- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- I-1295-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04077-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- G. V.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui VĮ Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama:
1) Panaikinti VĮ Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (1.1.35)s-4175 (toliau – ir Sprendimas);
2) Įpareigoti VĮ Registrų centrą priimti naują sprendimą ir po sprendimo įsiteisėjimo atsakyti į 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjos paaiškinime Nr. PL-132, persiųstame iš Teisingumo ministerijos pareikštus, klausimus: 1) Ar turėjo teisę VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro tvarkytojas priimti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 163, priklausančio nuo 2008 m. gruodžio 2 d. savininkui J. Č., jeigu šioje byloje tarp kitų dokumentų buvo aiškiai matomas ištaisytas 2008 m. vasario 20 d. ribų paženklinimo-parodymo aktas? 2) Ar VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro tvarkytojui reikėjo tikrinti žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte nurodyto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 163 savininko duomenis atitikimo Nekilnojamojo turto registre esantiems įrašams? 3) Ar VĮ Registrų centro Kauno filialo kadastro tvarkytojas privalėjo patikrinti ar šio žemės sklypo Nr. 163, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ribos kerta/nekerta SB „Lepšiškiai“ ribos?
3) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pažymėdama faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad pareiškėja ir J. Č. yra kaimyninių žemės sklypų sodininkų bendrijoje „Lepšiškiai“ savininkai. Po sodininkų bendrijos vykdytos privatizacijos, kurios pagrindu buvo sudaryti nauji jiems priklausiusių sklypų planai paaiškėjo, kad J. Č. sklypo plotas nepagrįstai padidėjo pareiškėjos sklypo sumažinimo sąskaita. Pareiškėjos plotą sumažinus iki 576 kv. m., jai buvo užkirstas kelias privatizuoti faktiškai naudojamą žemę. Po 2009 m. gegužės 27 d. atliktų J. Č. sklypo kadastrinių matavimų pareiškėjos sklypo plotas dar labiau sumažėjo. Pareiškėja kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo (civilinė byla Nr. 2-115-540/2012). Gavusi procesinius dokumentus ir pastebėjusi taisytus duomenis kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą patikslindama ieškinį bei su 2010 m. spalio 20 d. pareiškimu į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl UAB „Inventora“ dokumentų suklastojimo. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 2-115/540/2012 ieškinį atmetė. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. rugsėjo 17 d. Prokuroras 2013 m. birželio 4 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nutarimas įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 29 d.
Pareiškėja su 2016 m. birželio 28 d. paaiškinimu dėl 2009 m. gegužės 27 d. atliktų J. Č. priklausančio žemės sklypo (Nr. 163) kadastrinių matavimų kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę. Raštas adresuotas Valstybės kontrolei buvo persiųstas nagrinėti Teisingumo ministerijai, kuri vėliau pareiškėjos raštą persiuntė nagrinėti VĮ Registrų centrui (tiek kiek tai susiję su žemės sklypo teisinės registracijos atlikimu Nekilnojamojo turto registre). VĮ Registrų centras pareiškėjai atsakė skundžiamu 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (1.1.35)s-4175.
Pagrįsdama Sprendimo neteisėtumą nurodė, kad kartu su 2016 m. birželio 28 d. paaiškinimu pareiškėja buvo pateikusi ir papildomus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina faktą, kad VĮ registrų centro darbuotojai negalėjo priimti ir tuo labiau atlikti teisinę kadastro duomenų registraciją, nes paženklinimo-parodymo aktas buvo taisytas, o žemės sklypo ribų planas nukreiptas už sodo bendrijos ribų, todėl VĮ Registrų centras leido J. Č. pasisavinti valstybinės žemės plotą prie griovio pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio nuostatas.
Pažymėjo, kad VĮ Registrų centro darbuotojas priimdamas ir tikrindamas Nekilnojamojo turto kadastro bylą negalėjo nematyti, kad, skirtingai nei Nekilnojamojo turto registre padarytiems įrašams, J. Č. vieninteliu sklypo Nr. 163 savininku tapo tik 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir dovanojimo sutarties pagrindais, todėl, priešingai nei nurodyta ribų paženklinimo-parodymo akte, 2008 m. vasario 20 d. J. Č. savininku negalėjo būti nurodytas, nes, kaip minėta, savininku tapo tik 2008 m. gruodžio 2 d. Taip pat pažymėjo, kad VĮ Registrų centro darbuotojai negalėjo nematyti, kad galinė kraštinė sklypo plane taškuose 2-3 užima valstybinę žemę ir nurodyta už sodo bendrijos „Lepšiškiai“ vandentiekio vamzdžio, už sodo bendrijos ribos.
Pareiškėjos teigimu, nors atsakovas skundžiamame rašte vadovaujasi teisės aktų nuostatomis, tačiau nurodyti teisės aktai nereglamentuoja, kad būtų galima taisyti dokumentus ir tuo labiau priimti taisytus dokumentus. Nurodė, kad atsakovas į pareiškėjos užduotus klausimus neatsakė, o apsiribojo tik teisės aktų nuostatų citavimu. Pareiškėjos manymu, neatsakius į užduotus klausimus, nebuvo laikytasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto įstatymų viršenybės principo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja palikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimo (b. l. 93) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjai į jos keliamus ginčo klausimus jau yra atsakyta, taip pat šie klausimai ne kartą buvo nagrinėti ir nagrinėjami teismuose.
Atsakovas rėmėsi Kauno apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia 2016 m. spalio 4 d. nutartimi Nr. 1-4172-422/2016, kurioje teismas nurodė, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra ne dėl VĮ Registrų centro, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo subjekto, revizuojančio Kauno filialo darbuotojų veiksmų teisėtumą, veiklos, o dėl pačio viešojo administravimo subjekto veiklos, vilkinant pateikti atsakymus, neatsakius į pareiškėjos paaiškinime nurodytus klausimus. Šių aplinkybių kontekste atsakovas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjai buvo atsakyta į jos keliamus klausimus, todėl atsakovo veiksmai negali būti traktuojami kaip vilkinimas. Sprendimas pareiškėjai buvo pateiktas. Taip pat nurodė, kad Sprendimu pareiškėjai buvo atsakyta išsamiai, Sprendimas yra informatyvus.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. (1.1.35)s-4175 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VĮ Registrų centrą priimti naują sprendimą ir po sprendimo įsiteisėjimo atsakyti į 2016 m. birželio 28 d. pareiškėjos paaiškinime Nr. PL-132, persiųstame iš Teisingumo ministerijos, pareikštus klausimus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja su 2016 m. birželio 28 d. paaiškinimu (prašymu) kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę, kuriuo prašė ištirti VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmų, pasireiškusių piktnaudžiavimu, teisėtumą (b. l. 14). Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2016 m. liepos 4 d. raštu Nr. S-(301-1.9)-1122 atsisakė nagrinėti pareiškėjos paaiškinimą, kaip nepriskirtiną Valstybės kontrolės kompetencijai ir persiuntė pareiškėjos prašymą nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (įgyvendinanti VĮ Registrų centro teises ir pareigas, b. l. 16).
Teisingumo ministerija 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. (1.18.)7R-5402 pareiškėjos prašymą dalyje, kiek tai susiję su ginčo žemės sklypo teisinės registracijos atlikimu Nekilnojamojo turto registre persiuntė nagrinėti VĮ Registrų centrui. Kita prašymo dalis buvo persiųsta nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 17).
Atsakovas gavęs iš Teisingumo ministerijos persiųstą pareiškėjos prašymą, dėl nurodytos atsakyti prašymo dalies priėmė 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (1.1.35)s-4175 (b. l. 9), su kuriuo nesutikdama pareiškėja kreipėsi į teismą.
Atsakovas Sprendime nurodė, kokiais teisiniais pagrindais registre buvo įregistruoti tiek pareiškėjai, tiek J. Č. nuosavybės teise priklausantys sklypai. Sprendime nurodyta, kad J. Č. nuosavybės teisių įregistravimo juridinis pagrindas – 2006 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 11B-726, 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2-11508 ir 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutartis Nr. 2-11507. Pareiškėja į teismą nors ir kreipėsi dėl konkretaus VĮ Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. (1.1.35)s-4175 teisėtumo patikrinimo, tačiau iš skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėja prieštaraudama skundžiamo sprendimo teisėtumui siekia, kad būtų išnagrinėti teritorinio registratoriaus piktnaudžiavimo veiksmai, pasireiškę neteisėta J. Č. priklausančio sklypo Nr. 163 registracija iš esmės. Pastebėtina, kad pareiškėjos 2016 m. birželio 28 d. paaiškinime ir skundo teismui šiuo aspektu dėstomos aplinkybės yra tapačios.
Pareiškėja neteisėtus registratoriaus veiksmus, aprašytus paaiškinime ir skunde teismui, kildina iš to, kad: VĮ Registrų centras negalėjo priimti akivaizdžiai taisyto 2008 m. vasario 20 d. UAB „Inventora“ parengto žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto ir tuo labiau juo remiantis atlikti sklypo Nr. 163 teisinės registracijos; registratorius negalėjo nepastebėti, kad minėto sklypo paženklinimo-parodymo aktas pasirašytas ne to asmens, kuris parengė kadastro bylą ir atliko kadastrinius matavimus; VĮ Registrų centras nepatikrino juridinio fakto, nes pagal esamus duomenis 2008 m. vasario 20 d. kadastriniai duomenys buvo atlikti J. Č., kai tuo tarpu sklypo savininku J. Č. tapo tik 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties bei 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu; VĮ Registrų centras nepastebėjo aplinkybės, kad atlikus kadastrinius matavimus pareiškėjos sklypas išėjo už vandentiekio vamzdžio, kur prasideda valstybinė žemė, ko pasėkoje sklypo ribos užėmė valstybinės žemės ploto dalį. Minėtus registratoriaus veiksmus pareiškėja įvardino kaip piktnaudžiavimą ir kuriuos (veiksmus) Valstybės kontrolės prašė ištirti. Taigi, kaip matyti, pareiškėja nesutikimo su Sprendimu argumentus grindžia neteisėta sklypo Nr. 163 registracija iš esmės. Pareiškėjos teigimu, teritorinis registratorius atlikdamas sklypo Nr. 163 registraciją vadovavosi suklastotu 2008 m. vasario 20 d. UAB „Inventora“ parengto žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktu, taip pat neįvertino kitų reikšmingų faktinių aplinkybių. Kaip skunde akcentuoja pareiškėja, būtent neteisingai nustatyti ir vėliau registre įregistruoti žemės sklypo Nr. 163 kadastriniai duomenys sąlygojo pareiškėjos sklypo sumažėjimą. Iš skunde išdėstytų argumentų galima teigti, kad pareiškėjos nurodyti neteisėti registratoriaus veiksmai vertintini kaip pasekmė, kilusi dėl neteisėto kadastro duomenų nustatymo, t. y. neteisingai pažymėjus ginčo sklypo ribas ir šiuos duomenis vėliau užfiksavus kadastrinių duomenų byloje.
Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir NTKĮ, ginčui aktuali redakcija) bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai, ginčui aktuali redakcija). Nurodyti teisės aktai apibrėžia registratorių teises ir pareigas registruojant nekilnojamojo turto objektus. NTKĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas juridinis pagrindas, kuriuo remiantis į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi duomenys apie nekilnojamąjį daiktą. Nuostatų 84 punkte nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Tiek Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojas, tiek Kadastro duomenų tvarkytojas yra atsakingi už duomenų atitikimą dokumentams, kurių pagrindu jie įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro 4 str. 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1660/2012, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1990/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011). Taigi teismine tvarka nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo (išregistravimo) nekilnojamojo turto registre gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai buvo įregistruoti nesant tam teisinio pagrindo (pvz. nesant dokumento, kurio pagrindu šie duomenys galėjo būti įrašyti į nekilnojamojo turto registrą; dokumentas, kurio pagrindu buvo atlikta registracija tuo metu buvo pripažintas negaliojančiu; esant NTKĮ 14 straipsnyje nustatytiems pagrindams ir pan.) arba pažeidžiant nustatytą tvarką.
Kaip atsiliepime nurodė atsakovas, J. Č. nuosavybės teisių į sklypą Nr. 163 įregistravimo juridinis pagrindas – 2006 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 11B-726, 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2-11508 ir 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutartis Nr. 2-11507. Šie dokumentai NTKĮ 12 straipsnio 1 dalies prasme laikytini tinkamais dokumentais, norint įrašyti ar pakeisti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ginčo sklypo registracijos metu juridinis registracijos pagrindas būtų panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, todėl teritorinis registratorius, atlikdamas registraciją, neturėjo pagrindo pateiktų dokumentų vertinti kaip klaidingų. Pagal NTKĮ 3 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėja paaiškinimo ir skundo teismui argumentais prieštarauja, kad VĮ Registro darbuotojai negalėjo priimti ir tuo labiau atlikti teisinę kadastro duomenų registraciją, nes sklypo paženklinimo-parodymo aktas buvo taisytas, taip pat akte padarytas įrašas apie J. Č. nuosavybę neatitiko tikrovės (savininku tapo po 2008 m. gruodžio 12 d., o ne anksčiau, kaip nurodyta akte) ir pagal geodezinių matavimų planus žemės sklypas užėmė dalį valstybinės žemės sklypo. Kaip jau minėta, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad registracijos metu pareiškėjos aptariamų dokumentų teisėtumas būtų pripažintas negaliojančiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl sklypo paženklinimo-parodymo akto klastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas dėl nusikalstamos veikos veiksmų neįrodymo (b. l. 113). Taip pat, kaip nustatyta bylos medžiaga bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-290-454/2017 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovams J. Č., N. Č., A. Č., R. S., SB „Lepšiškiai“ dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys notarė S. B. ir notarė R. S., kurioje pareiškėja tais pačiais argumentais, kaip ir skunde teismui, siekia pripažinti žemės sklypo Nr. 163, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio savininkui J. Č., teisinę registraciją negaliojančia. Pareiškėja šioje byloje prašo panaikinti 2008 m. vasario 20 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, kaip suklastotą, neatitinkantį tikrovės bei surašytą atbuline data, taip pat prašo panaikinti J. Č. nuosavybės teisių į ginčo sklypą įregistravimo juridinį pagrindą – 2006 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 11B-726, 2008 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008 m. gruodžio 2 d. dovanojimo sutartį. Taigi šie nagrinėtini pareiškėjos reikalavimai tik įrodo, kad juridinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo atlikta sklypo Nr. 163 registracija, registracijos metu buvo galiojantis, atitinkamai registratorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti sklypo Nr. 163 registraciją pagal pateiktus dokumentus.
Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad VĮ Registrų centras atsisakė vykdyti Teisingumo ministerijos nurodymus, vilkino atsakymo pateikimą į pareiškėjos klausimus nepateikė pareiškėjai atsakymo. Kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovas, atsisakymas vykdyti veiksmus, vilkinimas, tai toks viešojo administravimo institucijos elgesys, kai į pateiktą prašymą nepateikiamas joks atsakymas. Šiuo atveju į Teisingumo ministerijos persiųstą pareiškėjos paaiškinimą atsakovas atsakė Sprendimu, todėl atsisakymo vykdyti veiksmus, vilkinimo veiksmų (neveikimo) atsakovo veiksmuose nenustatyta. Pareiškėjai nesutikus su Sprendimo argumentacija, jai buvo suteikta teisė šio sprendimo teisėtumą pasitikrinti teismine tvarka ir šia tvarka pareiškėja pasinaudojo.
Vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jau aptartų argumentų apimtyje pažymėtina, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, kad pagal registratoriui suteiktas teises ir pareigas, jo kompetencijai nepriskirta vertinti atliktų kadastrinių matavimų kontrolės, nes jo pagrindinė funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą. Šių argumentų kontekste darytina išvada, kad įpareigojimas VĮ Registrų centrui pateikti papildomus paaiškinimus ir atsakymus į skunde teismui suformuluotus klausimus vertintinas kaip perteklinis, tuo labiau, kad visi pareiškėjai aktualūs ir esminiai klausimai bus išnagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-290-454/2017. Priklausomai nuo šioje byloje priimtų išvadų atitinkamai keistųsi ir ginčo sklypo registracijos duomenys registre.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiamas VĮ Registrų centro 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. (1.1.35)s-4175 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Nepanaikinus skundžiamo sprendimo nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimų dėl naujo sprendimo priėmimo ir įpareigojimo atsakyti į klausimus, kurie, kaip nurodė pareiškėja, galimai teismui padėtų priimti teisingą sprendimą.
Netenkinus pagrindinių reikalavimų, teismo išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.