Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 25 parų areštu;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - 7 mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 5 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, ir paskirta subendrina bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė - 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis bausmių keitimo taisyklėmis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu, visiško sudėjimo būdu - prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę arešto bausmę ir baudą - subendrinta su 2021 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 30 parų areštu ir 150,64 Eur bauda, ir paskirta galutinė bausmė - 9 mėnesiai laisvės atėmimo ir 150,64 Eur bauda.

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo, t. y. 2021 m. rugsėjo 27 d.

Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo šioje byloje išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 3 d., 22.25 val. iki 2021 m. vasario 5 d. 11.15 val., ir pagal 2021 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamąjį įsakymą atliktą arešto bausmės laiką nuo nuteistojo faktinio sulaikymo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki nuosprendžio šioje byloje paskelbimo.

Į baudos bausmę įskaityti sumokėti 150,64 Eur ir M. Č. laikomas atlikęs baudos bausmę.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeistos į suėmimą, kaltinamąjį suimant teisiamojo posėdžio salėje. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintinas.

Iš kaltinamojo M. Č. priteista 1700,00 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Č. (toliau – ir M. Č.) pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. sausio 22 d., apie 18.30 val., iš M. R. priklausančio namo ir nerakinto ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą - M. R. priklausantį nedidelės - 250 Eur bendros vertės turtą: 50 eurų vertės akumuliatorių, 10 eurų vertės akumuliatoriaus pakrovėją, 80 eurų vertės benzininį pjūklą „Solo“, 50 eurų vertės vokiečių gamybos benzininį pjūklą, 10 eurų vertės plaukų kirpimo mašinėlę, 50 eurų kupiūrą;

2. Be to, M. Č. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. sausio 22 d., apie 18.40 val., iš M. R. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė M. R. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę - banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei prisijungimo kodą – PIN, taip jis neteisėtai įgijo svetimą - M. R. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę bei jos patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos neteisėtai prie savęs laikė ne trumpiau kaip iki 2021 m. sausio 25 d.

3. Taip pat, M. Č. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. sausio 22 d., 21.14 val., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai, neturėdamas nukentėjusiojo M. R. leidimo, panaudojo svetimą - M. R. išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę - banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, o būtent: AB „SEB“ banko bankomate ATM470, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą – M. R. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, tokiu būdu pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra M. R., ir atliko finansinę operaciją bei apgaule iš M. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 400 eurų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą - nukentėjusiajam M. R. priklausantį turtą – 400 eurų; 2021 m. sausio 23 d., 01.16 val., M. Č., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai, neturėdamas nukentėjusiojo M. R. leidimo, panaudojo svetimą, M. R. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę - banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, o būtent: AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą – M. R. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, tokiu būdu pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra M. R., atliko finansinę operaciją ir apgaule iš M. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuėmė 500 eurų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam M. R. priklausantį turtą – 500 eurų; 2021 sausio 24 d. 00.00 val., M. Č., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai, neturėdamas nukentėjusiojo M. R. leidimo, panaudojo svetimą, M. R. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę - banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, o būtent: AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą – M. R. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, tokiu būdu pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra M. R., atliko finansinę operaciją ir apgaule iš M. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 500 eurų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam M. R. priklausantį turtą – 500 eurų; 2021 m. sausio 25 d., 02.03 val., M. Č., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai, neturėdamas nukentėjusiojo M. R. leidimo, panaudojo svetimą, M. R. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę - banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, o būtent“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimą – M. R. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę ir tikrus jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, tokiu būdu pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra M. R., atliko finansinę operaciją ir apgaule iš M. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 500 eurų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam M. R. priklausantį turtą – 500 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama M. Č. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma paskirtos bausmės vykdymą atidėti arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu M. Č. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Č. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų veikų pavojingumą, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, vėliau paskirtą bausmę subendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, savo sprendimą išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir atitinka bausmės paskirtį. Nors nuteistojo skunde teigiama, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas, kadangi paskyrė per griežtą bausmę, tačiau be deklaratyvių teiginių, jokie objektyvūs duomenys (faktai), teikiantys pagrindą abejoti teismo nešališkumu, nenurodyti. Nušalinimo pagrindai, kuriems esant teisėjas turi nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, nurodyti BPK 58 straipsnyje. Nei vieno iš šiame BPK straipsnyje numatytų pagrindų nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė, nušalinimo nereiškė ir nagrinėjant bylą teisme, o vien tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas priėmė M. Č. netenkinantį procesinį sprendimą, nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. Č. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkią ir dvi apysunkes nusikalstamas veikas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, iš dalies atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamą elgesį sąlygojo ir nukentėjusiojo elgesys – kartu girtavo su nuteistuoju ir užmigo, tačiau nurodytos aplinkybės negali būti laikomas nuteistojo atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis, kurių pagrindu M. Č. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė. Tuo tarpu M. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. Č. niekur nedirba, eilę kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Nuteistasis M. Č. praeityje 3 kartus teistas, jo atžvilgiu paskirtos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, kadangi jis jam paskirtų bausmių – baudų iki nagrinėjamos bylos nagrinėjimo nesumokėjo, taip pat, neatliko jam paskirtų viešųjų darbų, už ką viešųjų darbų bausmė buvo pakeista į laisvės apribojimą, be to, nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas ir šiuo nuosprendžiu. Tuo labiau, kad M. Č. teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio valstybėje. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos gauta informacija, jog M. Č. 2015 m. teistas už kelias smulkaus masto vagystes ir šiuo metu yra ieškomas (3 t., b. l. 127). Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad anksčiau taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės teigiamos įtakos M. Č. neturėjo, jis nesistengė savo elgesio keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikalstamumas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už padarytas nusikalstamas veikas skyrė griežčiausias sankcijoje numatytas bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, priešingas teisei elgesys yra susiformavęs, sistemingas ir nuoseklus, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui nedaro, todėl, teisėjų kolegijos manymu, su laisvės atėmimu nesusijusi ir (arba) arešto bausmė nepaveiks nuteistojo taip, kad jis vėl pakartotinai nenusikalstų.

10. Nuteistojo prašymas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taip pat atmetamas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pagal šį teisinį reguliavimą, bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik esant įstatymo įtvirtintoms sąlygoms, o jo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje esančių bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar asmeniui pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo visų aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, kurios susijusios su padaryta veika bei nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį pobūdį.

12. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, t. y. apeliantui paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė nesiekia BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ketverių metų termino. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti nustatytas ir materialusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinę praktiką, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam M. Č. galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pasirinkdamas netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ne tik tai, kad apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydis yra mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis (BK 178 straipsnio 4 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmes; BK 182 straipsnio 1 dalis numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 3 metų bausmes; atitinkamai BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijos numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 6 metų bausmes, todėl šiuo atveju nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra mažesnė nei sankcijose numatyti bausmės vidurkiai), tačiau ir kitas nagrinėjamam institutui reikšmingas aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį.

14. Teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad laisvės atėmimo bausmė iš esmės sukels nuteistajam tam tikrus nepatogumus. Pažymėtina, kad skunde nurodomos aplinkybės, jog M. Č. su R. A. augina dvi mažametes dukras, buvo apeliantui žinomos ir iki nusikalstamų veikų darymo momento, tačiau tai jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Tokiais veiksmais M. Č. prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl tai, kad jam skirta bausme yra pabloginama jo šeimos padėtis, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad M. Č. yra mažamečių vaikų tėvas vis tik nėra. Tuo tarpu atsakydama į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Covid ligos plitimu pataisos įstaigoje, teisėjų kolegija pažymi, kad M. Č., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje ir manydamas, kad jo gyvybei ar sveikatai gręsią realus pavojus, bet kada gali pateikti įkalinimo įstaigos administracijai motyvuotą prašymą dėl jo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 70 straipsnio 6 dalis), todėl šie apelianto teiginiai taip pat atmestini.

15. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. Č. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Todėl, įvertinus M. Č. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl atidėti M. Č. paskirtos bausmės vykdymą ar skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.