinėjo atlikdamas jau esamų įrodymų vertinimą, pagrindo žodiniam procesui nebuvo.

16. Aukštesnis teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutarimą bei teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K. buvo kaltinamas padaręs ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Žemesnės instancijos teismas sprendimą dėl bylos nutraukimo grindė tuo, kad nebuvo nustatyta tiesioginių liudytojų, mačiusių eismo įvykį, o konstatuoti asmens kaltę remiantis vien tik nukentėjusiosios bei liudytojų spėliojimais, kad tai būtent V. K. vairuojamas automobilis įvažiavo į nukentėjusiajai priklausančią tvorą ir ją apgadino, nepakanka.

17. Nėra jokių abejonių, kad asmens kaltė kiekvienu atveju turi būti įrodyta neginčytinais įrodymais, kurių visuma leidžia daryti aiškias, patikimas ir kategoriškas išvadas, kad atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuotą nusižengimą (nusižengimus). Skundžiamame nutarime teisingai cituojamos atitinkamos įstatymo bei teismų praktikos nuostatos, kurių būtina vadovautis konstatuojant asmens kaltę. Visgi bent kelis kartus pabrėžęs, kad būtina vertinti įrodymų visumą, teismas šio reikalavimo tinkamai nesilaikė.

18. Šioje vietoje pabrėžtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

19. Atsižvelgiant į tai, jog žemesnės instancijos teismas kaip esminį argumentą nurodė tiesioginių įrodymų nebuvimą, tikslinga priminti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) poziciją, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada veikos aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia sprendimo grįsti netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Ši baudžiamojoje byloje priimta LAT nutartis yra susisijusi aiškinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies, numatančios, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nuostatas. Analogiški reikalavimai dėl įrodymų vertinimo yra įtvirtinti ir ANK 569 straipsnio 4 dalyje, dėl ko nurodyta kasacinio teismo praktika yra aktuali ir šių administracinių nuostatų taikymo kontekste.

20. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. savo kaltės nepripažino ir tikino automobilio nevairavęs bei eismo įvykio nepadaręs, tokie jo parodymai vertintini kritiškai. Nepaisant to, kad asmuo kaltės neigimo pozicijos laikėsi nuosekliai (kaltu neprisipažino nei surašius administracinio nusižengimo protokolą, gynėsi vairavęs teikdamas rašytinį paaiškinimą, analogiškai tvirtino ir apklausiamas teisme, tą patį išreiškė ir atsiliepime), byloje yra pakankamai įrodymų V. K. kaltei pagrįsti. Tai, kad pagal susiklosčiusias aplinkybes nebuvo asmenų, tiesiogiai mačiusių, kaip V. K. vairavo automobilį ir atsitrenkė į nukentėjusiosios vartus, juos apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, nereiškia, jog kiti įrodymai yra menkesni ir savaime nepakankami asmens kaltei įrodyti. Tiriant eismo įvykių bylas, neretai susiklosto situacijos, kuomet kaltininkas nėra tiesiogiai užfiksuojamas darantis nusižengimą. Tiesioginių įrodymų nebuvimas reiškia, jog kalto asmens nustatymas bus sudėtingesnis, tačiau nebūtinai bevaisis. Esant pakankamai netiesioginių įrodymų, kurie leistų nustatyti tarpinius faktus, o per juos ir faktines aplinkybes, viską sujungiant į vientisą aiškią grandinę, asmens kaltė bus pilnai įrodyta.

21. Aukštesnio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai netiesioginių įrodymų V. K. kaltei pagrįsti. Tokiais įrodymais visų pirma laikytini nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai. Šių parodymų teismas iš naujo neatkartos. Jie yra išdėstyti tiek skundžiamame nutarime, tiek užfiksuoti pirmosios instancijos teismo posėdžių protokoluose. Paminėti esminiai parodymų akcentai.

22. Nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2018 m. spalio 26 d., apie 09.00-09.30 val., paskambinusi kaimynė Z. K. pranešė, kad sugadinta jos (R. S.) tvora. Apie 12 val. kartu su motina atvažiavusi nukentėjusioji pamatė išlaužtą tvorą, sugadintus stulpelius. Rado pamestą plastikinę detalę, kurioje buvo įspaustas užrašas „Volkswagen“. Suprato, kad į tvorą įvažiavo automobilis. Svarstė, kas galėjo taip padaryti. Kadangi nukentėjusiosios sutuoktinis ne sykį yra matęs dideliu greičiu važinėjantį V. K., paprašė kaimyno A. A. patikrinti, ar tai minėtas asmuo galėjo įvažiuoti į tvorą. A. A. kartu su V. M. nuėjo pas V. K. ir šis iš pradžių neigęs, jog važiavo automobiliu, vėliau pripažino, kad tai jis važiavo; susitarė kitą dieną susitikti ir susitarti, kaip viską išspręsti taikiai. Nukentėjusioji teigimu, kitą dieną apsilankius pas V. K., šis buvo priešiškai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl ko buvo iškviesti pareigūnai. Jiems nukentėjusioji atidavė įvykio vietoje rastą automobilio detalę (1 t., b. l. 41-50).

23. Liudytoja M. T. parodė, jog apie sulaužytą tvorą 2018 m. spalio 26 d. telefonu pranešė Z. K. parodė. Kartu su dukra R. S. nuvykusi apžiūrėti, pamatė apgadintus metalinės tvoros vartus. Apgadinimai buvo būdingi automobilio įvažiavimui. Rado automobilio detalę su užrašu „Volkswagen Passat“. Dukra nufotografavo vartus ir tą detalę. Ji buvo atiduota kitą dieną iškviestiems pareigūnams. Įtarė, kad į vartus įvažiavo V. K.. Bendravo su juo. Pastarasis iš pradžių neigė įvažiavęs, vėliau sakė nebeprisimenantis. V. K. automobilis buvo apgadintas (1 t., b. l. 73-81). Liudytoja Z. K. patvirtino, kad tai ji ryte atsikėlusi pamatė įlenktus kaimynės vartus, apie ką telefonu informavo nukentėjusiosios motiną M. T. (1 t., b. l. 133-139).

24. Nukentėjusiosios sutuoktinis, liudytojas L. S., parodė, kad prie sugadintų vartų jo žmona rado pamestą automobilio plastikinę detalę, kurią pastaroji nufotografavo. Žiūrėdamas nuotrauką, pastebėjo ant detalės „Audi“ ir „Volkswagen“ ženkliuką. Tą detalę pats gyvai pamatė kitą dieną, kai atidavė ją pareigūnams. Svarstant, kas galėjo įvažiuoti į jų kiemo vartus, prisiminė sodų bendrijos gyventoją V. K., kurį dažnai sutikdavo neblaivų. Kaimynas A. A. nuėjo pas V. K. ir rado pastarojo „VW Passat“ automobilį apgadintą. Iš pradžių neigęs, jog įvažiavo į vartus, vėliau A. A. V. K. prisipažino tai padaręs. Kai kitą dieną (2018 m. spalio 27 d.) L. S. kartu su sutuoktine atvažiavo pas V. K. tartis, pastarasis buvo neblaivus, viską neigė, buvo priešiškai nusiteikęs. Liudytojas L. S. pabrėžė, kad lankydamasis pas V. K. matė stovintį apgadintą „VW Passat“ automobilį (sulenktas bamperis, valstybinis numeris, apačioje apgadinta radiatoriaus apsauga), pati mašina buvo purvina, pilna žolių. Kai buvo atnešta detalė, vienas iš pareigūnų pasilenkęs ją pridėjo prie „VW Passat“ apatinės dalies ir ji pilnai atitiko (1 t., b. l. 73-81).

25. Liudytojas A. A. parodė matęs išverstus kaimynų S. tvoros vartus, šalimais (prie tvoros, kairiau) mėtėsi automobilio detalė. Kadangi ne vieną sykį yra matęs po kaimą dideliu greičiu važinėjantį V. K., kartu su A. M. nuėjo pas pastarąjį. Paklausus V. K., ar tai jis įvažiavo į tvorą, šis iš pradžių neigė. Visgi, kai A. A. paklausė „kaip nedėjai, jei detalės voliojasi, pasatas papiltas“, V. K. muistydamasis pasakė „dėjau“, t. y. prisipažino. Be to, apklausiamas liudytojas A. A. patvirtino, jog apžiūrėjęs V. K. automobilį, matė apgadinimus („VW Passat‘ui“ buvo įlenktas valstybinis numeris, bamperis po numeriu, buvo žolių) (1 t., b. l. 73-81).

26. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai buvo apklausti ir policijos pareigūnai A. V. bei A. D.. Apsilankę įvykio vietoje, pastarieji patvirtino matę apgadintus tvoros vartus. Buvo aišku, kad į tvorą įvažiavo automobilis. Nukentėjusioji atnešė detalę, kurią nurodė radusi prie apgadintų vartų. Kai jie nuvažiavo pas V. K., apžiūrėjo pastarojo automobilį „VW Passat“. Automobilis buvo apgadintas (valstybinis numeris ir apatinė bamperio dalis po numeriu). Liudytojų A. V. ir A. D. parodymai ypatingai svarbūs tuo, kad būtent šie asmenys tikrino, ar nukentėjusiosios rasta automobilio detalė gali būti nuo V. K. priklausančios transporto priemonės. A. V. pridėjo R. S. rastą detalę prie V. K. automobilio apatinės dalies, kurios kaip tik trūko; pamatė, kad detalė tinka. Po tokios apžiūros A. V. tapo aišku, kad važiuota būtent tuo automobiliu, detalė buvo nulūžusi nuo tos transporto priemonės (1 t., b. l. 133-139). Liudytojui A. D., fotografavusiam kolegos laikomą plastikinę detalę nuo aušinimo radiatoriaus grotelių, po atlikto pridėjimo prie radiatoriaus grotelių, taip pat neliko abejonių, kad nukentėjusiosios rasta detalė yra būtent nuo apžiūrimo V. K. automobilio (1 t., b. l. 41-50). Bylose esančiose fotonuotraukose, taip pat į skaitmeninę laikmeną patalpintoje vaizdo medžiagoje (šios nuotraukų kokybė nepalyginamai geresnė nei spausdintų) yra užfiksuoti V. K. priklausančio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekinės dalies apgadinimai, taip pat pareigūnų A. D. ir A. V. parodymuose minėtas detalės pridėjimas prie automobilio apatinėje dalyje esančių radiatoriaus grotelių (1 t., b. l. 14-16, 66). A. D. tarnybiniame pranešime patvirtintas detalės atitikimas „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių apatinių radiatoriaus grotelių dalį. Atlikus apžiūrą, detalė paimta ir pridėta prie bylos (1 t., b. l. 65).

27. Taigi iš anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad prie apgadintos tvoros buvo pamesta plastikinė detalė. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog detalė nebuvo nufotografuota įvykio vietoje, jos radimo vieta neužfiksuota. Tokie veiksmai išties nebuvo atlikti, tačiau tai savaime nereiškia, jog minimas daiktinis įrodymas praranda savo įrodomąją reikšmę ir juo negalima remtis įrodinėjant asmens kaltę. Tai, kad detalė buvo rasta būtent prie apgadintos tvoros, parodė nukentėjusioji, taip pat kartu buvusi liudytoja M. T.. Šiuo atveju teismas nenurodė nė vieno argumento, kodėl pastarųjų parodymais reiktų abejoti. Gulinčią detalę tiesiogiai matė ir liudytojas A. A., kurio parodymai nepatikimais taip pat nelaikytini. Svarbu tai, kad minimą detalę (ant jos, be kita ko, buvo ir užrašas „Volkswagen“) pridėjus prie V. K. automobilio radiatoriaus grotelių, ši atitiko išlūžusią vietą, dėl ko pareigūnams A. D. ir A. V. net nekilo abejonių, kad ji galėtų būti nuo kažkokios kitos transporto priemonės (atsiliepime minimi teiginiai, jog liudytojas A. V. negalėjo įvardinti detalės pavadinimo ar to, kad įdėjus detalę, liko tarpai, jokiu būdu nekeičia liudytojo parodymų esmės). Skundžiamame nutarime teismas dėl šios aplinkybės iš esmės nieko nepasisakė, nors ji yra neabejotinai reikšminga. Bylą išnagrinėjęs teismas netgi kreipėsi į UAB „Möller Auto“, siekdamas gauti duomenis dėl rastos detalės. Atsakydamas į paklausimą, UAB „Möller Auto“ rašte nurodė, kad labai tikėtina, jog skaičiai 357 853 677 B atitinka „Volkswagen“ markės automobilio detalės kodo fragmentą. Pagal „VW“ ETKA detalių katalogą, pilnas detalės kodas yra 357 853 677 B 01C. Detalė su nurodytu kodu yra viena iš priekinio bamperio elementų. Ji galėjo būti komplektuojama į kelių „VW“ modelių automobilius, t. y. 1988-1991 m. „VW Passat/Varrant/Santana“, 1992-1993 m. – „VW Passat/Variant/Santana‘, 1990-1993 m. – „VW Passat Synchro“. Kas liečia galimumą panaudoti konkrečiame modelyje, tai detalė 357 853 677 B 01C galėjo būti panaudota 1992 m. gamybos „VW Passat“ automobilyje (2 t., b. l. 12). Taigi toks atsakymas tik papildomai patvirtino, kad rasta detalė gali priklausyti V. K. automobiliui, kurio markė ir modelis yra „VW Passat“, o gamybos metai - 1992 m. (1 t., b. l. 12). Žemesnės instancijos teismas tokių duomenų nepagrįstai nevertino ir visą dėmesį sutelkė tik į tai, kad niekas tiesiogiai nematė, kaip V. K. vairuodamas įvažiavo į nukentėjusiosios tvoros vartus. Nereiktų pamiršti ir to, kad apžiūrėjus V. K. automobilį buvo užfiksuoti apgadinimai priekinėje dalyje. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikina esą apgadinimai buvo iš seniai, dar iki jam įsigyjant tą transporto priemonę (1 t., b. l. 40-50), tačiau surinktų įrodymų visuma leidžia tokius V. K. parodymus vertinti kaip pastarojo gynybinę poziciją.

28. Tikslinga įvertinti ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį po to, kai bylos nagrinėjimo metu, aiškinantis rastos detalės aplinkybes, buvo svarstoma, kad automobilį apžiūrėtų ekspertas. Štai, 2019 m. vasario 25 d. posėdyje, atsakydamas į teisėjo klausimą, V. K. nurodė neprieštarausiantis, kad ekspertas patikrintų, ar tai būtent jo automobilio detalė (1 t., b. l. 133-139). Po 1,5 mėnesio vykusiame posėdyje, kuriame buvo pradėtas kelti ekspertizės klausimas, V. K. dar kartą patikina neprieštaraujantis dėl to, jog ekspertas apžiūrėtų automobilį, įsipareigoja transporto priemonės neparduoti (1 t., b. l. 143-144). Visgi nepraėjus nė 10 dienų, atvykus apžiūrėti V. K. automobilį ir atlikti eksperimentą (pridedant įvykio vietoje rastą detalę prie radiatoriaus grotelių), jame nebebuvo priekinio bamperio dalies, apatinių radiatoriaus grotelių, nors prieš tai (2018 m. spalio 27 d., lapkričio 1 d. ir lapkričio 11 d.) šios dalys buvo. Dėl nurodytos priežasties eksperimentas nebuvo atliktas (2 t., b. l. 5), taip pat išnyko pagrindas skirti ekspertizę. Paklaustas dėl trūkstamų dalių, V. K. nieko paaiškinti negalėjo, vėliau vykusiame teismo posėdyje bandė teigti esą nurodytų dalių jau nebuvo dar prieš jam įsigyjant automobilį (2 t., b. l. 1-3), nors byloje esanti anksčiau aptarta medžiaga tą akivaizdžiai paneigia. Be to, pažymėtina ir tai, jog, kaip matyti iš liudytojų A. D. parodymų, V. K. nesutiko pateikti automobilio užvedimo raktelius, tokiu būdu neleisdamas patikrinti, ar transporto priemonė yra važiuojanti (1 t., b. l. 41-50), kas vėlgi rodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenorą užfiksuoti tyrimui reikšmingas aplinkybes.

29. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. veiksmai neleidžia tikėti, jog pastarasis buvo nuoširdžiai suinteresuotas padėti tyrimui. Priešingai, žinodamas esant pamestą automobilio detalę, išklausęs liudytojų parodymus, jog ši detalė atitiko jo automobilio priekinių apatinių radiatoriaus grotelių trūkstamą dalį, kas akivaizdžiai nebuvo suderinama su jo gynybine pozicija, bylos nagrinėjimo metu nutarus atlikti eksperimentą ir svarstant ekspertizės klausimą, pats ar per kitus asmenis pasirūpino, jog automobilyje neliktų priekinio bamperio apatinės dalies bei apatinių radiatoriaus grotelių. Suprantama, tokios aplinkybės neįrodo asmens kaltės, tačiau jas neabejotinai yra pagrindas vertinti bendrame įrodymų kontekste.

30. Byloje nėra jokių duomenų, kad koks noks nors kitas asmuo nei V. K. įvykio dieną būtų vairavęs automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors pirmojo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausiamas V. K. iš pradžių tikino esą jis nei jam inkriminuoto įvykio dieną, nei bet kada minimo automobilio nevairavo, kadangi yra praradęs specialiąją teisę vairuoti, be to, pabrėžė, kad įvykio dieną niekas kitas prie jo automobilio vairo taip pat nesėdo (1 t., b. l. 41-50), matyti, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai yra mažų mažiausiai abejotini. Iš nukentėjusiosios R. S. pateiktų nuotraukų, taip pat liudytojais apklaustų pareigūnų A. D. ir A. V. parodymų matyti, kad automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai buvo naudojamasi. Nukentėjusiosios pateiktose nuotraukose užfiksuota skirtinga nurodyto automobilio buvimo vieta (kompaktinė laikmena, esanti 1 t., b. l. 142). Apklaustas liudytojas A. D. parodė, kad V. K. jam prisipažino kartais vairuojantis automobilį, tą patį teigė ir liudytojas A. V. (1 t., 41-50, 133-139), be to, tiek A. D., tiek ir A. V. patvirtino, jog, kelis kartus apsilankius pas V. K., buvo matomi požymiai, kad transporto priemone yra naudojamasi. Taip pat ir liudytojai L. S. bei A. A. patvirtino ne kartą matę, kaip V. K. vairavo automobilį (anot A. A., pastarasis vairuodavo taip, kad „net lapai rudenį kilnojosi“) (1 t., b. l. 73-81), tokį faktą nurodė mačiusi ir liudytoja Z. K. (1 t., b. l. 133-139). Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad, kaip matyti iš liudytojų A. D., A. V., M. T. parodymų, kalbėdamas su pastaraisiais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo kategoriškas ir, iš pradžių neigęs padaręs eismo įvykį, vėliau teigė tokio fakto tiesiog nebeprisimenantis. Tuo tarpu liudytojui A. A., kuris paminėjo žinantis apie „besivoliojančias detales„ ir ‚papiltą pasatą“, V. K. prisipažino „dėjęs“, t. y. padaręs eismo įvykį (1 t., b. l. 73-81).

31. Vertindamas nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymi neturintis pagrindo abejoti jų patikimumu. Nenustatyta, jog tarp pastarųjų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo susiklostę priešiški santykiai, kilę konfliktai, dėl ko nukentėjusioji ar liudytojai būtų turėję pagrindą apkalbėti V. K.. Pabrėžtina, jog pareigūnai apskritai nepažinojo V. K., o ir kiti liudytojai su pastaruoju iš esmės nepalaikė jokių santykių.

32. Atsižvelgiant į byloje užfiksuotą svetimo turto apgadinimo pobūdį, taip pat ant automobilio esančius pažeidimus, nėra pagrindo abejoti, kad V. K. suprato padaręs eismo įvykį, tačiau vietoje neliko. Pastarasis pasišalino, nebandydamas aiškintis aplinkybes, nepalikdamas jokių savo kontaktų. Nors motyvas ir tikslas nėra būtini ANK 426 straipsnio 1 dalyje numato nusižengimo požymiai, tačiau nesunku suprasti, jog V. K. turėjo suinteresuotumą nelikti įvykio vietoje, tokiu būdu siekdamas nesudaryti galimybės jį identifikuoti. Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo neturėdamas tam teisės, dėl ko aiškiai suprato, kad padarytas įvykis sukels jam ženkliai sunkesnes teisines pasekmes. Be to, pastarojo transporto priemonė negalėjo dalyvauti viešajame eisme (neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu). Tokiu būdu byloje nustatyta, kad V. K. 2018 m. spalio 26 d., apie 09 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nedraustas nustatyta tvarka, taip pat nustatyta tvarka neatlikta valstybinės techninė apžiūra, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į tvoros vartus ir stulpelį, juos sugadino, o apie eismo įvykį nepranešė policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės (toliau - KET) ir pasitraukė iš įvykio vietos. Šiais savo veiksmais V. K. pažeidė KET 14, 127, 219, 222 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Tokių teismo išvadų niekaip nepaneigia V. K. atsiliepime dėstomi teiginiai dėl dažų ar plastiko likučių nebuvimo ant sugadintų vartų bei jo paties automobilio.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad V. K. surašytame protokole buvo inkriminuota nurodytus nusižengimus atlikus 2018 m. spalio 27 d., tačiau iš bylos nagrinėjimo metu apklaustų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matyti, kad įvykis kilo 2018 m. spalio 26 d. Tokią aplinkybę apklausiama kategoriškai patvirtino nukentėjusioji R. S., tai matyti ir iš liudytojų M. T., L. S., taip pat iš dalies A. D. ir A. V. (pastarieji parodė atvykę ne įvykio, o kitą dieną, t. y. 2018 m. spalio 27 d.) parodymų. Tokiu būdu laikytina, jog V. K. ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus padarė 2018 m. spalio 26 d., apie 09 val. (valanda nustatytina pagal liudytojos Z. K., kuri pirma pamatė įvykį, parodymus).

34. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

35. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas vertina tai, kad V. K. padarė 4 tyčinius nusižengimus eismo saugumo srityje, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. nusižengimus įvykdė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (pateikti duomenys patvirtina, kad pažeidėjas yra senatvės pensininkas, 1 t., b. l. 22-23), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Praeityje V. K. baustas už šiurkštų nusižengimą, kai, būdamas neblaivus (nustatytas 2,19 prom. girtumas), padarė eismo įvykį, apgadindamas dvi transporto priemones (kaip ir nagrinėjimu, taip ir ankstesniu atveju vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį). Visgi už minimus nusižengimus paskirta nuobauda yra nebegaliojanti, dėl ko asmuo laikytinas nebaustu. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. už jo įvykdytus administracinius nusižengimus nuobaudas, jų dydžius nustatant mažesnius už inkriminuotų straipsnių sankcijose įtvirtintų nuobaudų vidurkį.

36. Dėl daiktų, turėjusių reikšmės administracinei bylai ir tirti ir nagrinėti, klausimo iš naujo nepasisakytina, jis išspręstas skundžiamu nutarimu. Dėl nutarimu nuspręsto nukentėjusiajai grąžinti informacijos kaupiklio pažymėtina, jog laikmena gali būti grąžinta, jei nukentėjusioji išreikštą norą ją atgauti (visa kaupiklyje esanti medžiaga yra byloje – atspausdinta arba įrašyta į kompaktinę laikmeną).

37. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutarimas naikintinas ir priimamas naujas nutarimas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiosios R. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

Pripažinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 415 straipsnio 1 dalį – 65 eurų dydžio baudą.

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 415 straipsnio 2 dalį – 32 eurų dydžio baudą.

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 1 dalį – 400 eurų dydžio baudą.

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 1 dalį – 1 200 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. K. pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

V. K. išaiškintina, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18093747469.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė