- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- I3-210-561/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04503-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „F-wood“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Žaliasis taškas“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „F-wood“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „F-wood“ (toliau – ir UAB „F-wood“, Bendrovė) kreipiasi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 350 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad pareiškėja, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013–2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacija) buvo pavedusi vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.
Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013–2015 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai). Šie Organizacijos išduoti Patvirtinimai, remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remdamasi jais pareiškėja atitinkamai 2014–2016 m. realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.
Pareiškėja 2018 m. kovo 2 d. gavo 2018 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Vilniaus RAAD Sprendimas) panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus. Pareiškėjai buvo persiųstas 2018 m. spalio 18 d. patikrinimo aktas Nr. P-430 (toliau – ir Patikrinimo aktas).
Šalies argumentai
Pareiškėja 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė pastabas ir nurodė, kad Patikrinimo aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Nepaisant pateiktų pastabų, Departamentas 2018 m. gruodžio 5 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 797 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – ir Mokestis) sumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, ji tinkamai ir laiku įvykdė teisės aktuose nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas.
Dėl to, kad Vilniaus RAAD Sprendimu buvo panaikinti pareiškėjai Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo Organizacijai išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos – pareiškėjos sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra įvykdžiusi visas savo pareigas bei prievoles, neturi ir negali susiklostyti tokia situacija, kad pareiškėja turi antrą kartą sumokėti Mokestį už aplinkos teršimą.
Pareiškėjos įsitikinimu, Vilniaus RAAD Sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, įstatyme nėra nustatyta galimybė mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, panaikinti. Atsižvelgiant į tai, sprendžia, kad Patikrinimo akto išvada, kad pareiškėja pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nepagrįsta ir neteisėta.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu pareiškėjai nustatytos teisės ir pareigos organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, 4 dalies ir 5 dalies įteisintomis nuostatomis Bendrovei suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai, t. y. mokant mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą pakuočių kiekį bei organizuojant sunaudotų savo reikmėms pakuočių (susidarančių Bendrovėje) sutvarkymą arba kolektyviai – pavedant vykdyti Įstatymu nustatytas pareigas gamintojų ir importuotojų organizacijai.
Pareiškėja, įvertinusi savo interesus, teises, pareigas, bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti Organizacijai. Pasirinkdama kolektyvinį pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja žinojo apie jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu (toliau – ir MATĮ) nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu neįvykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 56 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą.
Departamento 2018 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (7.6)-AD5-5535 pareiškėja buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius. Pagal pareiškėjos patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, 2013–2015 m. į vidaus rinką pareiškėja išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, pateikė Organizacijos išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo.
Vilniaus RAAD Sprendimu panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0489-4687-4611, metalinės pakuotės kiekis – 0,007 t, 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-4687-4611, metalinės pakuotės kiekis – 0,343 t, 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-4687-4611, metalinės pakuotės kiekis – 0,058 t.
Nurodo, kad Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 punkte imperatyviai nustatytas mokėtinas mokestis, kuris apskaičiuojamas kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius. Tačiau pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. spalio 2 d. nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintų deklaracijų ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis nesumokėjo.
Departamento atlikto patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į Vilniaus RAAD Sprendimu panaikinus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Nustatyta, kad pareiškėja neįvykdė 2014 m. (0 proc.) ir 2015 m. (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduoties (54 proc.). Todėl pagal Mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 797 Eur.
Po atlikto mokestinio patikrinimo 2018 m. spalio 18 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas ir įteiktas pareiškėjai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos Bendrovė pateikė rašytines pastabas, nurodydama, kad nesutinka su Patikrinimo akto išvadomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus. Todėl Patikrinimo aktas ir mokestinė prievolė už 2013–2015 m. laikotarpius sumoje 797 Eur patvirtinti Departamento ginčijamu Sprendimu.
Pažymi, kad skunde pareiškėja nepateikė teisiškai reikšmingų įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų, kad Bendrovė 2013–2015 m. laikotarpiu įvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduotį (54 proc.) ir įgijo teisę į mokestinę lengvatą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą tenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad Sprendimo priėmimą sąlygojo neteisėtai priimtas Vilniaus RAAD Sprendimas, kuriuo buvo panaikinta dalis pareiškėjai išduotuose Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio. Skundžiamas sprendimas yra aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėja yra įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas, o pats Sprendimas yra priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD Sprendimu.
Pareiškėjai, tinkamai ir laiku vykdžiusiai visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti mokestį. Šiuo atveju pirmiausia Vilniaus RAAD Sprendimu, o vėliau skundžiamu sprendimu, pareiškėja yra įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad Vilniaus RAAD Sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl Organizacija, tiek skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, tiek sudarydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju.
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0489-4687-4611, metalinės pakuotės kiekis – 0,007 t, 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-4687-4611, metalinės pakuotės kiekis – 0,343 t, 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-4687-4611, metalinės pakuotės kiekis – 0,058 t.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 informavo Bendrovę apie prievolę iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius.
Byloje nustatyta, kad Departamento 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešimu pareiškėja buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius.
Pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013–2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį, nors Organizacijos išduoti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD Sprendimu. Vadovaujantis Mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjai apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 797 Eur.
Po atlikto patikrinimo buvo surašytas Patikrinimo aktas.
Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad su Patikrinimo akto išvadomis nesutinka.
Atsakovas, įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus, Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja neįvertino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Sprendimu panaikintų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą, nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus. Tuo pažeidė MATĮ 5 straipsnio 6 dalį, Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas. Departamentas sprendė, kad patikrinimo metu pareiškėjai pagrįstai buvo nustatyta mokestinė prievolė – 797 Eur.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalis). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (Mokesčių administravimo įstatymo 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Pagal patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose pareiškėja į vidaus rinką išleido 2013 m. 0,007 t, 2014 m. 0,343 t, 2015 m. 0,058 t metalinės pirminės pakuotės ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja pavedė VšĮ „Žaliasis taškas“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013, 2014, 2015 m. mokestiniais laikotarpiais.
Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad šis minimas Vilniaus RAAD Sprendimas yra neteisėtas ir nurodo jo neteisėtumo pagrindus. Pažymėtina, kad šis kvestionuojamas Vilniaus RAAD Sprendimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas dėl pareiškėjos dėstomų argumentų, susijusių su Vilniaus RAAD Sprendimu, nepasisako. Be to, minėto sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas yra įvertintas teismų.
Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 punkte nustatyta, kad mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiuojamas patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos arba, patikrinus mokesčio mokėtoją, paaiškėja, kad mokesčio mokėtojas, kaip sutvarkytą pakuotės atliekų kiekį (QSUT), nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuotės atliekų kiekį ar dalį jų kiekio, kuriam neturėjo dokumentų ir (ar) patvirtinimų, nurodytų Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos.
Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Pareiškėjos iš VšĮ „Žaliasis taškas“ gauti Patvirtinimai už metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 m. 0,007 t, 2014 m. 0,343 t, 2015 m. 0,058 t nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios, tačiau pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013, 2014 ir 2015 metus, todėl Mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013, 2014 ir 2015 metus, vadovaujantis Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu apskaičiuotas pagrįstai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojusi šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti Patvirtinimai.
Regionų administracinis teismas (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (procesinis Nr. 3-61-3-00858-2018-5), kurioje išnagrinėtas ginčas dėl Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, panaikinta atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kita Regionų administracinio teismo (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 palikta nepakeista.
LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje konstatavo, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) nepagrįstai panaikinti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.
Nagrinėjamu atveju aktuali LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartis, kurioje apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė ginčo šalių šioje byloje keliamais esminiais klausimais. Nėra abejonių, kad šios bylos ir minėtos bylos reikalavimai, motyvai, padarytos išvados yra tarpusavyje susiję, o LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi tiesioginę įtaką sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui. Apeliacinės instancijos teismui jau įvertinus Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2, kurio pagrindu priimtas byloje ginčijamas sprendimas, teisėtumą, kartu buvo įvertintos ir visos faktinės aplinkybės, susijusios su Departamento pareigūnų atliktu patikrinimu, jo teisėtumu (kompetencija, aktualių teisės aktų taikymas, terminai ir pan.), todėl teismas, vengdamas pasikartojimų, abiem byloms aktualių ir jau nustatytų faktinių ginčo aplinkybių iš naujo neaptarinėjo, o šiame sprendime pasisako tik dėl keliamo ginčo iš esmės ir pareiškėjos skunde akcentuotų esminių nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų (teisės, kaip ji teigia, pakartotinai mokėti jau prieš tai sumokėtą mokestį už pakuočių sutvarkymą). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-191-624/2025 pareiškėja buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl preziumuotina, kad minėtoje byloje priimtos išvados, motyvacija, tame tarpe ir pareiškėjos šioje byloje keliamais klausimais, pareiškėjai yra žinomos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį bei siekdama operatyvaus bylos išnagrinėjimo nutarė įpareigoti atsakovą pateikti paaiškinimus, susijusius su pareiškėjos skundžiamu Sprendimu.
Departamentas 2025 m. rugsėjo 10 d. pateikė teismui paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus.
Departamentas paaiškino, kad pagal Departamento 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.3-2- 63 VŠĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai už 2013 metus išrašė atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus Nr. 1314VI0489-4687-4611 už 0,011 t metalinės pakuotės. VŠĮ „Žaliasis taškas“ patvirtinantys dokumentai išrašyti UAB „Metrail“ išrašytų dokumentų Nr. 1314VI0002-4994-4687, 314VI0003-4994-4687, 1314VI0004-4994-4687, 1314VI0006- 4994-4687, 1314VI0007-4994-4687, 1314VI0009-4994-4687, 1314VI0010-4994-4687, 1314VI0011-4994-4687, 1314VI0015-4994-4687, 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Departamento sprendimu buvo panaikinti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą už 0,007 t ir palikti galioti už 0,004 t.
Susipažinus su LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191- 624/2025, matyti, kad atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, kurių Nr. 1314VI0489-4687-4611 už 0,004 t metalinės pakuotės patenka tarp tų patvirtinančių dokumentų, kurių 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, teismas paliko galioti, todėl reikalinga perskaičiuoti patvirtinimais, kurie VšĮ „Žaliasis taškas“ buvo išrašyti gamintojams ir importuotojams UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003- 4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015- 4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 (iš viso 10 vnt.) pagrindu paliekamą galioti sutvarkytų atliekų kiekį.
Departamentas, atlikęs perskaičiavimą, už 2013 m. pareiškėjos sutvarkytas paliktas galioti atliekų kiekis yra 0,0042 t (suapvalinus 0,004) nesikeičia, todėl perskaičiavus ir 2013 m. mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą, jis lieka toks pat – 12,45 Eur (suapvalinus 12 Eur).
Teismas pažymi, kad pareiškėjai priskaičiuotas 797 Eur mokestis pagrindžiamas Patikrinimo akto priede. Pareiškėja teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai. Taigi, tarp bylos šalių nėra ginčo dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio. Teismas nenustatė, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, panaudoti netikslūs duomenys apie pareiškėjos į vidaus rinką išleistas metalines pakuotes ar pritaikyta neteisinga mokesčio apskaičiavimo formulė.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš skundžiamo Sprendimo motyvacijos pareiškėja galėjo suvokti šio Sprendimo esmę ir turinį. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas apskaičiuodamas pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą; Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, netenkinant pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „F-wood“ skundą atmesti.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „F-wood“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.