Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, verčiasi individualia veikla, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

2023 m. gruodžio 4 d. A. K. buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę (b. l. 31).

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekso (toliau – ir BK) 281¹, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis savo kaltę, jog vairavo išgėręs tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino pilnai. Jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti jo paties paaiškinimai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, alkotesterio duomenys, kitų objektų apžiūros protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. K. vairavo transporto priemonę neblaivus, o būtent, kad 2023 m. gruodžio 2 d. apie 15.50 val., Vilniaus r., Zujūnų sen., Antežerių k., Žirgų g. 24, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir pastarąjį apgadino, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 16.37 val. nustatė jo iškvėptame ore 2,81 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo A. K. dukra J. K. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. A. K. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje yra pateiktas laiduotojos J. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu duoti J. K. paaiškinimai. Ji prisiima atsakomybę laiduoti už savo tėvą A. K..

J. K. nėra teista (b. l. 145), administracine tvarka nebausta (b. l. 146). Šie duomenys patvirtina, jog galima laiduotoja pažeidimų nedaro. J. K. yra (duomenys neskelbtini) studentė, dalyvaujanti (duomenys neskelbtini) studentų asociacijos veikloje, aktyviai prisidedanti prie pirmakursių integracijos, studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje (b. l. 141).

Taip pat atsižvelgtina tiek į A. K., tiek į J. K. paaiškinimus, iš kurių matyti, jog J. K. ir A. K. santykiai yra glaudūs, kaltinamajam svarbi dukters nuomonę, J. K. daro teigiamą įtaką kaltinamajam, laiduotojos charakterizuojanti medžiaga leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog J. K. yra tinkamas pavyzdys kaltinamajam. Todėl įvertinus J. K. charakterizuojančią medžiagą, jos ir A. K. tarpusavio santykius, J. K. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad A. K. yra neteistas (b. l. 131–132). Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį, apgailestauja dėl padarytos nusikalstamos veikos. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika sukeltos žalos šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (A. K. ir J. K. paaiškinimais), jog J. K. daro teigiamą įtaką A. K., kaltinamasis jaučia atsakomybę prieš ją. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. K. anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam, nors administracine tvarka baustas, tačiau padaryti KET pažeidimai nėra šiurkštūs (b. l. 133–138), be kita ko, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patikino, kad pasimokė iš įvykio, kaltinamojo dukra teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis alkoholiu nepiktnaudžiauja. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos asmenines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir perduotinas J. K. atsakomybėn be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise A. K. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Dvejų metų terminas nustatytinas atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį – 2,81 promilės, kuris net šešis kartus viršija leistiną normą bei į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. į tai, jog kaltinamasis sukėlė eismo įvykį. Kaltinamajam 2024 m. gruodžio 4 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas, todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonė TOYTA PRIUS, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. K. (b. l. 32). Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis TOYTA PRIUS, valst Nr. (duomenys neskelbtini)

VI. Procesiniai klausimai

2023 m. gruodžio 4 d. nutarimu prokurorė skyrė laikiną visišką nuosavybės teisės apribojimą A. K. priklausančiam automobiliui TOYTA PRIUS, valst Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti, disponuoti ir juo naudotis. Automobilio saugotoju paskirtas A. K.. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. birželio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisių paribojimo terminas buvo pratęstas nuo 2024 m. birželio 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas, sunaikintas ir pan., paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, t. y. iki 2024 m. lapkričio 4 d. (b. l. 32–33). Taigi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R laikmena – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas Nr. 01041803, išduotas A. K. vardu, atiduotinas jį išdavusiai institucijai – AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį A. K. pagal laidavimą J. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir iš A. K. konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę TOYTA PRIUS, valstybiniai numeriai. (duomenys neskelbtini)

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. 01041803, išduotą A. K. vardu, atiduoti jį išdavusiai institucijai – AB „Regitra“.

A. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį TOYTA PRIUS, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią procesinę prievartos priemonę – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R laikmeną – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. K. ir laiduotojai J. K., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.