- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-2514-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01878-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- Wizz Air Hungary Kft
- Ieškovas
- D. S.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Wizz Air Hungary Kft. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui Wizz Air Hungary Kft. dėl kompensacijos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Wizz Air Hungary Kft. Ieškovo naudai 1 381,12 Lt (400 EUR) dydžio kompensaciją, 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-07-23 19.45 val. iš Romos Fiumicino oro uosto turėjo išskristi reisu Roma-Vilnius, tačiau skrydis buvo atidėtas. Apie tai sužinojo atvykęs prie įlaipinimo vartų. Orlaivis Vilniuje turėjo nusileisti 23.30 val., tačiau skrydis vėlavo ir orlaivis išskrido 03.10 val., o Vilniaus oro uoste nusileido 06.50 val., t. y. pavėlavo daugiau kaip 7 val. Oro uoste nebuvo pasirūpinta – nesuteikti maitinimo kuponai, nesudaryta galimybė paskambinti, nebuvo suteiktas poilsio kambarys. Nesuteikta informacija, kodėl skrydis vėluoja. Laukimo salėje nebuvo nė vieno skrydžių bendrovės „Wizz Air“ personalo darbuotojo, galėjusio paaiškinti apie susidariusią situaciją, niekas nepaaiškino teisių, nenurodė galimybės pareikšti pretenzijas. Pažymėjo, jog 2004-02-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas) 7 straipsnio 1 dalies b punktas numato, kad keleiviai gauna 400 eurų kompensaciją visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių atveju. Ieškovas kreipėsi kompensacijos į „Wizz Air“, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Nurodė, kad dėl vėluojančio skrydžio ieškovas patyrė nepatogumus, vėlavo į darbą (nuo 8 val.), visą naktį buvo nemiegojęs, todėl buvo blogos savijautos. Nurodė, kad į Vilnių iš Romos ieškovas grįžo iš atostogų, kurių pabaigą šis vėluojantis skrydis sugadino, todėl patyrė neturtinę žalą. Skrydžio atidėjimo metu buvo pažeista ieškovo teisė į rūpinimąsi, informaciją, skrydis buvo ilgam atidėtas nakties metu, ieškovo kelionė buvo itin varginanti, todėl Reglamente numatyta įprastinė kompensacija šiuo atveju nepakankama atlyginti patirtus ieškovo nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (neturtinę žalą). Būtina atsižvelgti, kad Reglamento nuostatas ignoravo vežėjas, kuriam būtina ne tik jas žinoti, bet ir besąlygiškai vykdyti.
Atsiliepimas
Atsakovas Wizz Air Hungary Kft. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Reglamente numatytas atidėjimas nesuteikia ieškovui teisės į kompensaciją, jei oro vežėjas (atsakovas) gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas ilgam laikui dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, t. y. dėl aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo realiai kontroliuoti (Reglamento 5 str. 3 d.). 2013-07-23 po nusileidimo Vilniuje orlaivio HA-LWO, kuris turėjo skraidinti ieškovą maršrutu Roma-Vilnius, (toliau b– Orlaivis) elektroninė sistema parodė, jog yra gedimas orlaivio pakaitinių stabdžių sistemoje (konkrečiai – pakaitinių stabdžių tiesioginės pavaros vožtuve (toliau – Vožtuvas). Tam, kad galėtų vykdyti skrydį, orlaivyje privalo veikti tiek normalių, tiek pakaitinių stabdžių sistema. Taigi, dėl minėto vožtuvo gedimo toliau suplanuoti skrydžiai (ir ieškovo skrydis) jokiu būdu negalėjo būti vykdomi. Atsakovas, siekdamas kuo operatyviau išspręsti netikėtai susidariusią padėtį, kaip įmanoma skubiau surado pakaitinį vožtuvą (vožtuvas pristatytas į Vilnių 2013-07-24 00.19 val.), jį pakeitė ir orlaivis vėl galėjo vykdyti skrydžius nuo 2013-07-24 01.19 val. Pažymėjo, jog Reglamento prasme, orlaivio techninė problema, dėl kurios atšaukiamas arba atidedamas skrydis, patenka į „ypatingų aplinkybių“ sąvoką, jei ši problema atsirado dėl įvykių, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi normaliai atitinkamo oro vežėjo veiklai. Nurodytas vožtuvo gedimas kilo staiga, ne dėl atsakovo kaltės, jo nebuvo galima niekaip nuspėti ar sukontroliuoti, minėtas gedimas nėra būdingas normaliai atsakovo, kaip oro vežėjo, veiklai. Tai patvirtina ir šios aplinkybės: pagal atsakovo techninės priežiūros programos užduotį Nr. 32430001-03, patvirtintą 2012 m. rugsėjo mėnesį, orlaivių pakaitinių stabdžių sistema privalo būti nuolat (kas 7500 skrydžio valandas) peržiūrima. Orlaivio HA-LWO pakaitinių stabdžių sistema buvo peržiūrėta laikantis aukščiau nurodyto laiko intervalo, gedimų minėtoje sistemoje neaptikta. Vožtuvas vidutiniškai turi būti keičiamas kas 29 172 skrydžio valandas, o vidutinis tokio vožtuvo susidėvėjimo laikas – 43 758 skrydžio valandos. Nė vienas iš nurodytų terminų nebuvo suėjęs ir patikrinimo metu joks gedimas orlaivio pakaitinėje stabdžių sistemoje nebuvo aptiktas. Taigi, vykdydamas skrydžius orlaiviu, atsakovas negalėjo tikėtis vožtuvo gedimo. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog 2013-07-23 numatytas skrydis orlaiviu maršrutu Roma-Vilnius buvo atidėtas dėl nuo atsakovo valios ir galimybės kontroliuoti nepriklausančių aplinkybių, Reglamento prasme laikytinų „ypatingomis aplinkybėmis“. Be to, atsakovas ėmėsi visų pastangų, jog kaip įmanoma greičiau būtų suorganizuotas ieškovo ir kitų keleivių skrydis numatytu maršrutu Roma-Vilnius. Paties ieškovo pateikiami įrodymai patvirtina, jog atsakovas siūlė ieškovui atlyginti laukimo metu patirtas maitinimosi ir tel. ryšio išlaidas. Reglamento 5 str. 3 d. pagrindu atsakovas atleistinas nuo ieškovo prašomos kompensacijos mokėjimo. Taip pat nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, ieškovas turi pareigą įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad atsakovas, vėluojant skrydžiui, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-23 sprendimu ieškovo D. S. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Wizz Air Hungary Kft. ieškovui D. S. 1381,12 Lt (ekvivalentas – 400 EUR) kompensacijos ir 1 000 Lt (ekvivalentas – 289,62 EUR) neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 381,12 Lt (ekvivalentas – 689,62 EUR) sumą nuo 2014-01-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100 Lt (ekvivalentas – 28,96 EUR) bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas pasiekė galutinę paskirties vietą daugiau kaip 7 valandomis vėliau. Teismo nuomone, atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių. Teismas konstatavo, kad pats atsakovas nustatė tvarką – techninės priežiūros programos užduotį Nr. 32430001-03, patvirtintą 2012 m. rugsėjo mėnesį, susijusią su orlaivių pakaitinių stabdžių sistemos tikrinimu, tačiau nepateikė teismui įrodymų, kad jo nustatyta tvarka yra pakankamai efektyvi sprendžiant galimus pakaitinių stabdžių sistemos gedimus, kad nebuvo kitų techninių ir organizacinių priemonių užtikrinti keleivio skrydį numatyt laiku, nes skrydžio atidėjimą dėl ypatingų sąlygų privalo įrodyti būtent atsakovas (CPK 178, 185 str.). Teismas nurodė, kad Reglamento 7 straipsnyje numatytos kompensacijos paskirtis – kompensuoti keleiviams nepatogumus, susijusius su skrydžio atidėjimu ar atšaukimu. Kadangi atsakovas atsisakė mokėti ieškovui Reglamente numatytą 400 eurų kompensaciją, teismas ją priteisė iš atsakovo teismine tvarka. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę į rūpinimąsi, numatytą Reglamento 9 straipsnio 1 dalies a punkte, 9 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 1 dalies a punkte, taip pat atsakovas pažeidė ir prievolę informuoti keleivius apie jų teises (Reglamento 14 straipsnis), nes ieškovui nebuvo įteiktas rašytinis pranešimas apie kompensavimo ir pagalbos teikimo taisykles. Be to, ieškovui nebuvo suteikta informacija, kuriam laikui ir dėl kokių priežasčių atidedamas skrydis, nes ši informacija nuolat keitėsi, skrydžio atidėjimo metu nebuvo vežėjo atstovų, dėl to ieškovas negalėjo tinkamai planuoti tolesnių savo veiksmų dėl kelionės, darbo reikalų. Teismas minėtus atsakovo veiksmus laikė neteisėtais, todėl sutiko su ieškovo argumentais, kad ieškovas patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinės žalos. Teismas konstatavo, kad Reglamente numatyta įprastinė kompensacija – 400 eurų, šiuo atveju nepakankama atlyginti patirtus ieškovo nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (neturtinę žalą). Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad šiuo atveju Reglamento nuostatas ignoravo vežėjas, kuriam būtina ne tik jas žinoti, bet ir besąlygiškai vykdyti. Teismas sprendė, kad yra pagrindas papildomai priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą – 1 000 Lt dydžio sumą, kuri yra pakankama ir protingo dydžio pagal byloje nustatytas aplinkybes bei atitinka teismų formuojamą praktiką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Wizz Air Hungary Kft. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju „ypatingos aplinkybės“ Reglamento prasme apims orlaivio pakaitinių stabdžių sistemos gedimą, jei šis gedimas atitinka dvi sąlygas: 1) orlaivio pakaitinių stabdžių sistemos gedimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai atsakovo, kaip oro vežėjo, veiklai; 2) orlaivio pakaitinių stabdžių sistemos gedimo dėl jo pobūdžio ir atsiradimo priežasčių nebuvo galima realiai valdyti. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, staigus orlaivio funkcionavimui būtinųjų orlaivio sistemų (tokių kaip, pavyzdžiui, aušinimo, avionikos, skrydžio valdymo, stabdžių sistemos ar važiuoklės) gedimas prieš pat planuojamą skrydį ar skrydžio metu, jei šios sistemos buvo prižiūrimos pagal nustatytą techninės priežiūros programą, neturėtų būti laikomas įvykiu, būdingu normaliai oro vežėjo veiklai. Ginčijamame sprendime teismas klaidingai akcentavo, jog pats atsakovas nustatė techninės programos užduotį Nr. 32430001-03, patvirtintą 2012 m. rugsėjo mėn., - teismas neatsižvelgė, jog ši, kaip ir bet kokia kita oro vežėjų kontrolės priemonė turi būti patvirtinta ir vykdoma pagal teisės aktų numatytus reikalavimus. Nagrinėjamo ginčo atveju, atsakovo techninės programos užduotis Nr. 32430001-03, kuria vadovaujantis periodiškai (kas 7500 skrydžio valandų) atliekamos orlaivio pakaitinės stabdžių sistemos patikros, yra patvirtinta Vengrijos Nacionalinės Civilinės Aviacijos Administracijos. Ši institucija tikrina, jog atsakovas laikytųsi Reglamente 2042/2003 numatytų techninės priežiūros reikalavimų ir, kaip numato to paties reglamento I priedo M dalies M.B.301. punkto a) papunktis, taip pat tikrina, kad techninės priežiūros programa atitiktų Reglamento 2042/2003 I priedo M dalies M.A.302. punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog atsakovas įvykdė visas jam imperatyviomis teisės aktų normomis nustatytas pareigas, kad būtų užtikrinta efektyvi techninė orlaivio pakaitinės stabdžių sistemos priežiūra, o gedimas įvyko ne dėl atsakovo kontrolės stokos. Teismas klaidingai įvertino, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad nustatyta tvarka yra pakankamai efektyvi sprendžiant galimus pakaitinių stabdžių sistemos gedimus (CPK 178, 185 str.). Aplinkybė, jog atsakovas vykdė jam iš teisės aktų kylančius reikalavimus palaikyti techninę orlaivio pakaitinės stabdžių sistemos priežiūrą, patvirtina, jog vykdytos techninės ir organizacinės priemonės buvo pakankamos. Pažymi, jog netikėtai kilęs orlaivio pakaitinės stabdžių sistemos vožtuvo gedimas negali būti laikomas paprastu eksploataciniu gedimu – tam, jog orlaivis galėtų vykdyti skrydį, orlaivyje privalo veikti tiek normalių, tiek pakaitinių stabdžių sistema. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog šis gedimas buvo nustatytas ne nuolatinės priežiūros metu, o įvyko netikėtai, prieš tai vykdyto skrydžio metu, kas tik dar kartą įrodo, jog šis staigus stabdžių sistemos gedimas negali būti laikomas įvykiu, būdingu normaliai oro vežėjo veiklai. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog orlaivio pakaitinių stabdžių sistemos gedimas nebuvo tiesiog įprastas eksploatacinis gedimas, sukeltas netinkamai atliekamos atsakovo techninės kontrolės, akivaizdu, jog realiai gedimo atsakovas negalėjo nei kontroliuoti, nei valdyti. Vadovaujantis išdėstytais argumentais ir atsakovo į bylą pateiktais įrodymais, darytina išvada, kad 2013-07-23 atsakovo vykdytas skrydis reisu Roma-Vilnius buvo atidėtas daugiau kaip 7 valandoms dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Dėl šios priežasties yra visos sąlygos taikyti Reglamento 5 straipsnio 3 dalį ir laikyti, kad atsakovas neprivalo ieškovui išmokėti kompensacijos, nustatytos Reglamente. Nurodo, kad neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Nagrinėjamu atveju minėtos sąlygos neegzistuoja, nes orlaivio pakaitinės stabdžių sistemos vožtuvo gedimas kilo ne dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, o dėl ypatingų, nuo atsakovo valios nepriklausančių, aplinkybių. Dėl ieškovo skrydžio vėlavimo atsakovas nėra kaltas, atsakovo veiksmai nebuvo ieškovo prarasto laiko priežastis, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo neturtinės žalos. Taip pat pažymi, jog net jei atsakovas būtų pažeidęs jam pagal Reglamento 8 ir 9 straipsnius tenkančias pareigas, ieškovas turėtų teisę pasinaudoti teise į kompensaciją, o jo reikalavimas, grindžiamas Reglamento 8 ir 9 straipsniuose numatytomis teisėmis, neturėtų būti priskiriamas prie “papildomos” kompensacijos, kaip ji apibrėžta Reglamento 12 straipsnyje. Atsakovui neužtikrinus Reglamento 8 ir 9 straipsniuose ieškovui numatytų teisių, teismas, ieškovo reikalavimu, galėtų priteisti tik kompensaciją (pavyzdžiui, išlaidas už maistą ar gėrimus), o ne neturtinę žalą, nes neturtinė žala Reglamento prasme yra laikytina „papildoma kompensacija“, kuri skirta Reglamente numatytas priemones papildyti, o ne jas pakeisti. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovas D. S. atsiliepimu į atsakovo Wizz Air Hungary Kft. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo nurodytos aplinkybės patenka į ypatingų aplinkybių sąvoką – techninės problemos yra laikomos būdingomis normaliai oro vežėjo veiklai. Orlaivio gedimas, kuris gali pasitaikyti ir praktikoje pasitaiko ne vieną kartą per metus, yra atsakovo, kaip oro vežėjo kontrolės ir kompetencijos srityje, todėl nėra ta objektyvi ir nuo vežėjo nepriklausanti aplinkybė, kuria atsakovas būtų atleidžiamas nuo Reglamente numatytų prievolių. Pažymi, jog teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių teiginius apie orlaivio pakaitinių stabdžių sistemos tikrinimą – teismui buvo pateikti dokumentai apie techninės priežiūros programos užduotį Nr. 32430001-03, patvirtintą 2012 m. rugsėjo mėnesį, susijusią su orlaivių pakaitinių stabdžių sistemos tikrinimu, tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovo nustatyta tvarka yra pakankamai efektyvi sprendžiant galimus pakaitinių stabdžių sistemos gedimus, taip pat nepateikta įrodymų, jog nebuvo kitų techninių ir organizacinių priemonių užtikrinti ieškovo skrydį numatytu laiku. Pažymi, jog teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą – skrydžio atidėjimo metu buvo pažeista ieškovo teisė į rūpinimąsi, informaciją, skrydis buvo ilgam atidėtas nakties metu, ieškovo kelionė buvo itin varginanti, todėl Reglamente numatyta įprastinė kompensacija šiuo atveju nepakankama atlyginti patirtus ieškovo nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (neturtinę žalą). Taip pat būtina atsižvelgti, kad Reglamento nuostatas ignoravo vežėjas, kuriam būtina ne tik jas žinoti, bet ir besąlygiškai vykdyti. Teismas pagrįstai ieškovui priteisė 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismo sprendimas turi būti paliktas galioti, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad orlaivio pakaitinės stabdžių sistemos vožtuvo gedimas byloje nagrinėjamu atveju yra priskirtinas prie 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau - Reglamentas Nr. 261/2004) 5 straipsnio 3 dalyje nurodomų „ypatingų aplinkybių“, atleidžiančių atsakovą nuo pareigos išmokėti to paties Reglamento 7 straipsnyje numatytą kompensaciją. Kaip teisingai nurodo apeliantas „ypatingų aplinkybių“ sąvoka Reglamente nėra pateikta, tačiau šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) praktikoje.
ESST 2008 m. gruodžio 22 d. byloje C-549/2007 išnagrinėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą byloje, kurioje buvo nagrinėjamas skrydžio atšaukimo atvejis dėl išvakarėse pastebėto sudėtingo variklio turbinos gedimo (sprendimo 11 punktas), ir nusprendė, kad 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad orlaivio techninė problema, dėl kurios atšaukiamas skrydis, nepatenka į „ypatingų aplinkybių“ sąvoką šios nuostatos prasme, nebent ši problema atsirado dėl įvykių, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negali realiai valdyti.
ESST 2008 m. gruodžio 22 d. sprendime aiškindamas „ypatingų aplinkybių“ sąvoką, pažymėjo, kad kaip matyti iš Reglamento Nr. 261/2004 keturioliktos konstatuojamosios dalies, Bendrijos teisės aktų leidėjas nurodė, kad tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui (sprendimo 21 punktas). Toliau ESTT nurodė, kad jei Bendrijos teisės aktų leidėjas į šį sąrašą įtraukė „netikėtai atsiradusius skrydžių saugos trūkumus“ ir jei orlaivio techninė problema gali būti priskirta prie tokių trūkumų, su tokiu įvykiu susijusios aplinkybės gali būti laikomos „ypatingomis“ Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies prasme, tik jeigu jos susijusios su įvykiu, kuris, kaip ir išvardytieji šio reglamento keturioliktoje konstatuojamojoje dalyje, nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio dėl jo pobūdžio ir atsiradimo priežasčių negalima realiai valdyti (sprendimo 23 punktas). Atsižvelgiant į ypatingas oro transporto paslaugų teikimo sąlygas ir orlaivių technologinio sudėtingumo lygį, reikia konstatuoti, kad vykdydami savo veiklą oro vežėjai paprastai susiduria su įvairiomis techninėmis problemomis, kurių neišvengiamai atsiranda naudojant lėktuvus. Kaip tik siekiant išvengti tokių problemų ir apsisaugoti nuo tokių įvykių, kurie kelia pavojų skrydžių saugumui, reguliariai atliekamos ypač griežtos lėktuvų kontrolės, kurios yra įprastų oro transporto bendrovių veiklos sąlygų dalis. Vadinasi, techninės problemos, atsiradusios dėl nepakankamos techninės lėktuvo priežiūros, sprendimas turi būti laikomas būdingu normaliai oro vežėjo veiklai (sprendimo 24 punktas). Todėl atliekant techninę orlaivių priežiūrą pastebėtos ar dėl nepakankamos tokios priežiūros atsiradusios techninės problemos savaime negali būti laikomos Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje minimomis „ypatingomis aplinkybėms“ (sprendimo 25 punktas).
Taigi atsižvelgiant į ESTT išaiškinimus, apeliacinės instancijos tiesmas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju atsakovo nurodoma skrydžio atidėjimo priežastis - oraliavio pakaitinių stabdžių sistemos gedimas, yra būdingas normaliai atsakovo, kaip oro vežėjo, veiklai, todėl ši aplinkybė negali būti priskirta prie Reglamentas Nr. 261/2004) 5 straipsnio 3 dalyje nurodomų ypatingų aplinkybių, o atsakovas atleistas nuo pareigos išmokėti kompensaciją.
Oraliavio pakaitinių stabdžių sistemos gedimas negali būti psriskiriamas prie „ypatingų aplinkybių“ ir dėl apelianto nurodomos aplinkybės, kad atsakovas vykdė orlaivio techninės priežiūros kontrolę, tačiau orlaivio pakaitinės stabdžių sistemos vožtuvas vis tiek sugedo. ESST 2008 m. gruodžio 22 d. sprendime konstatavo, kad vien to, kad oro vežėjas laikėsi minimalių techninės orlaivių priežiūros taisyklių, nepakanka siekiant įrodyti, jog jis ėmėsi „visų pagrįstų priemonių“ Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies prasme, ir atleisti jį dėl to nuo šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos sumokėti kompensaciją.
ESST 2008 m. gruodžio 22 d. sprendime pažymėjo, kad oro vežėjas turi iš tikrųjų įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones ir nedarydamas nepakeliamos aukos, atsižvelgiant į savo įmonės pajėgumus tuo metu, jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti skrydžio atšaukimo dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė (sprendimo 41 punktas).
Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad negalima buvo išvengti skrydžio atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nutyli aplinkybę, jog apie orlaivio pakaitinės stabdžių sistemos vožtuvo gedimą atsakovui buvo žinoma 2013 m. liepos 23 d. 7 val. 45 min., t.y. prieš 12 val. iki atidėtos skrydžio Roma – Vilnius. Orlaivis buvo suremontuotas 2013 m. liepos 24 d. 0 val. 30 min. (b.l. 29-30). Teismui nekyla abejonių, kad atsakovui kaip oro skrydžių profesionalui buvo žinoma, jog nurodytas gedimas nebus pašalintas iki skrydžio Roma – Vilnius pradžios. Kita vertus, byloje nėra įrodymų, kad nurodytomis aplinkybėmis, t.y iš anksto žinodamas kad gedimas nebus pašalintas iki skrydžio pradžios, ir turėdamas pakankamai laiko (apie 12 val.) atsakovas būtų ėmesis kokių nors kitų priemonių, išskyrus orlaivio remontą, kad išvengtų skrydžio atidėjimo. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad kitos priemonės, išskyrus orlaivio remontą, nebuvo įmanomos.
Nepagrįsti apelianto argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Reglamento Nr. 261/2004 12 straipsnis neriboja keleivių teisės gauti papildomą kompensaciją atidėto ar neįvykusio skrydžio atveju. CK 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė nepatogumų, kadangi skrydis buvo atidėtas ilgam laikui – 7 val. nakties metu, atsakovas oro uoste nepasirūpino ieškovo maitinimu, nesudarė galimybių paskambinti, nesuteikė poilsio kambario, neteikė inforamcijos apie sskrydžio vėlavimo priežastis, ieškovas planuotu laiku negrįžo iš atostogų, neišsimiegojo, vėlavo į darbą. Apeliantas ieškovo nurodytų nepatogumų nepaneigė. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad atsakovas po skrydžio siūlė ieškovui pagal pateiktus čekius kompensuoti maitinimo, gėrimų ir telefono skamubučių išlaidas, nepaneigia ieškovo patirtų nepatogumų, kuriuos sukėlė atidėtas skydis, fakto. Atsakovas yra žinoma, tarptautinius skrydžius organizuojanti įmonė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovo reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą ir iš atsakovo priteisė 1000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos atlyginimo dydis bylos aplinkybių kontekste yra sąžiningas, protingas ir teisingas.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.