Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-327-825/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-15
Bylos Nr.
1-327-825/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47496-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Kaltinamasis
E. G.
Nukentėjusysis
A. S., I. A.
Advokatai
Aurimas Navikas, Gintautas Tamulionis
Baudžiamoji byla Nr. 1-327-825/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47496-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.3.; 1.1.6.6.;1.1.8.6.2.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, Laurai Jarušaitei, Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei,kaltinamajam E. G., jo gynėjui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui,nukentėjusiajai A. S.,nukentėjusiajai I. A.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Aurimui Navikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nesimokantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. kaltinamas tuo, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. apie 01.00 val. būdamas (duomenys neskelbtini), septintame aukšte esančio buto Nr. 28 balkone, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, iš chuliganiškų paskatų tyčia metė akmenį, kuris nukrito ant prie namo stovėjusio A. S. priklausančio automobilio ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stogo ir jį sulankstė, po to tyčia metė keramikinius vazonus, kurie nukrito ant prie namo stovėjusio I. A. priklausančio automobilio ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stogo bei variklio dangčio ir juos sulankstė, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei A. S. padarė 2000 eurų, o I. A. 1300 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis E. G. teisme kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi ir paaiškino, kad įvykis vyko 2015 m. rugpjūčio 25 d. naktį. Rugpjūčio 24 d., po pietų E. G. nuvyko pas draugą A. J. P., išgėrė po porą butelių alaus. Balkone pamatė akmenį kopūstams slėgti, kuris buvo apie 5 kg. svorio ir išmetė jį per balkoną. Įvykis buvo apie 1 val. nakties, adresu (duomenys neskelbtini). Balkone buvo vienas. Mesdamas akmenį, į nieką netaikė, draugui nesakė, kad išmetė. Kad akmuo būtų nukritęs ant automobilio, nematė, buvo tamsu, galvojo, kad nukrito ant asfalto. Po to juokaudamas išmetė dar du tuščius, apie 10 cm dydžio keramikinius vazonus. Kur nukrito vazonai nematė, buvo tamsu, taikė mesti ant žolės, bet ne ant automobilių. Draugui nieko nesakė, kad išmetė jo daiktus. Kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė.

Kadangi kaltinamasis E. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, prokurorė neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. G. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

Nukentėjusioji I. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (I tomas, 20, 21, 34 - 41 b. l.), kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. apie 1 val. būdama namuose (duomenys neskelbtini) išgirdo kažkokio dužimo garsą. Pažiūrėjusi pro langą nieko nepamatė. Po 15 min. išgirdo antrą dužimo garsą, po ko girdėjo kaip pažyra šukės, vėl pažvelgė pro langą, tačiau ir šį kartą nieko nepamatė. Atsikėlusi ryte pamatė, kad ant jos automobilio kažkas užkritę, automobilio stogas įlenktas. Vakare, apie 19 valandą kartu su savo vyru G. A., kaimynais A. S. bei A. J. nuėjo pas septintame aukšte, bute Nr. 28 gyvenantį P., kuris nurodė, kad jis pats nieko iš savo balkono nemėtė, tačiau pas jį svečiuose buvo E. G., kuris ir mėtė daiktus iš balkono. Netrukus atėjo pats E. G. ir prisipažino apgadinęs du kieme stovėjusius automobilius – pačios ir kaimynės A. S.. E. G. parašė skolos raštelį, kuriame jai įsipareigojo iki 2015 m. spalio 1 d. už padarytą žalą atlyginti 1300 eurų. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad tą naktį, kai buvo apgadintas jos automobilis ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pati buvo pažadinta iš miego, buvo sutrikdytas jos poilsis, kai išgirdo trenksmus kieme. Jos automobilio stogas apgadintas dviejose vietose – įlenkta stogo skarda ir įlaužtas dažų sluoksnis, taip pat apgadintas variklio priekinis dangtis kairėje pusėje prie stiklo, čia taip pat yra įlenkimas ir dažų sluoksnio įlūžimas.

Nukentėjusioji A. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (I tomas, 44, 57 - 60 b. l.), kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. apie 19 val. jos vyras A. S. kartu su kaimynu G. A. buvo nuėję į septintame aukšte esantį butą Nr. 28. Bute gyvenantis P. nurodė, kad praėjusią naktį, pas jį svečiuose buvo E. G., kuris būdamas balkone mėtė iš jo daiktus, ko pasekoje buvo apgadinti kieme stovėję automobiliai ,,Nissan almera tino“ bei ,,Honda Civic“. P. iškvietė E. G., kuris atėjęs parašė skolos raštelį, kuriame įsipareigojo už automobilio ,,Nissan almera tino“ apgadinimą iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sumokėti 2000 eurų, tačiau iki nurodytos datos pinigų nesumokėjo. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, kad tą naktį, kai buvo apgadintas jos automobilis ,,Nissan almera tino“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jokio triukšmo negirdėjo, nes miegamojo langai yra kitoje namo pusėje. Ant jos automobilio buvo užmestas akmuo, panašus į tokį, koks būdavo seniau naudojamas raugintiems kopūstams slėgti, akmuo svėrė nemažiau kaip 3 kg. Nuo to smūgio buvo deformuotas visas automobilio stogas, pažeidimai matėsi net automobilio salone. Išsiaiškino, kad daiktus – akmenį ir vazonus iš septintame aukšte esančio balkono galėjo mesti A. J. P. svečias E. G.. E. G., pats atėjo į butą pripažinęs, kad tai jis mėtė daiktus, sutiko geranoriškai padengti padarytą žalą.

Liudytojas A. J. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (I tomas, 63 b. l.) kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. apie 22.30 val. pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini) atėjo neblaivus draugas E. G., atsinešė alaus. Vakarojant rūkydavo balkone. Vieno parūkymo metu, baigęs rūkyti nuėjo į virtuvę, o draugas liko balkone. Būdamas virtuvėje išgirdo dužimo garsą ir kieme veikiančio automobilio signalizaciją. Netrukus išgirdo kitą dužimo garsą ir kieme suveikusio kito automobilio signalizacijos garsą. Netrukus atėjo draugas, pats jo paklausė, ką šis darė balkone. E. G. atsakė, kad nieko nedarė. Kitą dieną apie 19.00 val. pas jį į butą atėjo keli kaimynai, klausinėjo, kas galėjo apgadinti automobilius. Tuomet jis pasikvietė E. G., kuris atvykęs prisipažino, kad jis apgadino prie namo stovėjusius automobilius „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (I tomas, 74 b. l.), kad gyvena (duomenys neskelbtini), butas yra devintame aukšte. 2015 m. rugpjūčio mėnesį naktį iš 24 d. į 25 d., jį, miegantį, pažadino stiprus garsas kieme, panašu, kad kažkas dužo, bet tai buvo ne stiklo dūžio garsas. Pažiūrėjo pro langą į kiemą, bet jokių žmonių jame nematė. Vėliau vėl išgirdo tokį pat stiprų garsą, dūžio garsų buvo kokie keturi. Kieme įsijungė automobilio signalizacija. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad veikia kaimynų A. ir A. automobilio „Nissan Almera“ signalizacija. Tuomet septintojo aukšto balkone matė du jaunuolius, vienas rankoje turėjo daiktą panašų į butelį alui. Prie jo priėjo kitas jaunuolis. Jų požymių negali nurodyti, kadangi buvo tamsu, pats buvo ką tik pažadintas iš miego. Gali pasakyti, kad jie abu buvo trumpai kirptų plaukų. Iš matymo žino jaunuolį, kuris gyvena bute, kuriam priklauso minėtas balkonas, tačiau jo nei vardo, nei pavardės nežino. Liudytojas matė, kad apgadintas automobilio „Honda Civic“ variklio dangtis dviejose vietose ir stogas, o automobiliui „Nissan“ apgadintas stogas.

Liudytojas R. N. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (I tomas, 76 b. l.), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Prie namo yra gyventojų automobiliams statyti skirta aikštelė. Vasaros pabaigoje, galimai 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuo 22 iki 22.30 val. nusprendė patikrinti savo automobilį, ar tikrai jį užrakino. Išgirdo kažkokį garsą, kuris buvo skardus, panašu, kad kažkoks iš aukštai krintantis daiktas buvo atsimušęs galimai į namo metalines išorines palanges. Daiktas neturėjo būti labai sunkus, tai tikrai negalėjo būti didelis akmuo ar plyta, ar tai galėjo būti vazonas – nežino. Pažvelgęs į viršų pamatė, kad septinto aukšto balkone stovi du vyriškiai ir kalba šiek tiek garsiau nei įprasta. Tas krentančio daikto garsas paties neišgąsdino, o tik nustebino. Kol į juos žiūrėjo, jie nieko iš balkono nemetė. Jų apibūdinti negali, kadangi buvo tamsu, jis buvo kieme, o vaikinai – septintame aukšte. Kaimynų iš septinto aukšto nepažįsta. Vėliau vėl išgirdo tokį patį garsą. Pažvelgus į septinto aukšto balkoną, jame tebebuvo tie patys du vyrukai.

Liudytoja L. G. paaiškino, kad kaltinamasis yra jaunas, jokių nusikaltimų neturėjo, klauso, ji ir senelis darantys įtaką. Supranta, kad turės moralinę atsakomybę už anūką, kuris pas juos gyvena. Kai viskas nutiko, jie buvo išvažiavę į sodybą, jei būtų buvęs namie, būtų prižiūrėtas. Jų materialinė padėtis nėra gera, žino, kad jis įsipareigojo atlyginti žalą.

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (I tomas, 9 – 12 b. l.), nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. apie 7 val. ryto, pas A. S. į namus – (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynė ir pasakė, kad apgadintas kieme stovintis jos automobilis ,,Nissan“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kad ant jo kažkas užmesta, sulenktas stogas, žala 400 eurų. Išėjusi į kiemą pamatė, kad kaimynės automobilis apgadintas taip pat. Protokolu taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra devynių aukštų namas, prie kurio stovi automobilis ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įlenktu stogu ir automobilis ,,Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio stogas taip pat apgadintas.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I tomas, 23 – 24, 25 b. l.) nustatyta, kad nukentėjusioji I. A. pateikė E. G. skolos lapelį, kuriame jis iki 2015 m. spalio 1 d. įsipareigoja sumokėti 1300 eurų už padarytą žalą. Skolos lapelyje nurodoma, kad jis surašytas 2015 m. rugpjūčio 25 d., jame rašoma, kad ,,Aš E. G. a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoju I. A. a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti skolą 1300 eurų iki 2015 m. spalio 1 d.“. Raštelis pasirašytas E. G. bei liudytojų I. A., G. A., A. P. bei A. S..

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (I tomas, 46 – 47, 48, 49 b. l.), nustatyta, kad A. S. pateikia lapą, kuriame E. G. pripažįsta 2015 m. rugpjūčio 25 d. apgadinęs „Honda Civic“ ir „Nissan Almera tino“ automobilius adresu (duomenys neskelbtini), bei lapą, kuriame E. G. prižada už padarytą nuostolį sumokėti 2000 eurų iki 2015 m. rugsėjo 1 d.. Prisipažinime nurodyta, kad : ,,Aš E. G. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažįstu, kad 2015 rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini), būdamas 7 aukšte, 28 bute, per balkoną leidau akmenį ir du gėlių vazonus, apgadinau „Nissan almera“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Honda Civic“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sutinku atlyginti visą padarytą žalą automobilių savininkams iki numatytos datos sumos skolos raštelyje. 2015 rugpjūčio 29 d. E. G.. Skolos lapelyje nurodoma, kad jis surašytas 2015 m. rugpjūčio 25 d., jame rašoma, kad ,,Aš E. G. a. k. (duomenys neskelbtini) esu skolingas 200 eurų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Įsipareigoju skolą gražinti iki 2015 rugsėjo 1 d. „ raštelis pasirašytas E. G. bei liudininkų A. P., I. A., G. A..

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Be kaltinamojo E. G. prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog E. G. 2015 m. rugpjūčio 25 d., apie 01.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), septintame aukšte esančio buto Nr. 28 balkone, atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, iš chuliganiškų paskatų tyčia metė akmenį, kuris nukrito ant prie namo stovėjusio A. S. priklausančio automobilio ,,Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stogo ir jį sulankstė, po to tyčia metė keramikinius vazonus, kurie nukrito ant prie namo stovėjusio I. A. priklausančio automobilio ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stogo bei variklio dangčio ir juos sulankstė, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei A. S. padarė 2000 eurų, o I. A. 1300 eurų turtinę žalą.

Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojų vienas kitą patvirtinantys parodymai. Nukentėjusioji I. A. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 20, 21, 34 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. apie 1 val. nakties girdėjo dužimo garsus, o ryte pamatė, kad ant jos automobilio kažkas užkritę, nuo ko buvo apgadintas jos automobilio stogas ir variklio priekinis dangtis.

Nors nukentėjusioji A. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. naktį negirdėjusi triukšmo ir nemačiusi, kas užmetė akmenį ant jos automobilio, tačiau kaltinamojo kaltės tai nepaneigia. Liudytojas A. J. P. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 63 b. l.) paaiškino, kad akmenį ir vazonus, kuriais buvo apgadinti nukentėjusiųjų automobiliai, pro jo buto balkoną išmetė būtent kaltinamasis E. G.. Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 74 b. l.) taip pat patvirtino, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. naktį išgirdo dūžius, nuo ko pabudo ir pažiūrėjus pro langą, pamatė septintame aukšte du jaunuolius, vėliau matė apgadintus nukentėjusiųjų automobilius. Liudytojas R. N. taip pat paaiškino (I tomas, 76 b. l.) matęs 2015 m. rugpjūčio 25 d. naktį septintame aukšte du jaunuolius, girdėjo kaip kažkokie daiktai nukrito.

Nors nei nukentėjusiosios, nei liudytojai nenurodė matę kaip būtent kaltinamasis pro balkoną išmetė daiktus, kurie sugadino automobilius, tačiau jų parodymais, kuriuose visi, išskyrus nukentėjusiąją A. S., nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. naktį, apie 1 val. nakties girdėjo triukšmą, kad buvo metami iš balkono daiktai, nėra pagrindo netikėti, nes jie nėra paneigti objektyviais duomenimis, iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka vieni kitų parodymus bei rašytinius įrodymus.

Tai, kad buvo du kartus metami daiktai iš balkono, t. y. akmuo ir vazonai, patvirtino nukentėjusioji I. A., liudytojas A. J. P., liudytojas A. J., liudytojas R. N., parodymai iš esmės yra nuoseklūs, esminėmis įvykio detalėmis yra vienodi, jais abejoti nėra pagrindo.

Tokie kaltinamojo veiksmai, daiktų mėtymas pro balkoną, aiškiai sukėlė triukšmą viešoje vietoje – namo (duomenys neskelbtini) kieme. Akivaizdu, kad būtent dėl kaltinamojo išmestų daiktų (akmens ir vazonų) iš miego prabudo nukentėjusioji I. A., liudytojas A. J.. Neginčijama ir tai, kad daiktų mėtymas per balkoną nakties metu į kiemą ir ant svetimų automobilių yra įžūlūs, viešą tvarką pažeidžiantys ir nepagarbą visuomenei bei cinizmą rodantys vandališki veiksmai, kurie sutrikdė asmenų rimtį. Tokiais veiksmais kaltinamasis parodė nepagarbą nakties metu ramiai besiilsintiems asmenims, padarę ne tik moralinę žalą jiems, bet ir materialinę žalą nukentėjusiosioms I. A. ir A. S., kurių buvo sugadinti automobiliai. Tokie jo veiksmai neteisėti, akivaizdžiai atitinka nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. požymius ir visiškai neturi reikšmės ta aplinkybė, jog dėl viešos tvarkos pažeidimo ir kaltinamojo chuliganiškų veiksmų pretenzijas pareiškė tik nukentėjusiosios. Teismas pripažįsta, jog būtent kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1d. numatytus veiksmus ir privalo už juos atsakyti.

Sprendžiant kaltinamojo E. G. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo klausimus atsižvelgtina į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę bei į kitas aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d., 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis E. G. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi.

Bylos nagrinėjimo metu pateiktas susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp kaltinamojo E. G. ir nukentėjusiosios I. A. (II tomas, 2 b. l.), kuriuo nurodoma, kad kaltininkas įsipareigoja per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo sumokėti nukentėjusiajai 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) eurų, t. y. kaltininkas geranoriškai įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai šios nurodyto dydžio žalą (įskaitant nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti), patirtą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Šiame punkte nurodyta 1800 eurų suma turi būti sumokama tokia tvarka: per pirmuosius 6 (šešis) mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo kaltininkas kas mėnesį, pradedant šio susitarimo įsigaliojimo mėnesiu, į nukentėjusiosios sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank" AB, iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 - tos (trisdešimtos) dienos perveda ne mažiau kaip po 24 (dvidešimt keturis eurus) eurus. Per likusius kitus 30 (trisdešimt) mėnesių kaltininkas kas mėnesį į aukščiau nurodytą nukentėjusiosios sąskaitą banke iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 - tos (trisdešimtos) dienos perveda ne mažiau kaip po 55,20 (penkiasdešimt penkis eurus 20 ct) eurų. Kaltininkui pradelsus sumokėti bent vieną einamąją įmoką daugiau kaip 15 (penkiolika) dienų, nukentėjusioji įgyja teisę reikalauti sumokėti prieš terminą visą neišmokėtą žalos dalį.

Bylos nagrinėjimo metu pateiktas taip pat susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp kaltinamojo E. G. ir nukentėjusiosios A. S. (II tomas, 3 b. l.), kuriuo nurodoma, kad kaltininkas įsipareigoja per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo sumokėti nukentėjusiajai 2500 (du tūkstančius penkis šimtus eurų) eurų, t. y. kaltininkas geranoriškai įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai šios nurodyto dydžio žalą (įskaitant nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti), patirtą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Šiame punkte nurodyta 2500 eurų suma turi būti sumokama tokia tvarka: per pirmuosius 6 (šešis) mėnesius nuo šio susitarimo įsigaliojimo kaltininkas kas mėnesį, pradedant šio susitarimo įsigaliojimo mėnesiu, į nukentėjusiosios sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 - tos (trisdešimtos) dienos perveda ne mažiau kaip po 36 (trisdešimt šešis eurus) eurus. Per likusius kitus 30 (trisdešimt) mėnesių kaltininkas kas mėnesį į aukščiau nurodytą nukentėjusiosios sąskaitą banke iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 - tos (trisdešimtos) dienos perveda ne mažiau kaip po 76,13 (septyniasdešimt septynis eurus 33 ct) eurų. Kaltininkui pradelsus sumokėti bent vieną einamąją įmoką daugiau kaip 15 (penkiolika) dienų, nukentėjusioji įgyja teisę reikalauti sumokėti prieš terminą visą neišmokėtą žalos dalį.

Kaltinamasis E. G. anksčiau neteistas (I tomas, 84 b. l.), baustas vieną kartą už administracinį teisės pažeidimą (I tomas, 85 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (I tomas, 90 b. l.), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (I tomas, 91 b. l.). E. G. po įvykio nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad E. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pasirašė susitarimus dėl žalos atlyginimo ir jų sąlygų su nukentėjusiosiomis I. A. ir A. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2, 3 p. p.). E. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str.).

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiosiomis, nukentėjusiosios pretenzijų kaltinamajam neturi, kaltinamasis sudarė susitarimus dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiosiomis, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis neteistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nevengė atsakomybės, administracine tvarka po nusikalstamos veikos padarymo baustas nebuvo, yra jauno amžiaus, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiosioms susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. G., jo gynėjas bei kaltinamojo senelė L. G. prašė šioje byloje taikyti laidavimą ir E. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant kaltinamojo senelei L. G.. Kiti proceso dalyviai neprieštaravo dėl laidavimo taikymo kaltinamajam E. G..

Kaip jau minėta anksčiau, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma.

Teismas, atitinkamai įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visumą (kurios atitinkamai nuosprendyje nustatytos anksčiau), sprendžia, kad kaltinamajam E. G. taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. pagrindu yra tinkamesnis, nes kaltinamasis E. G. buvo pradėjęs susitaikymo su nukentėjusiomis procesą ikiteisminiame tyrime, bet neįvykdė savo įsipareigojimų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. yra daugiau imperatyvių nuostatų ginančių nukentėjusiųjų teises, todėl taikytinas būtent šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis.

E. G., paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, 101 b. l.), iki nuosprendžio vykdymo pradžios, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 1 d., 4 d., 5 d., 6 d., 307 str. 5 d., 308 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d.,

nusprendžia:

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. pagrindu, susitaikius su nukentėjusiosiomis A. S. ir I. A., baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 2500 (du tūkstančius penkis šimtus eurų) eurų turtinei žalai atlyginti, kuriuos turi sumokėti pagal jų susitarimą per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius nuo 2016 m. vasario 25 d. sekančia tvarka:

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), per pirmuosius 6 (šešis) mėnesius nuo 2016 m. vasario 25 d. į A. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 (trisdešimtos) dienos turi pervesti ne mažiau kaip po 36 (trisdešimt šešis) eurus.E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), per likusius kitus 30 (trisdešimt) mėnesių kas mėnesį į A. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 (trisdešimtos) dienos turi pervesti ne mažiau kaip po 76,13 (septyniasdešimt septynis eurus 33 eurocentus) eurus.E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pradelsus sumokėti bent vieną einamąją įmoką daugiau kaip 15 (penkiolika) dienų, A. S. įgyja teisę reikalauti sumokėti prieš terminą visą neišmokėtą žalos dalį.

Priteisti I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) eurų turtinei žalai atlyginti, kuriuos turi sumokėti pagal jų susitarimą per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius nuo 2016 m. vasario 25 d. sekančia tvarka:

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), per pirmuosius 6 (šešis) mėnesius nuo 2016 m. vasario 25 d. į I. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 (trisdešimtos) dienos turi pervesti ne mažiau kaip po 24 (dvidešimt keturis) eurus.E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), per likusius kitus 30 (trisdešimt) mėnesių kas mėnesį į I. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 (trisdešimtos) dienos turi pervesti ne mažiau kaip po 55,20 (penkiasdešimt penkis eurus 20 eurocentus) eurus.E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pradelsus sumokėti bent vieną einamąją įmoką daugiau kaip 15 (penkiolika) dienų, I. A. įgyja teisę reikalauti sumokėti prieš terminą visą neišmokėtą žalos dalį.

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios, palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis