- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- eI-3247-426/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02651-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) 2015-04-22 sprendimą Nr. 12-01-762 dalyje, kurioje atsisakoma išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį pareiškėjui; 2) priteisti jam neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, sumažintą, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 imtinai ir 5 str. 2 d. nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 imtinai; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad jam paskirta pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 ir Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. nuostatomis nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 mokėta sumažinta. Nurodo, kad dėl pensijos nepriemokos kreipėsi į Ministeriją, kuri skundžiamu 2015-04-22 sprendimu atsisakė tenkinti prašymą ir išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką.
Skunde paaiškino, jog 2010 m. vasario mėn. gavo sumažintą pensiją, tačiau iš karto nesikreipė į atsakovę ar teismą, nes tikėjo, kad bus nustatytas mechanizmas neišmokėtų pensijų dalies grąžinimui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme kreipimosi į teismą terminai dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokos nenustatyti.
Savo reikalavimus pareiškėjas pagrindė ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjui pensija buvo mokama taikant tuo metu galiojančias Laikinojo įstatymo nuostatas. Nurodo, kad Konstitucinis Teismas nenustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Atsakovė konstatuoja, kad pareiškėjui pensija buvo mažinama pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-05-19 nutartimi priimta A. V. skundo dalis, kurioje prašoma panaikinti Ministerijos 2015-04-22 sprendimą Nr. 12-01-762 ir priteisti iš Lietuvos valstybės neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2013-01-01 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo.
Nustatyta, kad pareiškėjui Ministerijos valstybės sekretoriaus 2006-02-22 potvarkiu Nr. VP-35 paskirta 602,28 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri ginčui aktualiu laikotarpiu buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatas. Dėl paskirtos pensijos sumažinimo pareiškėjas 2015-03-31 kreipėsi su prašymu į Ministeriją, kuri 2015-04-22 sprendimu Nr. 12-01-762 išaiškino, kad pensija buvo mažinama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Vertinant byloje keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad „paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę“.
Laikinojo įstatymo 15 str. (redakcijos, įsigaliojusios nuo 2010-01-01) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31.
2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-92, be kita ko, buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams.
Iš teismui pateikto A. V. skundo motyvų bei nurodytų aplinkybių aišku, kad byloje nekyla ginčo dėl mokėtos pensijos perskaičiavimo matematinio teisingumo, o skundo reikalavimai iš esmės yra grindžiami abejonėmis, ar 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas atitinka Konstitucijoje įtvirtintus asmenų teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus.
Nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti, ar jo gaunama pensija buvo pagrįstai bei teisėtai perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, kurių galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2013-12-31.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad A. V. gaunama pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, buvo perskaičiuota pagrįstai bei teisėtai, todėl skundo reikalavimas dėl pareiškėjo nurodytos pensijos nepriemokos priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.
Pensijas mokančios institucijos sprendimo, kuriuo ikiteismine tvarka išnagrinėjamas prašymas dėl pensijos nepriemokos grąžinimo, teisinė reikšmė ne kartą aptarta teisminėje praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad toks sprendimas, nevertinant jo turinio, iš esmės tik patvirtina faktą, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl pensijos nepriemokos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis adm. b. Nr. A444-2232/2013 ir kt).
Taigi, pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti Ministerijos 2015-04-22 sprendimą, nelaikytinas savarankišku reikalavimu, yra tiesiogiai susijęs su skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti pensijos nepriemoką, pagrįstumu bei teisėtumu, t. y. išvestinis iš šio reikalavimo.
Teismui konstatavus, kad pareiškėjui pensija buvo apskaičiuojama bei mokama tinkamai taikant teisės aktus, o pareiškėjas teisės į jo nurodytą pensijos nepriemoką neįgijo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimas atmestas, netenkintinas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.