Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (už nusikalstamą veiką, padarytą 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (už nusikalstamą veiką, padarytą 2009 m. rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir V. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. Z. nukentėjusiojo E. F. naudai priteista 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. Z. Valstybinei ligonių kasai priteista 2449,23 Lt.

Iš V. Z. išieškota 12 Lt proceso išlaidų valstybei bei 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų I. B. .

Nukentėjusiojo E. F. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu smogė kumščiu E. F. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, V. Z. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje, tikslesnis laikas nenustatytas, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su sugyventine E. F. , spardė ją kojomis, nugriuvusią ant grindų į įvairias kūno dalis, taip sukeldamas E. F. fizinį skausmą.

Be to, V. Z. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalo savo šeimos narį, t. y. 2009 m. rugsėjo 26 d., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su sugyventine E. F. , sudavė pastarajai ne mažiau kaip devynis kartus kumščiais, spardė kojomis į įvairias kūno vietas ir taip padarė nukentėjusiajai dideles poodines kraujosruvas pilvo priekiniame paviršiuje – ant bambos – ir apatinėje dalyje, ant gaktos bei lytinių organų, poodines kraujosruvas dešinio klubo šoniniame paviršiuje, dešinio sėdmens išoriniame paviršiuje ir dešinės šlaunies šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimą ant dešinio alkūnės sąnario, kraujosruvą krūtinės ląstos dešinės pusės poodyje ir raumenyse, tai sukėlė E. F. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, sudavė jai ne mažiau kaip septynis kartus kumščiais ir kojomis į galvą, padarydamas šiuos sužalojimus: poodines veido kraujosruvas bei nedidelius odos nubrozdinimus, lūpų vidinio paviršiaus besirezorbuojančias kraujosruvas ir gyjančias žaizdas, kraujosruvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose–kaktos dešinėje pusėje ir ant dešinio smilkininio raumens, viršugalvio vidurinėje dalyje ir pakaušio dešinėje pusėje. Įgavus pagreitį nuo į veidą suduotų smūgių, E. F. griuvo aukštielninka, atsitrenkdama viršugalviu ir pakaušiu į kietą pagrindą. Nuo suduotų smūgių į galvą ir griuvimo padarytas dešiniojo momenkaulio linijinis lūžis, daugybinis galvos smegenų sumušimas bei intracerebrinės abiejų kaktinių skilčių kraujosruvos, židininės kraujosruvos po minkštaisiais smegenų dangalais bei nedidelis kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešiniajame didžiajame pusrutulyje kaukolės skliauto lūžio zonoje, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis V. Z. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad savo sugyventinės jis nei 2009 m. rugpjūčio mėnesį, nei rugsėjo mėnesį nemušė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Nuteistasis taip pat tvirtina, kad 2009 m. rugsėjo 26 d. sugyventinei sudavė tik du kartus delnu, daugiau tą dieną jos nemušė ir jam inkriminuotų kūno sužalojimų nukentėjusiajai jis nepadarė, todėl teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu sunkiai sutrikdžius E. F. sveikatą. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų I. B. , D. K. , N.B. L. parodymais, kadangi šie asmenys įvykio dieną buvo kitoje vietoje ir nieko nematė. Nuteistasis skunde nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. nukentėjusioji gėrė su brolio kaimynu, ji turėjo pinigų televizoriui pirkti, dėl šios priežasties galėjo būti sumušta.

Nukentėjusiojo E. F. atstovas advokatas Henrikas Mackevičius atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą prašo atmesti nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą ir apygardos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Z. bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, pagrįstai paskyrė V. Z. bausmę, griežtesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, kadangi švelnesne bausme nebus pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Nukentėjusiojo atstovo nuomone, nuteistasis V. Z. , apeliaciniame skunde nurodydamas naujas aplinkybes - pirmuosius parodymus nuteistasis davė nežinodamas apie E. F. mirtį, dėl E. F. sužalojimo Melnragėje yra datų nesutapimas, kaukolės lūžis, kurį buvo patyrusi E. F. , negalėjo sugyti per pusę nakties, E. F. su savimi turėjo pinigus, skirtus televizoriaus įsigijimui, dėl šios priežasties galėjo būti sumušta - apie kurias jis nekalbėjo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tokiu būdu siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šios aplinkybės, anot nukentėjusiojo atstovo, nesudaro pagrindo kitaip kvalifikuoti V. Z. atliktus veiksmus, ar skirti jam švelnesnę bausmę.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip galima suprasti iš nuteistojo V. Z. apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neigia įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tvirtina, kad savo sugyventinės E. F. Melnragėje nei 2009 m. rugpjūčio mėnesį, nei rugsėjo mėnesį nemušė, taip pat nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 26 d. konflikto su sugyventine metu sudavė jai du kartus delnu, daugiau tą dieną jos nemušė ir sunkaus sveikatos sutrikdymo E. F. nepadarė. Šiuos nuteistojo teiginius paneigia byloje esančių faktinių duomenų visetas, V. Z. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais įrodymais. Liudytoja D. V. parodė, kad V. Z. nuolat vartojo smurtą prieš E. F. , nukentėjusioji dažnai ateidavo pas ją į Melnragę sumušta, su mėlynėmis, sakydavo, kad tai V. Z. darbas, pasilikdavo pas ją nakvoti, nes bijodavo V. Z. , V. Z. nuolatos skambindavo E. F. ir reikalaudavo pinigų. 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje jos namo kieme V. Z. užsipuolė E. F. ir smogė nukentėjusiajai kumščiu į veidą, po suduoto smūgio vėliau ant E. F. veido matėsi kraujosruva. Liudytojos teigimu, paskutinį kartą matė V. Z. mušantį E. F. 2009 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, V. Z. reikalavo pinigų. Tą naktį ji leido V. Z. ir E. F. pasilikti pas ją nakvoti, apie 22 – 23 val. ji išgirdo triukšmą, nusileidusi į pirmą aukštą, pamatė ant žemės gulinčią E. F. , o V. Z. spardė kojomis nukentėjusiąją. Nors nuteistasis V. Z. tvirtina, jog Melnragėje nukentėjusiosios E. F. jis nemušė, o liudytojos D. V. parodymai yra vienintelis tiesioginis įrodymas byloje apie V. Z. vartotą smurtą prieš nukentėjusiąją E. F. 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje ir rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje Melnragėje, tačiau netikėti šios liudytojos parodymais nėra pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytoja D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė. Be to, apie tai, kad nuteistasis V. Z. nuolat vartodavo smurtą prieš nukentėjusiąją E. F. , reikalaudavo iš jos pinigų, patvirtino ir liudytojais apklausti nukentėjusiosios sūnus E. F. , brolis I. B. , sesuo I. B. , taip pat liudytojai Z. G. , N.B. L. , R. Š. , S. K. . Smurto naudojimo prieš savo sugyventinę faktą patvirtina ir tolimesni V. Z. veiksmai – 2009 m. rugsėjo 26 d. eilinio konflikto su E. F. metu V. Z. , būdamas neblaivus, sudavė daugybę smūgių nukentėjusiajai rankomis, spardė kojomis, padarydamas E. F. sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip jau minėta, nuteistasis V. Z. neneigia, kad 2009 m. rugsėjo 26 d. tarp jo ir E. F. kilo konfliktas, tačiau tvirtina, kad E. F. sudavė tik du smūgius delnu ir sunkaus sveikatos sutrikdymo jai nepadarė. Kaip matyti iš bylos duomenų, nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų tiesiogiai nematė, kad 2009 m. rugsėjo 26 d., būtent, V. Z. sudavė daugybę smūgių nukentėjusiajai E. F. , tačiau ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Šioje baudžiamojoje byloje pakanka faktinių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad 2009 m. rugsėjo 26 d. nukentėjusiąją E. F. sunkiai sužalojo, būtent, nuteistasis V. Z. .

Liudytoja N.B. L. parodė, kad E. F. pas ją paskutinį kartą buvo užėjusi 2009 m. rugsėjo 26 d., apie 17 val., nukentėjusiosios veide sumušimų tuo metu nesimatė, E. F. paprašė leisti jai pernakvoti, netrukus atėjo ir V. Z. ir ji leido jiems abiem likti nakvoti. Tačiau netrukus pasigirdo triukšmas, barniai, todėl V. Z. ir E. F. buvo išvaryti iš jos namų. Ji matė, kaip V. Z. ir E. F. nuėjo per pievą šaukdami vienas ant kito. Kitą rytą Z. G. jai sakė, kad E. F. buvo visa mėlyna, sumušta. Liudytojas J. V. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 26 d., apie 17 val. jis atėjo pas N.B. L. , ten jau buvo E. F. ir V. Z. , ant nukentėjusiosios veido sumušimo žymių nesimatė. E. F. ir V. Z. pradėjo tarpusavyje bartis, V. Z. pradėjo stumdyti E. F. , todėl apie 22 val. jie buvo išvaryti iš N.B. L. namų. Jiems išėjus iš N.B. L. namų, kieme girdėjo triukšmas, E. F. ir V. Z. barėsi. Liudytojas Z. G. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 26 d. pirmoje dienos pusėje nukentėjusiosios E. F. veide sumušimų dar nesimatė. Tačiau 2009 m. rugsėjo 27 d. ryte, nuėjęs į vasarnamį, ten pamatė gulinčią E. F. , jos akys buvo užtinusios, su kraujosruvomis, ji buvo stipriai sumušta. Liudytojas I. B. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 27 d., jam atvažiavus pas seserį E. F. , prie jo priėjo V. Z. ir pasakė, kad jo sesuo gavo už tai, kad neparėjo namo. Pakilęs kopėčiomis į palėpę, jis ten rado gulinčią E. F. , ji buvo sumušta, veidas buvo visas mėlynas, sutinęs, akių beveik nesimatė, buvo labai stipriai sumuštos lūpos. Paklausus sesers, kas ją sumušė, ji atsakė, kad V. Z. . Liudytojas D. K. parodė, jog 2009 m. rugsėjo 28 d. pas jį buvo užėjusi E. F. , jos veidas buvo sumuštas, akių beveik nesimatė, lūpos buvo sutinusios. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M633/09(03) konstatuota, kad, ištyrus E. F. , kuri mirė ligoninėje 2009 m. spalio 4 d. nuo bendro žemos temperatūros poveikio, kūną, rasti švieži, nešvieži bei seni sužalojimai. Nešvieži sužalojimai, tarp jų pagrindiniai sužalojimai – dešinio momenkaulio linijinis lūžis, daugybiniai galvos smegenų sumušimo židiniai ir intracerebrinės kraujosruvos, padaryti maždaug prieš savaitę iki mirties. Daugybiniai galvos smegenų sumušimai ir intracerebrinės kraujosruvos sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiosios patirti veido, liemens ir galūnių sužalojimai vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Veido sužalojimai bei kraujosruvos ant krūtinės ląstos ir pilvo turėjo atsirasti nuo sumušimo, galėjo susidaryti suduodant kumščiais bei spardant, spyriams ypač būdingos didelės poodinės kraujosruvos ant pilvo, gaktos. Sprendžiant iš maždaug prieš savaitę nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, jie paaiškinami 16 trauminių poveikių, į galvą – 7, į krūtinės ląstą ir pilvą – 5 ir į galūnes – 4. Po pagrindinių (nešviežių) sužalojimų E. F. išgyveno apie savaitę laiko. Pagrindiniai sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai atsirado griūnant į užpakalį, atsitrenkus viršugalviu į kietą pagrindą. Nuo šio trauminio poveikio padarytas dešiniojo momenkaulio linijinis lūžis, atsirado galvos smegenų sumušimo židiniai abiejose kaktinėse ir smilkininėse dalyse. Kaukolės skliauto lūžio lokalizacija 4,5 cm į viršų nuo lambdinės siūlės rodo, kad E. F. griuvo kūnui įgavus pagreitį. Atsižvelgiant į žemą nukentėjusiosios ūgį ir kitus požymius, E. F. negalėjo patirti nurodytų pagrindinių galvos sužalojimų, griūdama pati – be pašalinio poveikio ir tikriausiai griuvo aukštielninka, kūnui įgavus pagreitį nuo į veidą suduoto smūgio (t. 1, b. l. 15 – 23). Šioje teismo medicinos specialisto išvadoje, taip pat liudytojų, kurie matė nukentėjusiąją E. F. 2009 m. rugsėjo 27 d. ryte, parodymuose esantys faktiniai duomenys paneigia nuteistojo V. Z. parodymus apie tai, jog 2009 m. rugsėjo 26 d. jis savo sugyventinei sudavė tik du smūgius delnu į veidą. Nuteistojo teiginiai, kad tą dieną E. F. galėjo sužaloti kiti asmenys yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais byloje surinktais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad 2009 m. rugsėjo 26 d. kokie nors kiti asmenys būtų vartojęs smurtą prieš nukentėjusiąją E. F. , taip pat nėra duomenų, kad E. F. iki įvykio, ar po jo būtų mušama kitų asmenų, priešingai – byloje apklausti liudytojai I. B. , I. B. , Z. G. , N.B. L. , R. Š. , S. K. tvirtino, kad V. Z. nuolat vartodavo smurtą prieš nukentėjusiąją, E. F. dažnai būdavo sumušta, vaikščiodavo su mėlynėmis, sakydama, kad tai V. Z. darbas. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad V. Z. 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje Melnragėje, Aušros g. 12 namo kieme kumščiu sudavė E. F. į veidą bei rugsėjo mėnesio pirmojoje pusėje Melnragėje, tame pačiame name spardė kojomis į įvairias kūno dalis, nugriuvusią ant žemės E. F. , taip sukeldamas E. F. fizinį skausmą, taip pat, kad, būtent, V. Z. 2009 m. rugsėjo 26 d., sudavė nukentėjusiajai daugybę smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas, spardė ją kojomis, nuo į veidą suduoto smūgio E. F. griuvo aukštielninka ir atsitrenkė viršugalviu į kietą pagrindą, nuo šio trauminio poveikio buvo padarytas dešiniojo momenkaulio linijinis lūžis, atsirado galvos smegenų sumušimo židiniai abiejose kaktinėse ir smilkininėse dalyse ir tai sukėlė nukentėjusiosios sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors pagrindiniai galvos sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, E. F. buvo padaryti ne tiesioginiais nuteistojo V. Z. veiksmais, bet nuo suduoto smūgio į veidą nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus viršugalviu į kietą pagrindą, tačiau ši aplinkybė nekeičia V. Z. padarytos veikos kvalifikavimo. Nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičius, padarytų sužalojimų kiekis, pobūdis, išsidėstymas (E. F. padaryti sužalojimai paaiškinami 16 trauminių poveikių, į galvą – 7, į krūtinės ląstą ir pilvą – 5 ir į galūnes – 4), V. Z. nusikalstamų veiksmų intensyvumas rodo, kad V. Z. suprato, jog savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios E. F. sveikatą, numatė, kad tokiais savo veiksmais gali padaryti nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą, tame tarpe ir sunkų, ir nors ir nenorėjo sunkiai sutrikdyti E. F. sveikatos, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. Z. sunkiai sutrikdė E. F. sveikatą veikdamas netiesiogine tyčia bei teisingai šią veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Nuteistasis V. Z. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, prašo bausmę sušvelninti. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

V. Z. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.), už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, minėto straipsnio sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo bausmė ir alternatyvios kitų rūšių bausmės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į V. Z. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad byloje nenustatyta V. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, į V. Z. asmenybę charakterizuojančius požymius – V. Z. neteistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirbantis, V. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymą taip pat paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei motyvuotai ir pagrįstai už visas padarytas nusikalstamas veikas V. Z. parinko bausmės rūšį - laisvės atėmimą, taip pat pagrįstai už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei straipsnio sankcijos mediana. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. Z. laisvės atėmimo bausmės dydį už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., įvykdymą, padarė esminį baudžiamojo įstatymo pažeidimą. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas V. Z. už fizinio skausmo sukėlimą E. F. 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje paskyrė bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams, o fizinio skausmo sukėlimą E. F. 2009 m. rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir nuteistajam V. Z. skirtinos laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sankcijos ribose.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

Rezoliucinė dalis

n u sprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendį pakeisti.

V. Z. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (už nusikalstamą veiką, padarytą 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje), skirti bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

V. Z. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (už nusikalstamą veiką, padarytą 2009 m. rugsėjo mėnesio pirmoje pusėje), skirti bausmę - laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmes, paskirtas V. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir skirti V. Z. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.