- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-85-883/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05731-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Artis solis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eternia Solar LT“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artis solis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-48756-1077/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eternia Solar LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Artis solis“ dėl skolos priteisimo, kuri buvo užbaigta teismui patvirtinus šalių pasirašytą taikos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Eternia Solar LT“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Artis solis“ 68 970 Eur skolą, 6 897 Eur baudą, 4 662,39 Eur palūkanų, 2499,62 Eur delspinigių, 40 Eur kompensaciją, 11,15 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kuria skolininkė (atsakovė) įsipareigojo sumokėti visą taikos sutartyje nurodytą įsiskolinimą ieškovei per 6 mėnesių laikotarpį, mokant periodiniais mokėjimais po 13 100 Eur (78 600 Eur/6 mėn.) kartą per mėnesį, pradedant mokėti nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ir mokant ne vėliau nei iki kiekvieno mėnesio 10 dienos. Šalys susitarė, kad už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki visiško prievolės ieškovei vykdymo atsakovė moka ieškovei 6 proc. metines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo nesumokėtos skolos dalies ir privalo būti sumokamos ieškovei kartą per mėnesį kartu su periodiniu mėnesiniu mokėjimu. Patvirtinta taikos sutartimi atsakovė taip pat įsipareigojo, kad uždelsus sumokėti bet kurią dalį įsiskolinimo, ji privalo ieškovei mokėti baudą po 5 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kas bus laikoma ieškovės minimaliais nuostoliais, todėl neįrodinėtinais, ir ieškovė įgyja teisę išsiimti vykdomąjį raštą visai neišmokėto įsiskolinimo sumai (įskaitant baudą už prievolės neįvykdymą laiku).
3. Ieškovė UAB „Eternia Solar Lt“ 2025 m. lapkričio 11 d. kreipėsi su patikslintu prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-12680-1077/2025 dėl 65 500 Eur skolos, palūkanų, baudos, skaičiuojant palūkanų dydį už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. bei baudos dydį skaičiuojant nuo pirmos uždelstos atsiskaityti dienos su kreditore (nuo 2025 m. spalio 11 d.) iki visiško skolininkės prievolės įvykdymo, t. y. nenustatant prašymo pateikimo dieną fiksuoto dydžio. Prašyme nurodė, kad taikos sutartis tinkamai nevykdoma.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Artis solis“ atsiliepimu prašė netenkinti ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad laikėsi taikos sutarties, tačiau susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais ir nebegali vykdyti taikos sutarties. Pažymėjo, kad 2025 m. spalio 1 d. sudarė ketinimų protokolą/sutartį su UAB „Omnispower LT“. Šios sutarties pagrindu šalys susitarė, kad atsakovė parduoda 100 proc. jai priklausančių įmonės akcijų, o UAB „Omnispower LT“ įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą kainą priklausančią nuo atliekamų darbų. Pagal šios sutarties 4 punktą pirkėjas įsipareigojo apmokėti kompensuojamas skolas kreditoriams. Paaiškino, kad šiuo metu UAB „Omnispower LT“ negali pradėti vykdyti sutartinių įsipareigojimų, kadangi jai būtina gauti Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos leidimus pratęsti terminą elektros energijos gamybos pajėgumams plėtoti. Taip pat nurodė, kad įmonės direktorius sunkiai serga ir negali vykdyti tinkamai savo pareigų ir dėl to visi įmonės kasdieniai darbai stringa ir yra vėluojama priimti sprendimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-12680-1077/2025 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Eternia Solar LT“ ir UAB „Artis solis“ dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, nurodant vykdomajame rašte, kad iš atsakovės UAB „Artis solis“ ieškovės UAB „Eternia Solar LT“ naudai priteisiama 65 500 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos sumos (65 500 Eur) nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki visiško skolos sumokėjimo ir 5 Eur baudos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 11 d. iki visiško skolos sumokėjimo.
6. Remdamasis byloje pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovė ieškovei 2025 m. rugpjūčio 27 d. atliko vieną 13 100 Eur dydžio mokėjimą. Atsakovė duomenų, kurie pagrįstų taikos sutarties įvykdymą didesne apimtimi, nepateikė. Atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad skolininkė pažeidė Taikos sutarties 1.2. punkte nurodytus skolos sumokėjimo terminus, nesilaikė teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė ieškovei išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, kad taikos sutartis yra nevykdoma dėl finansinių sunkumų, nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Artis solis“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovė, vadovaudamasi taikos sutartimi, dalį sumos pareiškėjai sumokėjo. Atsižvelgiant į byloje esamas aplinkybes, jog teismo patvirtinta taikos sutartis vis dar yra vykdoma, atsakovė yra suinteresuota ir deda pastangas kuo greičiau įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja esminis taikos sutarties nevykdymo faktas, kuris pateisintų priverstinio vykdymo priemonių taikymą. Esant šioms aplinkybėms, taikos sutarties sąlygų perkėlimas į vykdomąjį raštą šiuo proceso etapu neatitiktų vykdomojo dokumento instituto paskirties ir pažeistų jo taikymo esmę.
7.2. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, neįvertino visų įrodymų, pažeidė CPK 176-185 straipsniuose numatytas taisykles, netinkamai pritaikė procesines teises normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teises normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis). Teismas visiškai nevertino atsakovės argumentų dėl pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra nuoširdžiai suinteresuota tinkamai ir kuo greičiau atsiskaityti, tačiau tam būtinas papildomas laikas, nes atsakovės galimybė įvykdyti prievoles tiesiogiai priklauso nuo objektyvių aplinkybių, kurių ji negali kontroliuoti. Atsakovė patvirtina, kad gavusi trūkstamus leidimus sudarys galutinį sandorį su pirkėju, o, vadovaujantis sutarties nuostata dėl skolų apmokėjimo tiekėjams, pareiškėjai bus grąžinta visa likusi skolos suma.
7.3. Skolos atsiradimo aplinkybes bei atsakovės vykdomų darbų užtrukimą pateisina ir tai, kad 2025 m. birželio mėnesį atsakovės vadovui buvo diagnozuota sunki liga ir objektyviai sutriko įmonės veiklos organizavimas, dėl ko dalis veiksmų, kurie turėjo būti atlikti anksčiau, negalėjo būti įvykdyti nustatytais terminais. Būtent šių aplinkybių visuma lėmė laikino įsiskolinimo pareiškėjai susidarymą, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina, o pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą neturėtų būti tenkinamas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Eternia Solar Lt“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus duomenis. Atsakovė sutiko ir sutinka su esama skola ir jos dydžiu, ką nurodė ir atskirajame skunde. Atsakovė dar sutarties vykdymo metu, nevykdė ir netesėjo savo pažadų, jog sumokės skolą iki tam tikros dienos, sakydama, jog sumokės iki rugsėjo mėnesio. Pareiškėja ir atsakovė išlaikant visus šalių lygiateisiškumo ir sąžiningumo principus, pasirašė taikos sutartį, įskaitant taikos sutarties 1.5. punktą. Atsakovė išskyrus vienintelio atlikto mokėjimo, kuris buvo atliktas prieš daugiau nei tris mėnesius, neatliko nei vieno papildomo mokėjimo. Taigi, pareiškėjos nuomone, atsakovė puikiai suprato taikos sutarties teisinę esmę ir galią, todėl atsakovės pozicija ir veiksmai yra tik bandymas vilkinti laiką, atidedant skolos mokėjimo terminą.
8.2. Dėl atsakovės nurodytų argumentų, susijusių su atsakovės finansine padėtimi, pažymėtina, kad atsakovė savo finansinę padėtį suprato ir įsivertino dar taikos sutarties pasirašymo metu, nuo kurios patvirtinimo praėjo daugiau nei 5 mėnesiai. Atsakovės nurodytas sandoris ir jo etapai yra išimtinai tik atsakovės ir pirkėjo verslo santykis. Atsakovė dar rudenį bendraudama su pareiškėju, prašė palaukti iki spalio 1 d., būtent minėto sandorio su pirkėju sandorio datos, tačiau tuo metu apie Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimų terminus ar galimus ateityje sunkumus dėl jų terminų pratęsimo, nebuvo užsiminusi. Tačiau šiuo metu tai naudoja kaip naują, pagrįstą aplinkybę, kuri turėtų pateisinti taikos sutarties nevykdymą. Pareiškėjui nėra žinomos atsakovės ir pirkėjo sandorio aplinkybės ir visi, iš to išplaukiantys niuansai, todėl pareiškėja vadovaujasi tik teisėtai sudarytos taikos sutarties nuostatomis. Atsakovės nurodoma argumentacija dėl leidimų situacijos, niekaip neužtikrina, jog išnykus minėtiems sunkumams dėl leidimų, neatsiras naujų, todėl teiginiai, jog „Atsakovė patvirtina, kad gavusi trūkstamus leidimus sudarys galutinį sandorį su Pirkėju, o, vadovaujantis sutarties nuostata dėl skolų apmokėjimo tiekėjams, Pareiškėjai bus grąžinta visa likusi skolos suma“ neturi jokios reikšmės, Atsakovė nepateikė jokių tokius teiginius užtikrinančių dokumentų, nes jų objektyviai nėra ir negali būti.
8.3. Atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su įmonės vadovo sveikatos būkle, vadovaujantis verslo vykdymo standartais, nėra laikoma pateisinančia priežastimi skolos nemokėjimui. Taikos sutartis buvo pasirašyta dar liepos mėnesį, tačiau jos sąlygų derinimo metu nebuvo nurodomas galimai egzistuojantis sutrikęs įmonės veiklos organizavimas. Be to, net ir esant įmonės veiklos organizavimo sutrikimui, atsakovė, kaip būdama atsakingas verslo subjektas, turėjo gebėti tinkamai persidėlioti įmonės struktūrą. Todėl akivaizdu, jog tai yra tik pačios įmonės – atsakovės vidinis reikalas, niekaip neturintis ir negalintis daryti neigiamos įtakos, pareiškėjos įmonės vykdomai veiklai, įskaitant ir taikos sutarties sąlygoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo atsakovei nevykdant taikos sutarties sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundo argumentų
11. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išdavė nepagrįstai, neįvertinęs apeliantės nurodytų argumentų dėl pastangų toliau vykdyti taikos sutarties sąlygas, dėl patiriamų finansinių sunkumų bei dėl aplinkybių, susijusių su atsakovės vadovo sveikatos būkle.
12. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys; CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1344-330/2019).
13. Nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygos vykdymo teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Įstatymas neįpareigoja teismo, sprendžiančio dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, vertinti, dėl kokių aplinkybių taikos sutartis nevykdoma, kadangi jos nelemia teismo procesinio sprendimo (išduoti ar neišduoti vykdomąjį raštą) priėmimo. Sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, pagrindžiančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Taigi, esminis dalykas, kurį turi įvertinti teismas, nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, yra tai, ar taikos sutartis nebuvo vykdoma, kokia yra neįvykdytos prievolės pagal taikos sutartį dalis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipdamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė ir byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė iki ieškovės prašymo pateikimo dienos atliko tik vieną mokėjimą 13 100 Eur (2025 m. rugpjūčio 27 d.). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal šalių sudarytos taikos sutarties nuostatas, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 68 970 Eur skolą, 6 897 Eur baudą, 40 Eur kompensaciją, 2 693 Eur palūkanas (6 proc. už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 28 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d.). Taip pat šalys taikos sutarties 1.2. punktu susitarė, kad atsakovė sumoka visą Taikos sutarties 1.1. punkte nurodytą įsiskolinimą ieškovei per 6 mėnesių laikotarpį, mokant periodiniais mokėjimais po 13 100 Eur (78 600 Eur/6 mėn.) kartą per mėnesį, pradedant mokėti nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ir mokant ne vėliau nei iki kiekvieno mėnesio 10 dienos. Šalys susitarė, kad už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki visiško prievolės iškovei įvykdymo atsakovė moka ieškovei 6 proc. metines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo nesumokėtos skolos dalies ir privalo būti sumokamos ieškovei kartą per mėnesį kartu su periodiniu mėnesiniu mokėjimu, kaip nurodyta šiame Sutarties punkte. Taip pat šalys taikos sutarties 1.5. punktu susitarė, kad jeigu atsakovė delsia sumokėti ieškovei bet kurią dalį įsiskolinimo, kaip numatyta šios Taikos sutarties 1.2. punkte, atsakovė privalo ieškovei mokėti baudą po 5,00 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kas bus laikoma ieškovės minimaliais nuostoliais, todėl neįrodinėtinais, ir ieškovė įgyja teisę išsiimti vykdomąjį raštą visai neišmokėto įsiskolinimo sumai (įskaitant baudą už prievolės neįvykdymą laiku). Byloje nėra ginčo, kad UAB „Artis solis“ taikos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka iki ieškovės patikslinto kreipimosi į teismą (2025 m. lapkričio 11 d.) dėl vykdomojo rašto išdavimo taikos sutarties sąlygų nevykdė – nustatytais terminais sumokėjo tik vieną 13 100 Eur įmoką. Duomenų, patvirtinančių, kad po atskirojo skundo pateikimo atsakovė būtų sumokėjusi dar bent dalį taikos sutarties sąlygose numatytų įmokų, taip pat nėra pateikta.
15. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, šalių pateiktus duomenis, pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime, tiek atskirajame skunde, atsakovės nurodyti teiginiai, kad vėlavimą taikos sutartyje numatytais terminais atlikti mokėjimus nulėmė sunki įmonės finansinė padėtis bei dėl įmonės vadovo sveikatos būklės kilę įmonės veiklos organizavimo sutrikimai, neeliminuoja ir nepanaikina šių įsipareigojimų buvimo ir vykdymo (įskaitant priverstinio) prievolės bei negali sudaryti pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Kaip pagrįstai vertino ir pirmosios instancijos teismas, atsakovės nurodytos taikos sutarties nevykdymo aplinkybės, taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės deklaruojami norai ir ketinimai toliau vykdyti taikos sutartį, neturi teisinės reikšmės konstatuojant taikos sutarties neįvykdymo faktą ir nepaneigia šio fakto. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl įmonės vadovo ligos egzistavo jau prieš pasirašant sutartį – taikos sutartis patvirtintina 2025 m. liepos 18 d., o atskirajame skunde nurodyta, kad sunki vadovo liga diagnozuota 2025 m. birželio mėnesį. Taigi jau sudarydama taikos sutartį, atsakovė privalėjo įvertinti savo galimybes ją vykdyti, t. y. sutikusi sudaryti taikos sutartį būtent tokiomis sąlygomis, atsakovė, elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo (bonus pater familias) turėjo įvertinti jos realaus įgyvendinimo bei įvykdymo galimybes, turimus įsipareigojimus.
16. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 18 straipsnio nuostatas, bylos šalis, iš kurios įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo priteistos atitinkamos sumos, neturi pasirinkimo laisvės nuspręsti, kokia jai priimtiniausia tvarka bus įvykdyti teismų procesiniai sprendimai, tačiau turi įvykdyti teismų procesinius sprendimus juose nurodyta tvarka. Priverstinio skolos išieškojimo procesas, kuris įgyvendinamas tuo atveju, kai skolininkas neįvykdo teismo procesinio sprendimo gera valia, nėra skirtas minimizuoti absoliučiai visus skolininko turtinius praradimus, kurie gali atsirasti jo atžvilgiu pritaikius priverstinio skolos išieškojimo priemones. Taigi vien apeliantės nurodytos aplinkybės dėl papildomų finansinių sunkumų ar įmonės vadovo sveikatos būklės savaime nėra pagrindas modifikuoti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo tvarką apeliantei priimtiniausiu būdu.
17. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad skolos grąžinimo terminas ir įmokų dydžiai yra konkrečios ir aiškios taikos sutarties sąlygos. Skolos grąžinimo termino pakeitimas prilygtų taikos sutarties esminių sąlygų korekcijai. Atidėjus skolos mokėjimo terminus ir skolos mokėjimą išdėstant kitokia tvarka, būtų pažeistas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), akivaizdžiai modifikuotos esminės taikos sutarties sąlygos. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tenkinus atsakovės atskirąjį skundą ir atidedant skolos mokėjimą neribotam laikui, būtų keičiamas materialinis turinys ir šalių susitarimas, kas nagrinėjamu atveju pažeistų ne tik CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalies, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, bet ir proporcingumo ir teisingumo principus.
18. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nevykdė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė ieškovei UAB „Eternia Solar Lt“ išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
19. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo proceso pradžia laikomas vykdomojo rašto pateikimas antstoliui ir jo priėmimas vykdyti, o ne vykdomojo rašto išdavimas - vykdomojo rašto išdavimas yra vienas iš juridinių faktų pradėti priverstinio vykdymo procesą, tačiau iš esmės tai yra procesinis klausimas, sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, padarė teisingas išvadas, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.