- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- 1-67-462/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Kaltinamasis
- R. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. 1993-06-27, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., Tauragės r. sav., gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti parduotuvės kasininke, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. verbavo ir gabeno žmogų, pasinaudodama nukentėjusiojo pažeidžiamumu, siekdama suteikti naudą kitam asmeniui, kuris faktiškai kontroliuotų nukentėjusį, žinodama ir siekdama, kad nukentėjusysis būtų išnaudojamas kitiems tikslams (fiktyviai santuokai):
R. P. 2013 m. rudenį, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, internetu socialiniame tinklalapyje „Facebook“, įkalbinėdama ir žadėdama J. G., gyvenusiai (duomenys neskelbtini), Tauragėje, 8 000 Lt materialinį atlygį, verbavo ją sudaryti fiktyvią santuoką Jungtinėje Karalystėje, tačiau J. G. atsisakė. 2014 m. kovo mėnesį, tikslesnė data tyrimo metu nenustatyta, sužinojusi, kad J. G. neteko darbo ir taip pasinaudodama jos socialiniu pažeidžiamumu, dar kartą internetu pasiūlė sudaryti fiktyvią santuoką už pinigus Jungtinėje Karalystėje. J. G. dėl savo pažeidžiamumo neturinti kito priimtino pasirinkimo, sutiko būti išnaudojama fiktyviai santuokai, taip ji buvo užverbuota tam, kad būtų suteikta nauda M. W. B. (M. W. B.), kuris, būdamas Pakistano pilietis, po fiktyvios santuokos sudarymo gautų nuolatinį leidimą gyventi Europos Sąjungoje, o iki fiktyvios santuokos sudarymo faktiškai kontroliuotų nukentėjusiąją, t. y. pasinaudodamas jos finansiniu priklausomumu dėl to, kad pastaroji neturės pinigų grįžti į Lietuvą, neturės kitos gyvenamosios vietos, išskyrus tą, kuri jai bus nurodyta, ribos jos judėjimo ir pasirinkimo laisvę. Po to R. P. 2014 m. balandžio mėnesį, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, užsakė lėktuvo bilietą J. G. iš Vilniaus oro uosto į Jungtinę Karalystę, jį atsisiuntė į savo asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) ir pasakiusi prisijungimo prie elektroninio pašto duomenis J. G., nurodė jai šį bilietą atsispausdinti. Vykdydama R. P. nurodymus, J. G. atsispausdino lėktuvo bilietą ir 2014 m. balandžio 26 d. iš Vilniaus oro uosto išskrido į Jungtinę Karalystę, kur oro uoste ją pasitiko R. P.. Iš oro uosto pastaroji parsivežė J. G. į savo namus Jungtinėje Karalystėje, Croydono mieste, tikslesnis adresas tyrimo metu nenustatytas, o po poros dienų supažindino ją su būsimu jos fiktyviu sutuoktiniu M. W. B., nurodė, kokius melagingus duomenis turės pateikti Migracijos tarnybai, kuri suteiks leidimą sudaryti santuoką. Kadangi J. G. neturėjo LR piliečio paso, todėl R. P. 2014 m. gegužės 12 d. pargabeno J. G. į Lietuvą, kad ši kreiptųsi dėl LR piliečio paso išdavimo. Tą pačią dieną J. G. su R. P. atvyko į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių užsakyti nukentėjusiajai asmens paso. Po asmens paso užsakymo J. G. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 85-1-00278-14, po to ji atsisakė vykti į Jungtinę Karalystę ir sudaryti fiktyvią santuoką.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. P. kalta neprisipažino ir paaiškino, jog kaltinime blogai parašyta, nes niekas neverbavo ir negabeno žmogaus, nieko nevertė, nieko nespaudė, nebuvo panaudota jokios prievartos prieš nukentėjusiąją. Nebuvo jokio laisvės apribojimo, nebuvo nukentėjusioji psichologiškai spaudžiama. Jokios kalbos apie vestuves nebuvo, jokio jaunikio nebuvo. Kai J. atvažiavo pas ją į svečius, buvo du kartus nuėjusios į klubą. Taip J. susipažino su W. B.. W. B. buvo prašęs surasti jam draugę europietę, nes jam patiko europietės. W. B. prašė surasti šeimynišką draugę šeimai sukurti. J. rašė, ar nenori sudaryti fiktyvią santuoką už pinigus, už 8 000 Lt. W. B. patiko lietuvės, nes gražios. Ji pažįsta daug Pakistano piliečių, susituokusių su lietuvėmis, lenkėmis. Jie gerai ir sėkmingai gyvena. Jie rūpinasi šeimomis, yra atsakingi. W. B. nesakė, kad mokės 8 000 Lt, bet sakė, kad ji bus aprūpinta, viską turės. Sakė, kad gali skirti 8 000 už tai, kad ji gyvens su juo, jei atvažiuos iki santuokos, bus tiek skirta. Justiną pakvietė atostogų ir dėl darbo, nes Lietuvoje buvo praradusi darbą. Sesės vyras nupirko lėktuvo bilietą, nes ji dar nemokėjo internetu užsakyti bilietus. Ji pervedė nukentėjusiajai pinigus, kad galėtų nukentėjusioji nuvažiuoti iki Vilniaus oro uosto. Bilietą atsiuntė į jos elektroninį paštą, o ji persiuntė J., kad pastaroji atsispausdintų. Ji pasitiko J. L. oro uoste. Sesės vyras automobiliu parvežė iš oro uosto. J. svečiavosi apie dvi savaites. Įsidarbinti J. pati nenorėjo, nes nemoka anglų kalbos. Su J. buvo parduotuvėse. Už prekes mokėjo ji. J. buvo susitikusi su savo seserimi, kitur viena nebuvo išėjusi, nes bijojo paklysti. Į Lietuvą grįžo kartu su J., nes reikėjo pasikeisti pasą. Į Migracijos skyrių nuėjo kartu su J.. Ji sumokėjo už Justinos paso išrašymą skubos tvarka. Justiną pakvietė į policiją. J. pasakė jai, kad yra įtariama padariusi nusikalstamą veiką, apklausinėjo dėl pinigų pervedimo į banko korteles. Tada jų bendravimas nutrūko. Ji išskrido atgal į Londoną. Ji į tinklalapį (duomenys neskelbtini) jokių žinučių nerašė. Šias žinutes iš jos kompiuterio rašė W. B., nes jis moka lietuviškai pagrindinius žodžius. Gal W. B. kas nors ir padėjo rašyti žinutes. Ji negali paaiškinti, kodėl elektroninėse žinutėse ir tekste, parašytame diktuojant, yra tos pačios rašybos klaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisiamosios R. P. kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kitų įrodymų, ištirtų teisiamojo posėdžio metu, visetu.
Nukentėjusioji J. G. parodė, jog R. P. pirmą kartą pasiūlė tuoktis su užsieniečiu 2013 m. už 8 000 Lt. Asmuo jai nebuvo įvardintas. Ji nesutiko, nes Lietuvoje turėjo darbą. Toliau susirašinėjo, bendravo su kaltinamąja. Kaltinamoji teiravosi kaip sekasi. Pokalbio metu, matyt, ir išėjo taip, kad pasakė, jog neturi darbo. Specialiai tai nerašė, kad yra be darbo. 2014 m. pavasarį antrą kartą R. P. pasiūlė atvykti į Angliją. Jei būtų dirbusi, nebūtų važiavusi. Reikėjo pinigų. Tuoktis reikėjo dėl vizos užsieniečiui Anglijoje, kad galėtų gyventi tas užsienietis Anglijoje. Jis būtų išsinuomojęs gyvenamąjį plotą ir būtų ją išlaikęs. Nežino, ar po santuokos būtų reikėję kartu gyventi. Po santuokos praėjus 3 mėnesiams, ji būtų galėjusi išsiskirti. R. P. jai paaiškino, kad vasaros pabaigoje turėjo būti vestuvės. To užsieniečio tautybės nežinojo, nieko apie jį nežinojo. Už tai P. žadėjo 8 000 Lt. Pinigus turėjo gauti susituokus. Su užsieniečiu nesusituokė, nes ji neturėjo paso. Skrido į Angliją su ID kortele. Jei būtų turėjusi pasą, santuoka būtų buvusi sudaryta. R. P. sakė, kad santuokai reikalingas pasas, o kortelė kažkur turi būti siunčiama. Nuvykusi į Angliją pamatė tą vyrą. Su būsimu vyru matėsi daug kartų, beveik kiekvieną dieną. Susipažino klube, po to vakaro matė jį kiekvieną dieną. Angliškai kalba nestipriai, bet susikalbėti kalbos žinių užteko. Kol gyveno Anglijoje, buvo aprūpinta, nupirkta drabužių. Apie būsimą gyvenimą po vestuvių, apie būsimus vaikus su tuo vyru nekalbėjo. Pažadėtų 8 000 Lt ji negavo. Pinigus turėjo sumokėti R. P., ne tas būsimas vyras. Pinigus turėjo gauti, tikriausiai, Anglijoje. Bilietus į Londoną ir atgal nupirko R. P.. Taip pat kaltinamoji atsiuntė pinigų kelionei. Sesė atspausdino bilietus, brolis nuvežė į oro uostą. Sesei ir broliui sakė, kad važiuoja į Angliją dirbti parduotuvėje. Atskridus ją pasitiko R. P. su savo draugu A.. Draugas nuvežė automobiliu pas R.. R. P. sakė, kad reikės išmokti, ką atsakyti į klausimus migracijos tarnyboje. Jai reikėjo žinoti tėvų vardus, gimtadienius. Pas R. gyveno apie 2 savaites. Per tą laiką buvo prie jūros, klube, restoranuose. Ji už nieką nemokėjo. R. tuo metu baigėsi paso galiojimas, todėl ir buvo nuspręsta kartu vykti į Lietuvą. Kartu žadėjo ir ji pasidaryti pasą. Planavo grįžti atgal į Angliją. Tikrai nežino, ar jau buvo nupirkti bilietai grįžimui atgal į Angliją. Planavo išvažiuoti už kelių dienų, kai gaus pasą. Už paso padarymą skubos tvarka sumokėjo R. P.. Ją pasikvietė pareigūnas ir paaiškino, kad tokiu būdu – už pinigus – tuoktis yra nusikalstama veika. Jei pareigūnai nebūtų sustabdę, ji būtų grįžusi į Angliją ir ištekėjusi. Su R. P. nėra susipykusios, nepyksta. Neturi jokio pagrindo apkalbėti R. P. ar kalbėti netiesą.
L. T. G. parodė, jog 2014 m. kovo ar balandžio mėnesį sesuo sakė, kad važiuos į Angliją dirbti parduotuvėje. Sesuo išvažiavo. Paskui grįžo namo. Kartu su J. grįžo ir kaltinamoji, svečiavosi pas juos. J. važiavo darytis paso ir užsuko į svečius. Pasas J. buvo reikalingas vestuvėms. Jau po to tik gandus girdėjo, kad kažkokios vestuvės turėjo būti, bet sesuo niekur nebeišvažiavo. Grįžo į Lietuvą pasidaryti pasą tam, kad Anglijoje galėtų susituokti, bet kažkas čia įvyko. Taip jai pasakojo sesuo. Sesuo turėjo susituokti su kažkokiu užsieniečiu Anglijoje. Nelabai sesuo pasakojo apie tą užsienietį, tik kažką užsiminė ir viskas. Nežino, kas pirko bilietus išvykti į užsienį. Sesuo prašė atspausdinti bilietus. Davė prisijungimo kodus prie P. elektroninio pašto. Bilietus atspausdino, perdavė sesei. Brolis nuvežė į oro uostą. Kilo abejonių dėl to sesės išvykimo, kad išvažiavus prisidirbs negerąja prasme, nes sesę traukia problemos. Prisijungusi prie P. elektroninio pašto, iš kurio spausdino bilietus, ji matė skelbimus, žinutes, kad merginos kviečiamos sudaryti fiktyvias santuokas. Ji suprato, kad sesuo išvažiavo ne parduotuvėje dirbti, bet fiktyvią santuoką sudaryti. Apklausiama policijoje ji papasakojo apie sužinotą informaciją, apie galimybę prisijungti prie P. elektroninio pašto. Taip pat pasakė, kad sesuo grįš gegužės 12 d. Policijos pareigūnai prisijungė prie elektroninio pašto ir atspausdino visą susirašinėjimą. Sesuo prieš išvykstant dirbo medienos apdirbimo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininke. Buvo priimta terminuotam laikotarpiui, kol buvo didelis užsakymas. Iš darbo buvo atleista, nes neliko darbų. Toje pačioje įmonėje ji taip pat dirbo ir tik pernai išėjo iš darbo.
L. R. G. parodė, jog iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jo sesuo važiavo į užsienį tekėti už užsieniečio. Jis vežė sesę į oro uostą, nes, kas žadėjo nuvežti, apgavo. Sesuo sakė, kad važiuoja į Angliją dirbti parduotuvėje. Su sese augo atskirai, bendrauja retai.
Remiantis 2014 m. gegužės 9 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad T. G. pateikė CD laikmeną su duomenimis iš R. P. elektroninio pašto. Išrašu iš svetainės (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. P. kitoms panelėms siuntinėja žinutes su kvietimais sudaryti fiktyvias santuokas už pinigus. Žinutėje išsamiai nurodoma fiktyvios santuokos sąlygos. R. P. elektroniniame pašte rasti bilietai skrydžiams iš Lietuvos į Angliją (t. 1, b. l. 59).
2014-11-10 Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti duomenys, gauti iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių skyriaus. Susipažinus su R. P. elektroniniame pašte esančiais laiškais, apžiūros metu nustatyta, kad buvo rasti dokumentai, siųsti nuo A. K. (A. K.). Taip pat buvo rastas elektroninis laiškas, gautas nuo A. K.. Dokumentas „(duomenys neskelbtini)“ – tai lėktuvo bilietas J. G.. Skrydžio reisas iš Vilniaus oro uosto į L. L. oro uostą. Skrydžio data 2014-04-26. Dokumentas „(duomenys neskelbtini)“ – tai lėktuvo bilietas J. G.. Skrydžio data 2014-05-11. Skrydžio reisas iš L. L. oro uosto į Vilniaus oro uostą. Peržiūrint pateiktų duomenų turinį buvo rasti lėktuvų bilietai A. A., L. A., R. P., I. M., D. T., G. J. (t. 3, b. l. 163–164, t. 4, b. l. 6).
SODROS duomenimis, nustatyta, kad J. G. su trumpomis pertraukomis dirbo Lietuvoje iki 2014-04-28 įvairiose įmonėse (t. 1, b. l. 79).
Tauragės apskrities VPK Migracijos skyriaus vyresniojo specialisto tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2014-05-12 R. P. ir J. G. pateikė prašymus išduoti pasą. R. P. 2014-05-13 skubos tvarka buvo išduotas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014-05-13 J. G. skubos tvarka buvo išduotas pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 84).
Tarnybinio pranešimo informaciją patvirtina J. G. asmens duomenų pažyma, kad jai LR piliečio pasas išduotas 2014-05-13 (t. 1, b. l. 80), ir R. P. asmens duomenų pažyma, kad jai LR piliečio pasas išduotas 2014-05-13 (t. 1, b. l. 81).
2014 m. liepos 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją apie (duomenys neskelbtini) naudotojus ir nurodė, jog profiliuose nenurodomas vardas, pavardė, tiksli gyvenamoji vieta. Atskirame priede pateikė slapyvardžiais sukurtuose profiliuose esančią informaciją (t. 1, b. l. 117–121).
UAB (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) svetainėje registruota anketa, slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Gyvenamoji vieta nurodyta Brighton, D. B., gimimo data 1993-06-27, anketos registracijos data 2014-01-08 (t. 1, b. l. 124).
Prekyba žmonėmis – žmogaus pirkimas, pardavimas, kitoks įgijimas ar perleidimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje, kai šios alternatyvios veikos padaromos panaudojant bent vieną alternatyvių nukentėjusio asmens valią palenkiančių būdų, t. y. fizinį smurtą, grasinimus, kitaip atimant galimybę priešintis, naudojantis nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, pavartojant apgaulę, priimant ar sumokant pinigus, gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, ir jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti, neteisėtam įvaikinimui ar turint tikslą paimti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląstelę arba kitiems išnaudojimo tikslams.
Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnį būtina nustatyti, kad nukentėjusio asmens laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jo valią bent vienu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų. Kitaip tariant, prekybos žmonėmis sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti straipsnio dispozicijoje numatytus požymius ir bent vieną nusikalstamą veiksmą (neveikimą) – nukentėjusio asmens valios palenkimo būdą (prievartos elementą). Prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. pasekmių atsiradimas nebūtinas. Prekybos žmonėmis nusikaltimas laikomas baigtu padarius vieną ar daugiau dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, o padarinių atsiradimas kvalifikavimui reikšmės neturi.
Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamoji R. P. verbavo ir gabeno nukentėjusiąją J. G. į Jungtinę Karalystę. Verbavimas – tai kito asmens lenkimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai, apgaulė ir kitokie aktyvūs veiksmai) atlikti veiksmus (duoti sutikimą, pasirašyti sutartį, vykti į užsienį ir t. t.), kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį įgyti savo ar kito asmens kontrolėn, kas leis vėliau tą žmogų išnaudoti. Asmuo gali būti verbuojamas slepiant arba neslepiant fakto, kad jis bus išnaudojamas. Kaltinamoji R. P. ir J. G. pažįstamos daugiau nei 5 metai, bendraudavo per „Facebook¢ą“. Būtent kaltinamoji R. P. bendraujant per „Facebook¢ą“ pirmą kartą 2013 m. pasiūlė nukentėjusiajai už 8 000 litų sudaryti santuoką su užsienio piliečiu. Nukentėjusiajai atsisakius, o vėliau kaltinamajai sužinojus, kad nukentėjusioji neteko darbo, dar kartą priminė ankstesnį pasiūlymą, plačiau išdėstė santuokos sudarymo aplinkybes. Nukentėjusiajai sutikus, kaltinamoji R. P. atsiuntė savo elektroninio pašto prisijungimo kodus, kad nukentėjusioji galėtų atsispausdinti nupirktus lėktuvo bilietus iš Vilniaus į Londoną. Kelionei iki Vilniaus R. P. pervedė 200 Lt perlaidą per ,,Western union“. J. G. pinigus pasiėmė Tauragės centriniame pašte, esančiame S. D. ir S. G. g. R. P. atskridus į Londoną ją pasitiko kaltinamoji su A., savo draugu, gyvenančiu kartu, ir J. G. automobiliu parsivežė pas save į namus Croydono mieste, kur nukentėjusioji gyveno visą laikotarpį, kol buvo Anglijoje. Po dviejų dienų J. G. buvo pristatytas jos būsimas sutuoktinis Pakistano pilietis. Kaltinamoji R. P. nukentėjusiąją mokė, instruktavo, kaip reikia elgtis migracijos tarnyboje, kokius klausimus uždavinėja, plačiau dėstė fiktyvios santuokos sudarymo aplinkybes, kad fiktyvios santuokos yra sudaromos dėl to, kad trečiųjų šalių piliečiai gautų leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Nukentėjusioji kelis kartus buvo sutikusi Pakistano pilietį M. W. B. Būdavo Anglijoje, pirko daiktų, bet ne už savo pinigus, buvo išlaikoma visiškai.
Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais taip pat įrodyta, jog kaltinamoji pasinaudojo nukentėjusiosios socialiniu pažeidžiamumu, siekdama suteikti naudą kitam asmeniui, kad nukentėjusioji būtų išnaudota kitiems tikslams. Pasinaudojimas nukentėjusiojo pažeidžiamumu – tai padėtis, kai asmuo neturi kito priimtino pasirinkimo, todėl priima prekeivio žmonėmis sąlygas dėl sunkios materialinės padėties, dėl jaunystės (pagal Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme pateiktą „jauno žmogaus“ sąvoką, jaunas žmogus – tai asmuo iki 29 metų), dėl menko išsilavinimo, socialinių įgūdžių stokos. Nukentėjusioji baigusi 10 klasių iš Rietavo persikėlė gyventi į Tauragę, o tėvai liko gyventi Rietave. Iš Rietavo savivaldybės administracijos Daugėdų seniūnijos pateiktos informacijos apie D. G. šeimą matyti, kad D. G. ir V. G. gyvendami santuokoje susilaukė 4 vaikų. Dėl D. G. piktnaudžiavimo alkoholiu šeima iširo. Vaikai, išskyrus J. G., liko gyventi su tėvu. 2004 m. Plungės r. apylinkės teismo sprendimu ir J. G. nustatyta gyvenamoji vieta pas tėvą, nes J. G. kartu su kitomis sesėmis buvo laikinai apgyvendinta Plungės vaikų globos namuose. Santuoka tarp V. G. ir D. G. nutraukta 2001 m., nors faktiškai kartu nebegyveno nuo 1993 m. Dar iki santuokos nutraukimo pas D. G. apsigyveno kitas vyras, su kuriuo D. G. susilaukė 4 vaikų, iš kurių 1 mergaitė dėl nepriežiūros mirė. Nuo 2009 m. D. G. gyvena seniūnijai priklausančiame būste. Dėl vaikų nepriežiūros ir piktnaudžiavimo alkoholiu D. G. šeima 2010 m. buvo įtraukta į socialinės rizikos asmenų apskaitą, o 2015 m. Plungės r. apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia, mergaitėms surasti globėjai. D. G. su sugyventiniu ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, neturi nuolatinio darbo, kartais yra samdomi pavieniams darbams pas ūkininkus ar kitus asmenis. Bute dėl įsiskolinimų nutrauktas elektros tiekimas (t. 1, b. l. 102–103). 2003-12-18 D. G. bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą vaikams, 2006-02-22 už vaiko teisių pažeidimą, 2006-12-01 už viešosios tvarkos trikdymą, 2007-02-09 už nedidelį chuliganizmą, 2008-09-20 už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, 2009-04-15 už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose arba girto pasirodymą viešoje vietoje, 2009-06-17 už nedidelį chuliganizmą, 2013-03-31 už girto pasirodymą viešoje vietoje (t. 1, b. l. 104-109). Nukentėjusioji 2014 m. pavasarį buvo netekusi darbo, t. y. neturėjo oficialaus, legalaus pragyvenimo šaltinio, ir tai kaltinamoji žinojo ir buvo pasinaudota nukentėjusiosios pažeidžiamumu turint tikslą ją išnaudoti siūlant nukentėjusiajai piniginį atlygį, kuris pagal nukentėjusiosios gyvenimišką supratimą, patirtį, jos aplinką buvo labai didelis, tai yra 8 000 litų. Nukentėjusioji neturėdama jokio kito priimtino pasirinkimo sutiko pasinaudoti kaltinamosios R. P. pasiūlymu išvykti į užsienį ir fiktyviai ištekėti už M. W. B. – Pakistano piliečio. Kadangi buvo reikalingas pasas, tai nukentėjusioji buvo pargabenta atgal į Lietuvą pasidaryti pasą. Už lėktuvo bilietus iš Londono į Vilnių nukentėjusioji nemokėjo. Nukentėjusioji taip pat nemokėjo už paso padarymą skubos tvarka. Nukentėjusioji supratusi, kad fiktyvios santuokos yra nelegalios, atgal į Angliją su kaltinamąja R. P. neskrido.
Remiantis Tarnybiniu pranešimu dėl gautos informacijos nustatyta, kad V. B. pranešė, kad R. P. norėjo, kad ji sudarytų fiktyvią santuoką už pinigus, kad vyrai gautų leidimus gyventi Jungtinėje Karalystėje. V. B. pateikė susirašinėjimus su merginomis, sudariusiomis fiktyvias santuokas. Iš susirašinėjimo matyti, kad vartotojas „S. F.“ rašo, kad yra sudariusi santuoką ir laukia, kol sumokės, o tada vyks į Lietuvą atostogauti. M. V. B. (vadinamas V.) sakė, kad praėjus mėnesiui po santuokos sudarymo, mergina gali vykti į Lietuvą (t. 4, b. l. 37–45).
Kad nukentėjusioji J. G. buvo reikalinga sudaryti fiktyvią santuoką siekiant suteikti naudą kitam asmeniui – gauti teisę legaliai gyventi Anglijoje, įrodo ir tai, kad M. W. B. nebuvo svarbu, su kuo susituokti, nes nepavykus susituokti su J. G., jis po dviejų mėnesių susituokė su kita Lietuvos piliete.
Kad kaltinamoji R. P. verbavo kitas merginas fiktyviai santuokai sudaryti, įrodo kaltinamosios R. P. susirašinėjimai svetainėje (duomenys neskelbtini) su kitomis merginomis. Iš susirašinėjimo su D. B. svetainėje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2014-05-17 15.33 val. R. P. nusiuntė D. B. siūlymą sudaryti fiktyvią santuoką. Siūlymo tekstas: „Sveikos paneles, noreciau jum pasiulyti fiktyvine santuoka uz pinigus. gautumete 10 tukstanciu lt per 3 men. jums niekas nekainuotu, suteikiame garantija. ir galimybe ydarbinti kur nors jai noretumete, anglu kalba nebutina, bet jai turite bent minimales anglu kalbos zines tai galime jums padeti pasibaikti anglijoj koledza ir gautumete gera issilavinima. jai susidomejote lauksiu zinutes, o jai ne labai atsiprasau uz sutrugdyma“. D. B. susidomėjus pasiūlymu, R. P. paprašė jos telefono numerio ir pasakė, kad paskambinusi papasakos plačiau. 2014-05-17 15.42 val. D. B. nusiuntė savo telefono numerį. 2014-05-17 15.50 val. R. P. parašė, kad santuoka reikalinga trečiųjų šalių piliečiams dėl vizos, kad galėtų gyventi Jungtinėje Karalystėje. 2014-05-18 00.44 R. P. parašo, kad Jungtinėje Karalystėje reikės gyventi apie 3 mėn., Croydono mieste. 2014-05-18 R. P. parašo: „na mes stengemes duoti panikem viska kad nesigailetu ir kad atsivestu savo drauges pazystamas, nes jai surandi viena panike dar tiu gautum 2000 lt“. 2014-05-18 R. P. parašo: „<...> jam ne zmonos tokios reikia o wizos kad galetu uk gyventi legalei nes jiem reikia pirktis wiza bet jai susiraso su europiete tai gauna leidima gyventi uk“. 2014-05-18 R. P. parašo, kad dauguma merginų naudojasi trečiųjų šalių piliečiais, gerai su jais sutaria, gražiai su jais kalba ir jie nuperka visko, ko jų prašo. D. B. atsako, kad norėtų „iPhone“, bet nemoka anglų kalbos. R. P. padrąsina D. B., sakydama, kad kalbą greitai pramoks. 2014-05-18 13.33 val. D. B. parašo, kad jai paskutinis egzaminas birželio 10 d. ir birželio viduryje galėtų skristi į Jungtinę Karalystę. R. P. nori žinoti tikslią datą, kad galėtų užsakyti D. B. bilietą. D. B. galvojo, ką reikės pasakyti mamai. R. P. pataria sakyti, kaip kad sako visos merginos, jog važiuoja pas draugę padirbėti porai mėnesių. 2014-05-22 19.13 val. R. P. nusiunčia pavardę kaip būsimo sutuoktinio D. B. rasti „Facebook¢e“ – W. B.. 2014-05-22 20.48 val. R. P. parašė, kad W. B. prašė, kad R. P. jam sukurtų (duomenys neskelbtini) anketą, kad jis galėtų parašyti D. B.. 2014-05-22 23.16 R. P. aiškina, kaip vyksta vestuvių procedūra: „atvaziuoji cia sutvarkom dokus kad tu cia tipo dirbanti esi, td buna pokalbis dėl tu susirasimo ir td paskire data td nueini y zaksa ir susirasai. bet cia nereike nei vestuvines sukneles nei ziedu jau nenori“. 2014-05-24 14.45 val. D. B. parašė R. P., kad mamai pamelavo išvykimo į Jungtinę Karalystę tikslą. 2014-06-06 D. B. pasako, kad bijo skristi į Jungtinę Karalystę, viskas jai keista. 2014-06-09 23.18 val. D. B. nusiunčia savo asmens ir paso duomenis, kad R. P. jai užsakytų lėktuvo bilietą. 2014-06-12 13.15 val. R. P. parašo, kad pasitiks D. B. Jungtinėje Karalystėje oro uoste (t. 1, b. l. 127–200).
Iš susirašinėjimo su J. D. svetainėje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2014-03-01 23.28 val. R. P. nusiuntė J. D. siūlymą sudaryti fiktyvią santuoką. Siūlymo tekstas: „Sveikos paneles, noreciau jum pasiulyti fiktyvine sauoka uz pinigus. gautumete 10 tukstanciu lt per 3 men. jums niekas nekainuotu, suteikiame garantija. ir galimybe ydarbinti kur nors jai noretumete, anglu kalba nebutina, bet jai turite bent minimales anglu kalbos zines tai galime jums padeti pasibaikti anglijoj koledza ir gautumete gera issilavinima. jai susidomejote lauksiu zinutes, o jai ne labai atsiprasau uz sutrugdyma“. J. D. susidomėjus šiuo pasiūlymu, R. P. parašė, kad tuoktis reikėtų su jaunu vyru: „mes parenkam pagal panos metus daugiausia gali skirtis 5 metai“. Išsiskirti galima po 3 mėnesių. R. P. verbuodama J. D. sudaryti fiktyvią santuoką rašė: „siaip gali issikirti ant kitos dienos, bet td tas bahuriukas negaus vizos tai reikia isbuti bent tris men, o jis tave turi islaikyti iki tol kol issiskirsit nesvarbu ar tu busi lietuvoj ar cia. visada jis turs pilnai tave islaikyti“. 2014-03-04 R. P. parašo J. D., kad skrydis būtų iš Vilniaus į Lutono oro uostą ir ji ją pasitiks oro uoste. 2014-03-04 07.49 val. J. D. nusiunčia savo asmens ir asmens tapatybės kortelės duomenis, kad R. P. užsakytų jai bilietą. J. D. ėmus įtarinėti, R. P. nusiunčia jai savo vardą ir pavardę, mamos adresą – (duomenys nesklebtini) (t. 2, b. l. 31–61).
Iš susirašinėjimo su D. B. svetainėje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2014-02-22 01.26 val. R. P. nusiuntė D. B. siūlymą sudaryti fiktyvią santuoką. Siūlymo tekstas: „Sveikos paneles, noreciau jum pasiulyti fiktyvine santuoka uz pinigus. gautumete 10 tukstanciu lt per 3 men. jums niekas nekainuotu, suteikiame garantija. ir galimybe ydarbinti kur nors jai noretumete, anglu kalba nebutina, bet jai turite bent minimales anglu kalbos zines tai galime jums padeti pasibaikti anglijoj koledza ir gautumete gera issilavinima. jai susidomejote lauksiu zinutes, o jai ne labai atsiprasau uz sutrugdyma“. 2014-02-22 22.32 val. R. P. paaiškino D. B., kad jai Jungtinėje Karalystėje reikėtų pabūti apie 3 mėn., kol ji sutvarkys visus dokumentus. Po to būtų sudaryta fiktyvi santuoka, tokia pat kaip Lietuvos civilinės metrikacijos skyriuje, t. y. tik susirašymas. Po to mergina gali vykti į Lietuvą. Mergina, sudaranti fiktyvią santuoką, pusę sumos gauna iki santuokos sudarymo ir likusią dalį – po santuokos sudarymo. Vyras fiktyvią sutuoktinę turi išlaikyti iki skyrybų, nesvarbu, ar jo sutuoktinė gyvens Lietuvoje ar su juo. D. B. susirašinėjimo metu pasidomėjo, kas mokės jai 10 000 Lt ir ar reikės su vyru lytiškai santykiauti. R. P. atsakė, kad pinigus jai sumokėtų pati R. P., kuriuos gautų iš būsimo D. B. sutuoktinio, ir pasakė, kad su fiktyviu sutuoktiniu lytinių santykių nereikės turėti (t. 2, b. l. 82–93).
Iš susirašinėjimų svetainėje (duomenys neskelbtini) su K. Č. (t. 2, b. l. 107–110), D. Z. (t. 2, b. l. 119–120), Ž. U. (t. 2, b. l. 134–136), R. B. (t. 2, b. l. 144–148), E. K. (t. 2, b. l. 182–183), R. V. (t. 3, b. l. 1–3), V. Š. (t. 3, b. l. 28–30), A. P. (t. 3, b. l. 44–45), L. M. (t. 3, 53–57), P. P. (t. 3, b. l. 63–64), V. B. (t. 3, b. l. 75–77), M. A. (t. 3, b. l. 86–88), vartotoju (duomenys nesklebtini) (t. 3, b. l. 101–102), J. S. (t. 3, b. l. 104–105), E. Š. (t. 3, b. l. 119–123), vartotojais „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 137), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 138), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 139), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 141), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 142), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 143), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 144), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 145), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l.146), (duomenys nesklebtini) (t. 3, b. l. 147), (duomenys nesklebtini) (t. 3, b. l.148), (duomenys nesklebtini) (t. 3, b. l. 149), (duomenys nesklebtini) (t. 3, b. l. 150), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 151), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 152), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 153), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 154), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 155), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 157), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 158), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 160), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 161), „(duomenys nesklebtini)“ (t. 3, b. l. 162) nustatyta, kad R. P. visoms šioms merginoms siūlė sudaryti fiktyvias santuokas. Siūlymo tekstas visoms merginoms buvo vienodas: „Sveikos paneles, noreciau jum pasiulyti fiktyvine santuoka uz pinigus. gautumete 10 tukstanciu lt per 3 men. jums niekas nekainuotu, suteikiame garantija. ir galimybe ydarbinti kur nors jai noretumete, anglu kalba nebutina, bet jai turite bent minimales anglu kalbos zines tai galime jums padeti pasibaikti anglijoj koledza ir gautumete gera issilavinima. jai susidomejote lauksiu zinutes, o jai ne labai atsiprasau uz sutrugdyma“.
2017 m. vasario 9 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras R. U. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1, 2 dalyje dėl verbavimo fiktyvioms santuokoms per pažinčių tinklalapį (duomenys neskelbtini) bei kitą nenustatytą internetinę svetainę, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Šiame nutarime prokuroras konstatavo, jog R. P. žadėdama materialinį atlygį už fiktyvios santuokos sudarymą verbavo jauno amžiaus merginas. Nustatyta, kad ji atliko nusikalstamus veiksmus, tai yra verbavo, bet tyrimo metu nepavyko nustatyti merginų valios palenkimo būdo, kas yra būtina norint veiką kvalifikuoti kaip prekybą žmonėmis, todėl ši tyrimo dalis buvo nutraukta.
Kaltinamosios R. P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, nes įrodyta, kad ji verbavo ir gabeno žmogų, pasinaudojant nukentėjusiojo pažeidžiamumu, siekiant suteikti naudą kitam asmeniui, kuris faktiškai kontroliuotų nukentėjusį, žinant ir siekiant, kad nukentėjusysis būtų išnaudojamas kitiems tikslams (fiktyviai santuokai).
Kaltinamosios R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamosios R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų.
Teismas, skirdamas kaltinamajai R. P. bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nors kaltinamoji anksčiau neteista, dirbanti, bet nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė, be to, ji padarė tyčinę sunkią nusikalstamą veiką, kurios sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl kaltinamajai skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji R. P. teisiamojo posėdžio metu savo prieštaringuose parodymuose pripažino kaltinimo faktines aplinkybes, kad nukentėjusiąją kvietė į Angliją sudaryti fiktyvią santuoką, kad buvo nupirkti bilietai, kad kelionei siuntė pinigus nukentėjusiajai, kad pasitiko oro uoste, supažindino su M. W. B., kad nupirko daiktus nukentėjusiajai, kad užmokėjo už nukentėjusiajai paso padarymą skubos tvarka, todėl skirtina bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. kovo 23 d. sprendimu J. G. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Nukentėjusiajai J. G. Klaipėdos apygardos teismo posėdyje atstovavo advokatė K. P.. Klaipėdos apygardos teisme gauta Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašoma valstybės naudai priteisti 150,54 eurų sumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103–106 straipsniais, ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš kaltinamosios R. P..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. XI-2198 2012-06-30 redakcija), ir ją nubausti laisvės atėmimu ketveriems (4) metams.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti nepakeistą.
Iš R. P. valstybei priteisti 150,54 eurų sumą turėtų proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.