- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-120-755/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- R. B., UAB „Ilgašilis“
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-120-755/2014
NUTARTIS
2014 m. vasario 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjes pareiškėjų R. B. ir UAB „Ilgašilis“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1962-921/2013 pagal pareiškėjų R. B. ir UAB „Ilgašilis“ skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. B. ir UAB „Ilgašilis“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pavesti atlikti nekilnojamojo turto ekspertizę V. J. įmonei. Pareiškėjai paaiškino, kad antstolė A. Mikulėnienė 2013-09-19 patvarkymu areštuoto turto ekspertizę pavedė atlikti UAB „Lituka“ ir Ko, tačiau neatsižvelgė į skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą ir esamus duomenis. Antstolė neįvertino, jog UAB „Lituka“ ir Ko dirba tik viena specialistė, o apie įmonės veiklą nėra pateikta pakankamai informacijos, todėl kelia abejonių vienos darbuotojos galimybėmis tinkamai atlikti sudėtingo nekilnojamojo objekto įvertinimą. Skunde siūloma ekspertizę pavesti atlikti V. J. įmonei, kurį turto vertinimo veiklą vykdo nuo 1997 m., turi padalinį Vilniuje. Antstolė Aistė Mikulėnienė 2013-10-17 Patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir klausimą perdavė spręsti Utenos rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Ilgašilis“ ir R. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, vadovaujantis CPK 681 – 682 str., tik antstolis turi teisę priimti sprendimą skirti ekspertizę skolininko areštuoto turto vertei nustatyti, parinkdamas ekspertą, todėl nėra pagrindo antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmus parenkant ekspertu UAB „Lituka“ ir Ko pripažinti neteisėtais. Antstolis neturi pareigos, pavesdamas ekspertizę atlikti ekspertinei įstaigai, turinčiai reikiamą kvalifikaciją, vadovautis kitais papildomais kriterijais. Teismas pažymėjo, kad UAB „Lituka“ ir Ko yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, įmonėje dirba apie 20 turto vertintojų, o pareiškėjai nepateikė motyvų ir įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, jog antstolio paskirtas turto vertintojas neturi reikiamos kvalifikacijos turto rinkos vertei nustatyti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjams neužkertama galimybė vėliau vykdymo proceso metu įgyvendinti CPK 682 str. 2 d. nustatytą teisę reikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados bei pažymėjo, jog pareiškėjai nereiškė nušalinimo ekspertui, o pagrindų paskirtam ekspertui nusišalinti taip pat nenustatyta, todėl skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. B. ir UAB „Ilgašilis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1962-921/2013 ir tenkinti skundą. Apeliantai nurodė, kad pirminį turto vertinimą, sutikus AB SEB bankui, atliko vertintojas J. J., todėl šiuo metu vertintojui reiktų atlikti daug mažiau veiksmų, susijusių su turto vertės nustatymu. Pareiškėjai pažymėjo, jog nekelia klausimo dėl eksperto nušalinimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina, kad siekiant tenkinti pareiškėjų skundą, turi būti nustatytas teisės normos pažeidimas, kadangi tai nėra ginčo teisena. Sprendžiant klausimą dėl eksperto paskyrimo, teismas turi nagrinėti skundą vadovaudamasis bendrais civilinio proceso principais. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad UAB „Lituka“ turi 20 darbuotojų, tačiau tiek darbuotojų bendrovė turi visoje Lietuvoje, o Utenos filiale dirba tik vienas asmuo. Vertintinas nekilnojamojo turto objektas nestandartinis, o J. J. jo vertinimą yra tinkamai atlikęs pagal nustatytą metodiką. Ekspertizės kaina ir atlikimo laikas priklauso nuo eksperto patirties, susipažinimo su medžiaga ir turto faktinėmis charakteristikomis, nuo esamos pas ekspertą medžiagos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamos bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0104/13/00939 medžiaga nustatyta, kad antstolė Aistė Mikulėnienė vykdo Utenos rajono apylinkės teismo 2012-08-14 nutartį dėl 506 893,98 Lt skolos, 100 Lt žyminio mokesčio ir 10 Lt pašto išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Ilgašilis“ ir priverstinio įkeisto turto, priklausančio UAB „Ilgašilis“ ir R. B., pardavimo išieškotojo AB SEB bankas naudai (vykd. b., b. l. 3-5, 8). Antstolė A. Mikulėnienė 2013-09-19 areštavo R. B. ir UAB „Ilgašilis“ priklausantį įkeistą turtą – statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (vykd. b., b. l. 40-46) bei 2013-09-19 Patvarkymu Nr. (0104/13/00939)-SD-8480 skyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti (vykd. b., b. l. 51-52). Ekspertizę pavedė atlikti UAB „Lituka ir ko“, o vykdymo šalims išaiškino, kad jos turi teisę ne vėliau kaip per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo reikšti ekspertui nušalinimą. Antstolės dokumentai UAB „Ilgašilis“ ir R. B. įteikti 2013-09-20 (vykd. b., b. l. 76-77, 85-86). 2013-10-10 antstolės A. Mikulėnienės kontoroje gautas UAB „Ilgašilis“ ir R. B. skundas, kuriame nurodoma, jog ekspertas buvo parinktas netinkamai, pažeidžiant skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą.
CPK 681 str. 1 d. numato, kad jei, areštuojant skolininko turtą, antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolis, skirdamas ekspertizę, patvarkyme turi nurodyti ekspertą ar ekspertizės įstaigą, kuriai pavedama ekspertizę atlikti. Vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kai gavo antstolio patvarkymą, CPK 598 str. nustatyta tvarka gali pareikšti antstoliui nušalinimą (CPK 682 str. 1 d.). Nei skolininkas, nei įkeisto turto savininkė šia CPK suteikta teise nušalinti paskirtą ekspertą nustatytu terminu nepasinaudojo, o atskirajame skunde apeliantai pažymėjo, kad klausimo dėl eksperto nušalinimo nekelia. Pareiškėjai pageidavo, jog būtų paskirtas jų siūlomas ekspertas turto vertei nustatyti, kadangi tai labiau atitiktų ekonomiškumo, protingumo, naudingumo principus ir vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą. Apeliantams paaiškintina, kad diskrecija skirti areštuoto turto vertės ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui (CPK 681, 682 straipsniai), tuo tarpu vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui. Nušalinimo UAB „Lituka ir ko“ nei vienai iš proceso šalių nereiškiant, pagrindo pakeisti ekspertą nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybė, jog turto vertinimas praeityje buvo atliktas kitos ekspertizės įstaigos, neįpareigoja antstolio ekspertizę pavesti atlikti tam pačiam vertintojui. Kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas turtą, ekspertas privalo vertinimą atlikti nuodugniai, įvertinti visas turto charakteristikas ir turto vertę nustatyti einamuoju laikotarpiu, todėl nėra pagrindo teigti, kad turto vertinimas, atliktas praeityje, turėtų įtakos naujo vertinimo trukmei ar kainai. Apeliantai taip pat nurodo, jog antstolės A. Mikulėnienės paskirtas ekspertas UAB „Lituka ir Ko“ turi 20 darbuotojų visoje Lietuvoje, o Utenos filiale dirba tik vienas turto vertintojas. Kaip matyti iš byloje pateiktos informacijos, UAB „Lituka ir Ko“ visoje Lietuvoje turi 20-25 turto vertintojus (b. l. 20), tuo tarpu pareiškėjų siūlomoje V. J. įmonėje dirba tik vienas turto vertintojas ir viena turto vertintojo asistentė (b. l. 21-22), o įmonė turi filialus Panevėžyje ir Vilniuje, todėl abiejų bendrovių darbuotojams, norint apžiūrėti Zarasuose esantį turtą, tektų vykti iš kitų apskričių.
Atskirajame skunde teigiama, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, todėl nėra būtina sąlyga, jog būtų pažeistas įstatymas, kaip kad skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantų teigimu kaip nepagrįstu nesutinka.
Pareiškėjai padavė skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. dėl antstolio veikimo ar neveikimo teisėtumo. Antstolio veikla vykdymo procese yra specifinė, sureguliuota teisės normų. Pagal jo veiklą reglamentuojančius aktus antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 str. ).
Taigi, teismai, tirdami suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo, atlieka vykdymo proceso kontrolę ir, nagrinėdami ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti antstolio įstatymu jam paskirtas pareigas (veikimą ar neveikimą),ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą, vykdant sprendimą reglamentuojančias teisės normas. Tam, kad būtų galima tenkinti pareiškėjų skundą, yra būtina nustatyti, jog antstolis pažeidė savo pareigas, viršijo turimas teises. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad antstolė A. Mikulėnienė, ekspertu paskirdama UAB „Lituka ir Ko“, būtų netinkamai vykdžiusi jai įstatymo numatytas pareigas ir pažeidusi vykdymo proceso šalių teises ar interesus.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o R. B. ir UAB „Ilgašilis“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1962-921/2013 atmesti.