Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algimantas Pivoriūnas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 743/2008

1.1.7.3.1.,1.1.8.1.1., 1.2.8.1.2., 2.1.7.4.

2.4.6.4.2.

2008 m. spalio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Pivoriūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo I. U. atstovo advokato Kristupo Ašmio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., požymių, o baudžiamoji byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeminusią kitą asmenį bei galinčią pakirsti pasitikėjimą juo. 2006 m. spalio 16 d. 42 žurnalo “Ekstra” numerio straipsnyje „Ar Lietuva praras vienintelį jūrų uostą” jis pateikė tikrovės neatitinkančias ir I. U. garbę bei orumą žeminančias žinias, o būtent: minėto straipsnio 31 puslapyje paskelbęs tokio pobūdžio informaciją: „Prieštaringai vertinamo verslininko I. U. veikla domisi teisėsaugos pareigūnai <…>, įtariama, jog per UAB „B” galėjo būti išplauta apie devynis milijonus litų <…> UAB „B” skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U.. Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U.. Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš UAB „B” išplauti apie 9 milijonus litų <…> jau kuris metas Klaipėdos prokurorai tiria galimą pinigų plovimą UAB „B”, tai yra apkaltino I. U. padarius sunkų nusikaltimą, pažemindamas jį ir pakirsdamas pasitikėjimą juo.

Pirmosios instancijos teisme V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2006 m. spalio 16 d. 42 žurnalo “Ekstra” numerio straipsnyje „Ar Lietuva praras vienintelį jūrų uostą” pateikė tikrovės neatitinkančias ir I. U. garbę bei orumą žeminančias žinias, o būtent: minėto straipsnio 31 puslapyje paskelbęs tokio pobūdžio informaciją: „Prieštaringai vertinamo verslininko I. U. veikla domisi teisėsaugos pareigūnai <…>, įtariama, jog per UAB „B” galėjo būti išplauta apie devynis milijonus litų <…> UAB „B” skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U.. Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U.. Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš UAB „B” išplauti apie 9 milijonus litų <…> jau kuris metas Klaipėdos prokurorai tiria galimą pinigų plovimą UAB „B”, tai yra apkaltino I. U. padarius sunkų nusikaltimą, pažemindamas jį ir pakirsdamas pasitikėjimą juo.

Apelianto manymu, V. K. straipsnyje pateikia visiškai naują informaciją apie tai, jog nukentėjusysis per bendrovę, kurios akcininkas jis yra, išplovė pinigus ir, kad dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Advokatas pažymi, kad sąvoka „pinigų plovimas“ yra apibrėžta Pinigų plovimo prevencijos įstatyme, kuriame pateikiama pinigų plovimo sąvoka inkorporuota į Lietuvos Respublikos BK 216 str. Todėl nesuprantamas teismo teiginys, jog straipsnyje nėra pateikiama informacija, kad I. U. padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 216 str.

Apelianto vertinimu, paskleistos žinios yra faktinio pobūdžio duomenys, kurie pateikiami kaip tikri ir objektyviai egzistuojantys. Tokius duomenis galima patikrinti, tačiau byloje nėra ir negali būti jokių duomenų apie tai, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl pinigų plovimo, tuo labiau, kas I. U. ar bendrovė, kurios akcininku jis yra, yra tokia veika įtariami, nes tai yra prasimanymas. Nepaisant to, perskaičius ginčijamas žinias, advokato nuomone, matyti akivaizdus konstatuojamojo pobūdžio kategoriškas teiginys, jog nukentėjusysis nusikalstamu būdu įgijo turtą, kurį per eilę operacijų legalizavo. Be to, apeliantas pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje iš tikrųjų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau ne pagal Lietuvos Respublikos BK 216 str. ir ne I. U. atžvilgiu.

Advokato vertinimu teismas savo išvadą, kad autorius neva skleidė nuomonę, nepagrįstai argumentuoja straipsnio frazėmis – „galėjo būti“, „galimas savininkas“, „galėjo išplauti“. Tokios frazės, apibūdinančios galimai praeityje atliktą veiksmą, savo turiniu yra analogiškai paniekinančios ir žeminančios kitą asmenį, nes tame pačiame straipsnyje nurodomos frazės – „išaugintas skolas perdavė pačiam I. U.“, „I. U. veikla domisi teisėsaugos pareigūnai“, įtaria pinigų plovimu“, t.y. minima galimybė yra paverčiama jau tikrai įvykusiu įvykiu. Toks sistemingas ir daugkartinis faktų dėstymas, apelianto manymu, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 11 str. apibrėžtai nusikaltimo kaip pavojingos veikos sąvoką, todėl teismas turėjo nagrinėti ne tik konkrečias frazes, bet ir visą naudojamų teiginių kontekstą.

Iš straipsnyje minimų faktų apeliantas daro išvadą, kad žurnalistas V. K. pats suvokė ir norėjo, kad skaitytojas suvoktų, jog I. U. kartu su savo bendrove užsiima pinigų plovimu, dėl ko atliekamas ikiteisminis tyrimas. V. K. teiginys, jog jis, rašydamas apie tai, kad I. U. galėjo išplauti pinigus, turėjo mintyje „pinigų plovimą“ kaip paskolinius santykius ir junginį pavartojo tik tam, kad būtų suprantama eiliniam žmogui, turi būti vertinamas kritiškai, kadangi šis junginys niekaip kitaip nebuvo ir nėra suprantamas. Taip pat neįtikėtina, kad patyręs žurnalistas, rašydamas straipsnyje apie neigimus įvykius, šio junginio reikšmę suprastų ir norėtų pateikti kitokia, t.y. teigiama prasme.

Be to apeliantas nurodo, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojantys pareigūnai leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga V. K. nedavė, tyrėjos L. Šilovienės tarnybiniame pranešime, kuriuo V. K. nurodė vadovavęsis rengiant straipsnį, nėra nei vieno žodžio apie atliekama ikiteisminį tyrimą dėl pinigų plovimo. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog žurnalistas paskleidė ne visai tikslias žinias, tačiau tai padarė sąžiningai klysdamas. Advokato vertinimu, akivaizdu, jog turint tiek informacijos apie ikiteisminį tyrimą, ką patvirtina straipsnis, pateikta informacija apie tariamus įtarimus pinigų plovimu reiškia tik viena, kad melaginga informacija buvo pateikta sąmoningai, suprantant, jog ji yra melaginga. Todėl, apelianto nuomone, teismo išvada, kad V. K. neturėjo tikslo paniekinti ir pažeminti I. U., yra nepagrįsta, nes ji prieštarauja objektyviems V. K. veiksmams.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis I. U. ir jo atstovas advokatas Andrius Marapolskas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo I. U. atstovo advokato Kristupo Ašmio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. numatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas asmuo, kuris šmeižė kitą žmogų neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Bylos duomenimis, nukentėjusysis I. U. 2007 m. vasario 26 d. skundu Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo prašė privataus kaltinimo tvarka pripažinti V. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., dėl to, kad jis 2006 m. spalio 16 d. žurnalo „Ekstra” 42 numerio straipsnyje „Ar Lietuva praras vienintelį jūrų uostą” pateikė tikrovės neatitinkančias ir I. U. garbę bei orumą žeminančias žinias.

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas, o nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudoje. Taigi pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla tik tuo atveju, jeigu yra visos šios aplinkybės: 1) yra duomenų, kad asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, paskleidimo faktas; 2) paskleisti duomenys yra apie nukentėjusįjį; 3) paskleisti duomenys neatitinka tikrovės; 4) paskleisti duomenys paniekina ar pažemina nukentėjusįjį; 4) duomenys pateikiami per visuomenės informavimo priemones.

Kaip matyti iš 2006 m. spalio 16 d. žurnalo „Ekstra” 42 numeryje išspausdinto V. K. straipsnio „Ar Lietuva praras vienintelį jūrų uostą”, autoriaus teiginiai: „Prieštaringai vertinamo verslininko I. U. veikla domisi teisėsaugos pareigūnai. <…> Pasirodo, jau kuris metas Klaipėdos prokurorai tiria galimą pinigų plovimą BKT. <...> „Ekstros“ šaltinių teigimu, įtariama, jog per BKT galėjo būti išplauta apie devynis milijonus litų. Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „K. S.“ ginčai teismuose turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę. <...> BKT skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U.. Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U.. Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 milijonus litų.“, – viso straipsnio kontekste, įvertinus tai, kad minėti teiginiai yra straipsnio dalyje, kurios antraštė – „ Įtaria pinigų plovimu“, pateikti ne kaip autoriaus nuomonė apie tikrai egzistuojančius faktus ir duomenis, bet kaip Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro I. Lauciaus, FNTT direktoriaus pavaduotojo V. Grendelio žurnalistui V. K. atskleistų duomenų bei „Ekstra“ šaltinio, kurio jis neatskleidė, pateiktų duomenų pagrindu jo individualių pastangų dėka, t. y. panaudojus tyrimo, apibendrinimo ir analizės būdus gauta ir skaitytojui pateikta nauja informacija, turinti konstatuojamąjį pobūdį, nes ja straipsnyje yra teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys, pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Tokią išvadą leidžia daryti straipsnio„Ar Lietuva praras vienintelį jūrų uostą” dalies „Įtaria pinigų plovimu“ teksto stilistikos ir kalbinės raiškos analizė. Akivaizdu, kad straipsnio autorius, išreikšdamas savo nuomonę apie Klaipėdos jūros uoste iškilusias problemas, kartu paskelbia ir naują tiesos neatitinkančią informaciją apie UAB „B” ir vieno iš jų savininkų I. U. neteisėtą veiklą – pinigų plovimą.

Kolegijos vertinimu, V. K. paaiškinimas, kad pinigų plovimo sąvoka straipsnyje jis vartojo plačiąja prasme, kalbėdamas apie paskolinius santykius tarp UAB „B” ir „Parex“ banko, kad būtų suprantama eiliniam skaitytojui, prieštarauja straipsnyje pateiktos informacijos turiniui. Kolegijos nuomone, straipsnyje atskleidžiama tiesioginė pinigų plovimo sąvokos reikšmė.

Analizuojamo straipsnio dalis yra pavadinta „Įtaria pinigų plovimu“, o dalies turinio dėstymas pradedamas nuo aiškaus teiginio, kad „<...>Pasirodo, jau kuris metas Klaipėdos prokurorai tiria galimą pinigų plovimą BKT.“ Sakinio žodis „pasirodo“ leidžia suprasti, kad autorius atskleidžia gautą informaciją, o žodžiai „tiriama“ ir „prokuratūroje“ parodo jau vykstantį veiksmą – ikiteisminį tyrimą. Toliau autorius straipsnyje pateikia iš Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro I. Lauciaus ir FNTT direktoriaus pavaduotojo V. Grendelio gautos informacijos analizę nurodydamas, kad „<...> FNTT direktoriaus pavaduotojas V. G. iš pradžių apskritai neigė, kad jo pavaldiniai bando aiškintis galimą pinigų plovimą BKT. Tik vėliau pareigūnas surado alibi, kodėl taip sakęs.<...>“ Šiais sakiniais autorius dar kartą netiesiogiai patvirtina, kad UAB „B” teisėsaugos institucijos iš tiesų tiria galimą pinigų plovimą ir toliau pereina prie neįvardinto „Ekstros‘ šaltinio pateiktų duomenų atskleidimo ir analizės. „<...> „Ekstros“ šaltinių teigimu, įtariama, jog per BKT galėjo būti išplauta apie devynis milijonus litų.<...>“ Savo pobūdžiu šis sakinys yra konstatuojamasis, o žodžių junginiu „galėjo būti išplauta“ , kolegijos vertinimu, išreiškiama abejonė ne dėl paties veiksmo teisėtumo, o dėl išplautų pinigų sumos dydžio. Toliau straipsnyje autorius atskleidžia galimo pinigų plovimo schemą UAB „B”, aprašydamas vieno iš BKT savininkų I. U. veiksmus, jo santykius su neapmokestinamosiomis bendrovėmis ir šių duomenų pagrindu padaro išvadą. „<...> Imdamas paskolą iš „Parex“ banko, bankui jis (turima omenyje I. U.) užstatė savo ir pažįstamo asmens nekilnojamąjį turtą. Kai dalis gautų 3 milijonų JAV dolerių paskolos buvo grąžinta, bankas negrąžintą 8,5 mln. litų kreditą pagal sutartį perleido neapmokestinamosioms bendrovėms. <...> BKT skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U.. Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U.. Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 milijonus litų.<...>“ Iš cituojamos straipsnio dalies akivaizdu, kad frazės „skolą <....> perdavė pačiam I. U.“, „neapmokestinamų bendrovių galimas savininkas“ bei „galėjo iš BKT išplauti“ straipsnio kontekste pateikiamos kaip įvykęs faktas, o ne kaip prielaida.

Analizuojamais sakiniais I. U. priskiriami konkretūs veiksmai – pinigų plovimas, kurie gali būti objektyviai patikrinti, todėl juos konstatuojantys teiginiai laikytini ne žurnalisto nuomone, apie straipsnyje analizuojamą problemą, kaip skundžiamame nuosprendyje nurodo pirmosios instancijos teismas, o žinia, kuri aiškiai susieta su analizuojamo straipsnio dalies „Įtaria pinigų plovimu“ konstatuojamojo pobūdžio teiginiu „<...>Pasirodo, jau kuris metas Klaipėdos prokurorai tiria galimą pinigų plovimą BKT.“ bei aukščiau aptartomis šį teiginį pagrindžiančiomis autoriaus apibendrinamojo pobūdžio išvadomis. Pažymėtina, kad 2007 m. sausio 31 d. Žurnalistų etikos komisijos išvadoje konstatuojama, kad teiginyje „Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 milijonus litų“ yra pateikiama I. U. diskredituojanti informacija.

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtuose teiginiuose apie I. U. straipsnio autoriaus V. K. naudojami žodžiai: „įtariama“, galėjo būti“, „pareigūnai įtaria“, „galimas savininkas“, „galėjo išplatinti apie 9 milijonus litų“ šiuo atveju negali būti vertinama kaip turimos informacijos interpretacija. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „B” ir vieno iš jų savininkų I. U. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo (pinigų plovimo), numatyto Lietuvos Respublikos BK 216 str. (b. l. 60, 61-64). Tuo tarpu V. K. teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad ruošdamas šį straipsnį rėmėsi gauta informacija iš prokuratūros bei kitais šaltiniais, kuriuos įvardinti atsisakė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad žurnalistas V. K. per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie I. U. žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią bei jį kaip asmenį ir verslininką diskredituojančią informaciją, kuri ne tik paniekina, žemina jo garbę ir orumą, bet ir gali pakirsti jo verslo partnerių pasitikėjimą juo.

Kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. K. paskleidė žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą. Priskirdamas nukentėjusiajam I. U. konkretų neteisėtą veiksmą – pinigų plovimą – V. K. straipsnyje aiškiai nurodė, kad remiasi iš Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro I. Lauciaus ir FNTT direktoriaus pavaduotojo V. Grendelio gauta informacija bei „Ekstros“ šaltiniu, kurį atsisakė nurodyti. Tačiau, kaip minėta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl UAB „B” ir vieno iš jų savininkų I. U. būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo (pinigų plovimo). Paskleisdamas žinią, kad I. U. sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo per UAB „B”, V. K. sąmoningai iškreipė informaciją, nes buvo susipažinęs su 2006 m. kovo 6 d. Klaipėdos miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 60) bei LKAB „K. S.“ pareiškimu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui (b. l. 61-64), todėl žinojo, kad minėtuose dokumentuose duomenų apie I. U. galimą pinigų plovimą per UAB „B”, juose nėra.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. K. tyčia skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, suvokdamas, kad tokios žinios paniekins I. U. ne tik kaip asmenį, bet ir kaip verslininką. Kolegijos vertinimu, V. K. aiškiai suprato, kad minėta informacija gali pakirsti pasitikėjimą I. U. ir neigiamai paveiks tolimesnę jo veiklą. Būtent šių tikslų ir buvo siekiama, skleidžiant šmeižikišką informaciją apie I. U. neteisėtą veiklą, t. y. jo padarytą sunkų nusikaltimą finansų sistemai. Kolegija konstatuoja, kad V. K. kaltė yra visiškai įrodyta, o veika, atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio informacija buvo paskleista per visuomenės informavimo priemonę, kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.

Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. K. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių, yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir V. K. atžvilgiu priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus aplinkybei, kad nusikalstamos veikos apdarymu kaltinamas asmuo nepadarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, sprendimas nutraukti bylą nėra priimamas, o byla baigiama nagrinėti ir priimamas išteinamasis nuosprendis. Todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad V. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., požymių, ir jį išteisinęs, nepagrįstai baudžiamąją byla nutraukė.

Skirdama kaltinamajam V. K. bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, dirbantis, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertinusi kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, skiria jam taikomo straipsnio sankcijoje numatytą 30 MGL (3750 Lt) baudą (1 MGL-125 Lt).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nukentėjusiojo I. U. atstovo advokato Kristupo Ašmio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., ir paskirti jam 30 MGL (3750) dydžio baudą.