Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Pašilis, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo perduotino asmens V. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria nutarta Lietuvos Respublikos pilietę V. M. perduoti Lenkijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Lenkijos Respublikos Varšuvos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. išduotą Europos arešto orderį baudžiamojoje byloje Nr. VIII Kop 204/21.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Lenkijos Respublikos Varšuvos apygardos teismo VIII baudžiamojo skyriaus teisėjo D. L. 2022 m. sausio 20 d. išduotas Europos arešto orderis baudžiamojoje byloje Nr. VIII Kop 204/21 (toliau - ir EAO) dėl Lietuvos Respublikos pilietės V. M., gim. (duomenys neskelbtini), suėmimo ir perdavimo baudžiamajam persekiojimui už orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 299 straipsnio 1 ir 5 paragrafuose, taikant kartu su 65 straipsnio 1 paragrafu bei kartu su 12 straipsnio 1 paragrafu, ir 258 straipsnio 1 paragrafe.

2. Lenkijos Respublikos Varšuvos apygardos teismo išduoto EAO „e" dalyje nurodyta, kad V. M. įtariama tuo, kad:

2.1. Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Balstogės (lenk. Bialystok) mieste, dalyvaudama organizuotos nusikalstamos grupės veikloje, turėdama tikslą gauti turtinės naudos, veikdama bendrai ir iš anksto susitarusi su S. Z., R. R., S. D. ir kitais nustatytais ir nenustatytais asmenimis, ji pradėjo savo verslą pavadinimu „V. M. V.M. MARKET" ir banke „ING Bank Šląski Spolka Akcyjna" atidarė banko sąskaitas „V. M. V.M. MARKET" vardu, siekdama perduoti teises į šios sąskaitos valdymą kitam nenustatytam nusikalstamos grupės nariui, ir tokiu būdu sudarė galimybę į šią sąskaitą pervesti nusikalstamu būdu (iš sukčiavimo) gautas lėšas, kurių bendra vertė siekė 135 392 Eur, po ko jos buvo pervestos į kitas sąskaitas. Šiais savo veiksmais V. M. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 299 straipsnio 1 ir 5 paragrafuose kartu su 65 straipsnio 1 paragrafu bei kartu su 12 straipsnio 1 paragrafu;

2.2. Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Lenkijos teritorijoje ji dalyvavo organizuotos nusikalstamos grupės veikloje, kuriai priklausė S. Z., R. R., S. D. ir kiti nustatyti bei nenustatyti asmenys, ir kuri siekė vykdyti finansinius sukčiavimus bei imtis veiksmų dėl tokiu būdu gautų mokėjimo priemonių, siekiant iš esmės apsunkinti jų nusikalstamos kilmės ar vietos nustatymą, jas aptikti, paimti/areštuoti ar konfiskuoti. Šiais savo veiksmais V. M. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 1 paragrafe.

3. Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti paskirta Lenkijos Respublikoje už EAO nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 299 straipsnio 1 ir 5 paragrafuose, taikant kartu su Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 paragrafu bei su Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 straipsnio 1 paragrafu, - iki 15 metų; už nusikalstamą veiką, numatytą Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 1 paragrafe - 5 metai.

4. Prokurorės pareiškime nurodyta, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu Lenkijos Respublikoje įtariama V. M., atitinka dvigubo baudžiamumo sąlygą. Pagal faktines aplinkybes, nurodytas EAO, pirmoji ir antroji nusikalstamos veikos užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalį, t. y. nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, padarytą veikiat organizuota grupe.

6. Užtikrinant perduotino asmens teises, prokurorė V. M., dalyvaujant gynėjui advokatui E. Liutkevičiui, supažindino su Lenkijos Respublikos Varšuvos apygardos teismo išduotu EAO turiniu, taip pat išaiškino supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką bei teisines tokio perdavimo pasekmes. V. M. nesutiko būti perduota Lenkijos Respublikai supaprastinta tvarka. Tokią pačią poziciją ji išsakė Vilniaus apygardos teisme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8. Perduotino asmens V. M. gynėjas advokatas E. Liutkevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 5 punkto nuostatų.

9. Skunde nurodoma, kad V. M. laisvės apribojimas ir galimas jos perdavimas Lenkijos Respublikai yra neproporcingas siekiamam tikslui, be to, nepagrįstai suvaržo perduotino asmens laisvę. Gynėjo teigimu, Europos arešto orderio išdavimo, jo realizavimo ir taikymo procedūros nėra procedūros, skirtos asmenį iškviesti į apklausą. Šios procedūros turėtų būti taikomos objektyviai nustačius, kad asmuo vengia baudžiamojo persekiojimo užsienio valstybėje, slapstosi nuo tyrimą atliekančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar atlieka kitus veiksmus, kurie apsunkina asmens iškvietimą procesinių veiksmų atlikimui. Advokato teigimu, V. M. iki sulaikymo momento nieko nežinojo apie jos atžvilgiu Lenkijos Respublikoje vykdomą baudžiamąjį persekiojimą, teisėsaugos institucijos per 6 metų laikotarpį, nuo EAO nurodytos nusikalstamos veikos, niekada jos neieškojo, ji nesislapstė. Priešingai, V. M. nuolatos gyveno savo gyvenamojoje vietoje, oficialiai dirbo (paskutinė darbovietė (duomenys neskelbtini)) kreipdavosi į valstybines institucijas (Migracijos departamento Kauno skyriuje keitė asmens tapatybės kortelę ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą), ne kartą buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę pas ten gyvenančius vaikus.

10. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad EAO už nusikalstamą veiką Nr. 1, numatytą Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 299 straipsnio 1 ir 5 paragrafuose, taikant kartu su 65 straipsnio 1 paragrafu bei kartu su 12 straipsnio 1 paragrafu, nurodytas skirtingas ilgiausias gresiančios laisvės atėmimo bausmės terminas, t. y. EAO nurodyta, kad nuo 1 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė, o toliau tame pačiame EAO nurodyta iki 10 metų. Pasak gynėjo, šį aplinkybė EAO tekste niekaip nepaaiškinama.

11. Skunde taip pat nurodyta, kad, teismui nusprendus perduoti V. M. Lenkijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti, skundžiamoje nutartyje turėjo būti numatyta, kad V. M. perduodamas su sąlyga, jog priėmus nuosprendį ji bus grąžinta į Lietuvos Respubliką atlikti jai paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų ji pati ar to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9¹ straipsnio 7 dalis).

12. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Perduotino asmens V. M. gynėjo advokato E. Liutkevičiaus skundas atmestinas.

13. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl Lietuvos Respublikos pilietės V. M. perdavimo Lenkijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Lenkijos Respublikos Varšuvos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. išduotą Europos arešto orderį baudžiamojoje byloje Nr. VIII Kop 204/21, nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 9¹ straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 71¹, 73 straipsniuose bei 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) nustatytų reikalavimų.

14. EAO yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal EAO, patikrina: 1) ar yra laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Lenkijos Respublikai.

15. BK 9¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad remiantis EAO, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, EAO išdavusioje valstybėje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba šioje valstybėje nubaustas su laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas EAO išdavusiai valstybei. BK 9¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal EAO perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent 1 metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu EAO buvo išduotas dėl jau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, – tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis negu 4 mėnesiai.

16. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl V. M. perdavimo Lenkijos Respublikos baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal EAO, aukščiau nurodytus reikalavimus įvykdė. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. M. prašoma perduoti Europos Sąjungos valstybei narei siekiant pradėti jos baudžiamąjį persekiojimą Lenkijos Respublikoje dėl pinigų plovimo dalyvaujant organizuotoje grupėje. EAO „c“ dalyje nurodyta, kad ilgiausia galima laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką Nr. 1 – 15 metų, už nusikalstamą veiką Nr. 2 – 5 metai. Pagal faktines aplinkybes, nurodytas EAO, nusikalstamos veikos užtraukia baudžiamąją atsakomybę Lietuvos Respublikoje pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (už kurio padarymą, be kita ko, nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų), t. y. atitinka abipusio veikos baudžiamumo principą.

17. Susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta EAO vykdymo byla, nenustatyta, jog Lenkijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos išduotame EAO yra esminių trūkumų dėl jo turinio ir formos. Aukštesniojo teismo vertinimu, EAO nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus esminius reikalavimus. EAO pateiktas detalus V. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas: išvardintos aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, veikų padarymo laikas, vieta, nurodytas konkretus galimas V. M. vaidmuo ir kokius konkrečius veiksmus galimai ji padarė inkriminuojamose nusikalstamose veikose. Taigi, formalūs pagrindai perduoti V. M. Lenkijos Respublikos baudžiamajam persekiojimui vykdyti yra nustatyti.

18. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Šio proceso metu teismas netiria V. M. inkriminuojamų nusikaltimų pagrįstumo ar jos veiksmų kvalifikavimo teisingumo. Šios aplinkybės bus tiriamos baudžiamojoje byloje Lenkijos Respublikoje, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti nusikaltimus padariusius asmenis. Šioje situacijoje teismai sprendžia tik dėl sąlygų, kurioms esant asmuo negali būti išduotas pagal EAO, egzistavimo ir tokių sąlygų nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo.

19. Šiuo atveju nėra nustatyta imperatyvių ar diskrecinių EAO nevykdymo pagrindų, numatytų Sprendimo 2002/584/TVR 3 ir 4 straipsniuose bei BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse.

20. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su gynėjo teiginiu dėl V. M. pažeistų teisių ir laisvių (BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas). Skunde nurodoma, kad vykdoma asmens perdavimo procedūra pagal Europos arešto orderį yra neproporcinga siekiamam tikslui, kadangi Europos arešto orderio išdavimo ir taikymo procedūros nėra procedūros, skirtos asmenį iškviesti į apklausą, be to, V. M. nebuvo informuota apie Lenkijos Respublikoje jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, jos per 6 metų laikotarpį teisėsaugos institucijos neieškojo, o ji ir nesislapstė. Šiame kontekste pažymėtina, jog V. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos ir ikiteisminis tyrimas dėl jų atliekamas Lenkijos Respublikoje. Šiuo atveju prašymas perduot V. M. ir ikiteisminis tyrimas paprastai neapsiriboja vien tik būtinybe apklausti įtariamą asmenį. Iš pateiktos EAO medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas ne dėl pavienio asmens, o dėl galimai organizuotos nusikalstamos grupės padarytų nusikalstamų veikų, todėl siekiant sėkmingai atlikti ikiteisminį tyrimą, tiesioginis įtariamo asmens dalyvavimas procese paprastai yra būtinas, o proceso veiksmų atlikimas naudojantis nuotolinėmis priemonėmis, apskritai galimas tik išimtiniais atvejais – kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu vykdomas procesas, be kita ko, netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes (BPK 8² straipsnis). Pastebėtina ir tai, kad Lenkijos Respublikos kompetentinga institucija, atsakydama į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros paklausimą, nurodė, jog įtariamojo apklausa yra atliekama laikantis tiesioginės apklausos principo (vykdomosios bylos l. 59). Taigi, nėra pagrindo sutikti su perduotino asmens gynėjo skunde nurodytu teiginiu, kad šis procesas gali būti vykdomas neperduodant V. M. Lenkijos Respublikai pagal EAO ir kad jos perdavimas pažeistų proporcingumo principą ar pernelyg suvaržytų asmens laisvę.

21. Sprendžiant dėl skundo argumentų, susijusių su BK 9¹ straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostata, pažymėtina, kad, nors EAO matyti nesutapimų dėl ilgiausios galimos laisvės atėmimo bausmės trukmės už nusikalstamą veiką Nr. 1 (pinigų plovimą, numatytą Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 299 straipsnio 1 ir 5 paragrafuose, taikant kartu su 65 straipsnio 1 paragrafu bei kartu su 12 straipsnio 1 paragrafu; EAO „c“ dalyje nurodyta maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų, tuo tarpu iš „e“ dalyje nurodyto Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 299 straipsnio normos matyti, kad už minėtą nusikaltimą nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo 1 iki 10 metų), tačiau tai nelaikyta esminiu EAO trūkumu, dėl kurio V. M. negalėtų būti perduodama Lenkijos Respublikai. Šiuo atveju, remiantis BK 9¹ straipsnio 2 dalimi, užtenka, jog išdavusioji EAO valstybė įrodytų, kad pagal jos baudžiamuosius įstatymus už nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma perduoti asmenį, numatyta ne trumpesnė nei 1 metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

22. Gynėjas skunde taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas EAO išdavusiai valstybei nenustatė sąlygos, numatytos BK 9¹ straipsnio 7 dalyje, t. y. nenurodė, kad, jei Lenkijos Respublika priims dėl V. M. apkaltinamąjį nuosprendį, nuteis ją laisvės atėmimo bausme, tai ji galės būti grąžinta į Lietuvos Respubliką atlikti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. BK 9¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu Europos arešto orderis išduotas baudžiamojo persekiojimo tikslais, Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo gali būti perduodamas su sąlyga, kad asmuo, dėl kurio Europos arešto orderį išdavusi valstybė priėmė nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų perduotasis asmuo arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į tai, kad BK 9¹ straipsnio 7 dalies nuostata nėra imperatyvi, be to, skundui nagrinėti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad perduotinas asmuo V. M. ar jos gynėjas Vilniaus apygardos teismo būtų prašę taikyti minėtą sąlygą, daro išvadą, kad BK 9¹ straipsnio 7 dalyje nurodytos sąlygos netaikymas nedaro skundžiamos nutarties negaliojančia.

23. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyti EAO nevykdymo pagrindai ir sąlygos, kurie neleistų perduoti V. M. kitai valstybei vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jos teritorijoje galimai padarytas nusikalstamas veikas. Perduotino asmens gynėjo skunde nurodyti argumentai nepaneigia Vilniaus apygardos teismo sprendimo perduoti V. M. Lenkijos Respublikai pagal EAO teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.