Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-217-878/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
T-217-878/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38518-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Nuteistasis
M. S.
Kategorijos
Byla Nr. T-217-878/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38518-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 2.5.14.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 19 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 357-115 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. S. (M. S.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies ???1 punktu, taikant BK 64¹ straipsnį, galutine bausme 4 368,56 eurų bauda;

2) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių su 116 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal ?????BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis ??BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ???10 mėnesių su 116 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu????? 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui.

Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 18 d. Alytaus pataisos namuose M. S. bausmę atlieka nuo 2019 m. liepos 2 d. Likusi neatlikta bausmės dalis – 5 mėnesiai 21 diena (Komisijos nutarimo priėmimo dieną).

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 357-115 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė nuteistąjį M. S. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. Šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 3/4 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatliktos bausmės dalis yra nedidelė – 5 mėnesiai 21 diena. Praeityje teistas 3 kartus, kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta. Nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Per visą bausmės atlikimo laiką buvo baustas 1 kartą, 2 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį. M. S. yra motyvuotas prasmingam užimtumui, dirbo pagalbiniu darbininku, nuo 2019 m. liepos mėnesio nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, šiuo metu taip pat dirba. M. S. darbinės nuostatos yra teigiamos, kadangi jis stropiai ir atsakingai atlieka jam pavestus darbus, dėl darbo kokybės nusiskundimų negauta. Pozityviai kalba apie ateitį, išėjės į laisvę, planuoja dirbti, prisidėti prie šeimos išlaikymo finansiškai bei ūkio darbais. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę siekia prasmingo užimtumo, dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas planuoja įsidarbinti ????MB „(duomenys neskelbtini)“. Turėdamas finansinių įsipareigojimų nuteistasis turi teigiamas nuostatas dėl jų atlyginimo, siekia finansinius įsipareigojimus atlyginti pagal turimas galimybes. Palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, bendrauja su mama, sugyventine bei vaikais. Į ankstesnes Komisijos rekomendacijas atsižvelgė, jas vykdė. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėjo kiekvieno vertinimo metu. Pirminio vertinimo metu buvo 73 balai, vėliau 63, šiuo metu 59 balai. Komisija, visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis M. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tai leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus M. S. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Komisijos 2020 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 357-110 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti du formalieji ir du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo prašymo Komisijai pateikimas bei minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas įvertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos??? BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju M. S. yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam M. S. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

M. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo 2 metams 1 mėnesiui bausmę už nesunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą. Prieš tai M. S. taip pat jau buvo tris kartus teistas. Praeityje M. S. du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo jam parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdė naujus nusikaltimus. Nuteistajam nusikaltimų modelis nebūdingas, pirmąjį nusikaltimą įvykdė būdamas 27 metų. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, bei polinkį nusikalsti, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni M. S. teisės bei režimo pažeidimai taip pat įvardinti kaip vienas iš jam nustatytų kriminogeninių veiksnių.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo M. S. nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutiniojo vertinimo sumažėjo 4 balais, buvo 63 balai, šiuo metu yra 59 balai, tai vertinama teigiamai. Vis dėlto atsižvelgtina ir į tai, jog M. S. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, o didžiumą balų sudaro dinaminiai veiksniai (iš 59 balų net 39 balai yra dinaminiai, o tik 20 statiniai), kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau privalo koreguoti, todėl 4 balų sumažėjimas šiame kontekste nėra esminis ir/ar leidžiantis teismui spręsti apie pakankamą M. S. elgesio korekciją.

Vertinant M. S. mąstymą ir elgesį, teigiamai vertinama tai, jog jo bendravimo įgūdžiai yra pakankami, bendravime nėra perdėtai drovus ar agresyvus. Pokalbio metu nuteistasis suvokia jo poelgių priežasties – pasekmės ryšį, geba įvardinti veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumą. Pozityviai kalba apie ateitį, išėjęs į laisvę, planuoja dirbti, prisidėti prie šeimos gerbūvio finansiškai, ūkio darbais. M. S. stengiasi atsižvelgti į kito asmens nuomonę, tačiau labiau linkęs kliautis savo asmenine patirtimi bei vertinimu. Suvokia, kad kiekvienas poelgis turi atoveiksmį. Tiek laisvėje, tiek bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo elgesio korekcijos programose, kursuose, paskaitose, siekdamas spręsti turimas problemas. Nepaisant to, M. S. mąstyme ir elgesyje yra ir nemažai neigiamų aspektų. Elgesyje yra pasireiškęs impulsyvus elgesys, daug kartų nusikalto, orientuodamasis į tiesioginį atlygį, minimalizuodamas galimas neigiamas pasekmes sau ir aplinkiniams, tikėdavo savo sėkme, neįvertinęs ankstesnės patirties, kartojo tas pačias klaidas. Stebimas ir įtaigumas, polinkis surizikuoti. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavydžių, tačiau, būdamas laisvėje, konflikto su sugyventine metu panaudojo prieš ją smurtą. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog M. S. būtina išmokti koreguoti savo elgesį, vengti rizikingų, spontaniškų metodų sprendžiant problemas, labiau apmastyti savo poelgių galimas pasekmes ir įvertinti savo neigiamų veiksmų žalą visuomenei, išmokti diplomatiškų konfliktų sprendimo būdų bei atsiriboti nuo neigiamą įtaką jam darančių žmonių, priešingu atveju M. S. impulsyvumas, polinkis rizikuoti, klaidų neanalizavimas ir linkęs pasiduoti kitų neigiamai įtakai charakterio tipas gali lemti tai, jog jis ir vėl nusikals.

M. S. nusikaltimai buvo įvykdyti dėl kitų žmonių įtakos jo asmenybei. Bendravimas su alkoholį vartojančiais, teistais asmenimis darė nuteistajam neigiamą įtaką. Šios aplinkybės teismo vertinamos neigiamai, kadangi lygtinio paleidimo atveju M. S. grįžus į tą pačią aplinką, nekeičiant gyvenimo būdo ir nebandant atsiriboti nuo neigiamą įtaką jam darančių asmenų, tai gali padidinti riziką jam ir vėl nusikalsti, juolab, kad socialinio tyrimo išvadoje gyvenimo stilius ir draugai (gyvenimo būdas, laisvalaikio praleidimo būdai, draugų įtaka) išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių.

Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu ??BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju M. S. išsilavinimo, įsidarbinimo, darbo išlaikymo problemos, finansiniai sunkumai, dideli teismo finansiniai įpareigojimai, socialinio tyrimo išvadoje išlieka kriminogeniais veiksniais. M. S. yra įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą, specialybės neturi. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę taip pat nesimoko. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis dirba, nusiskundimų jo darbu gauta nebuvo, tačiau legalaus darbo patirties laisvėje M. S. nėra turėjęs, yra dirbęs tik nelegalius pavienius darbus. Iki suėmimo nedirbo. Dažnai registruodavosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pragyvendavo iš valstybės pašalpų bei iš savivaldybės gaunamų maisto paramų, tekdavo ir skolintis. Nagrinėjamu atveju M. S. yra jauno darbingo amžiaus, todėl jam reikėtų pasinaudoti galimybe mokytis, įgyta specialybė palengvintų jo integraciją į visuomenę išėjus į laisvę, kadangi suteiktų daugiau galimybių įsidarbinti, priešingu atveju darbo patirties nebuvimas ir specialybės neturėjimas būnant laisvėje gali apsunkinti jo galimybes įsidarbinti ir pastūmėti M. S. pinigų prasimanyti nelegaliomis priemonėmis, juolab, kad jis turi ir labai didelių finansinių įsipareigojimų, o tai dar labiau apsunkina jo padėtį. Jis turi didelius ieškinius už kontrabandą, kurių netgi neturi motyvacijos atlyginti – jo paties teigimu, šių ieškinių jis netgi nesitiki išmokėti. Pagal 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendį M. S. priteistas 750 Eur ieškinys valstybės naudai. Alytaus pataisos namuose nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai, kurių suma 37 641,47 Eur. Tuo tarpu atlyginęs jis tik labai mažą dalį – 393,86 Eur, likusi neišmokėta??? suma – 37 247,61 Eur.

Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, tai socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Pavartojus alkoholio, pasireiškia smurtinis M. S. elgesys. Pats nuteistasis pripažįsta, jog alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo įvykdytiems nusikaltimams. Teigiamai vertinama, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu noriai dalyvavo programose susijusiose su alkoholio vartojimu, įkalinimo įstaigoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimas neužfiksuotas, tačiau, atliekant laisvės atėmimo bausmę, M. S. laisvė yra apribota ir galimybė vartoti alkoholį yra apsunkinta. Išėjus į laisvę, šis žalingas įprotis gali atsinaujinti ir pastūmėti jį daryti naujus nusikaltimus, todėl nuteistasis turėtų tęsti šios problemos sprendimą. Socialinio tyrimo išvadoje M. S. piktnaudžiavimo alkoholiu problemos taip pat vis dar išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. S. elgesio negalima įvardinti kaip nepriekaištingo. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme – jis 2 kartus skatintas už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį, tačiau taip pat 1 kartą yra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Nuobauda šiuo metu nebegalioja, tačiau vien jos buvimo faktas rodo neigiamą M. S. požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis M. S. neatitinka BVK 157 straipsnio?1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos nutarimą Nr. 357–115 dėl nuteistojo M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi,????? 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 357-115 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. S..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė