Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. (V.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), baigęs (duomenys neskelbtini) klases, nedirbantis (yra netekęs dalies darbingumo), teigia užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2024 m. gegužės 1 d., apie 19.10 val., ties Ateities g. 20, Vilniuje, autobusų sustojime „Mykolo Romerio Universitetas“, važiuodamas elektrinio mikrojudrumo priemone – paspirtuku, parbloškė D. T., padarydamas jai dešinės rankos stipinkaulio apatinio trečdalio lūžį, avulsinius lūžius galvinio kaulo, mažojo daugiakampio kaulo, kablinio kaulo priekiniuose kraštuose, poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus dešinės plaštakos nykštyje, kairėje alkūnėje ir dešiniame kelyje bei kairės plaštakos antro piršto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu. Taip V. M. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. T. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. pripažino savo kaltę visiškai ir nurodė, kad minėtą dieną nuo PC „Mandarino“, picerijos „Express Pica“ važiavo elektriniu paspirtuku link namų, buvo pristatęs užsakymą, su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) kuprinę. Važiavo šaligatviu apie 20 km/h greičiu; nurodė, kad nevažiavo dviračių juosta, nes važiavo pačiu tiesiausiu keliu namo. Šis įvykis įvyko dėl to, kad jis buvo neatsargus: jis norėjo apvažiuoti nukentėjusiąją, tačiau nespėjo to padaryti ir susidūrė su iš autobuso išlipusia nukentėjusiąja. Pats įvykis įvyko „Mykolo Romerio universiteto“ stotelėje. Matė, kad stotelėje buvo sustojęs autobusas, suprato, kad išlips iš jo žmonės, bet tikėjosi, jog jie dar nebus spėję išlipti ir jis spės pravažiuoti. Teisiamojo posėdžio metu parodžius prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtas nuotraukas, nurodė, kad įvykio vieta užfiksuota nuotraukoje Nr. 6 (1 t., b. l. 14-15). Kai suprato, kad nespės pravažiuoti, jau buvo labai arti nukentėjusiosios. Po susidūrimo sustojo, padėjo atsistoti nukentėjusiajai, atsisėsti ant suoliuko, įvykio vietoje buvo liudytoja, kuri iškvietė greitąją pagalbą, kartu palaukė greitosios pagalbos darbuotojų. Atvykusiems greitosios pagalbos darbuotojams davė savo telefono numerį, po to išvažiavo. Jo vairuotas elektrinis paspirtukas priklauso kaltinamojo broliui. Buvo labai neatsargus, neatsakingai pasielgė. Sutinka dalimis atlyginti žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV), į ją nesikreipė dar dėl civilinio ieškinio padengimo dalimi. Sutinka atlyginti ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį, tik mažesnę jo dalį, t. y. 1 000 Eur. Kiekvieną mėnesį galėtų atlyginti po 200 Eur. Nurodė, kad nebedirba pagal individualią veiklą „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu (nutraukė individualią veiklą), nes jį neatvežus užsakymo, užblokavo platformoje. Dirbdamas minėtoje platformoje uždirbdavo po (duomenys neskelbtini) Eur. Pastaruoju metu jis nedirbo, tvarkėsi dokumentus dėl neįgalumo, neturėjo laiko ieškotis darbo; yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau jam jokio darbo nepasiūlė, nežino ar dėl savo sveikatos būklės gali kokį nors darbą dirbti, planuoja įsidarbinti kokioje nors (duomenys neskelbtini). Įsidarbinęs planuoja atlyginti visą žalą. Savo vardu neturi nekilnojamo turto ar santaupų, nėra pasiėmęs lizingo ar paskolos. Nurodė norėjęs susitikti su nukentėjusiąja ir jos atsiprašyti, bet tyrėja pasakė, kad nukentėjusioji nenori susitikti (1 t., b. l. 212-216).

Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklaustas kaltinamasis V. M. nurodė suprantantis pakeistą kaltinimą ir pripažįstantis savo kaltę. Papildomai paaiškino, kad darbo dar nėra susiradęs, buvo darbo pokalbyje, tvarkosi neįgalumo dokumentus. Užimtumo tarnyba jam jokio darbo ar mokymų nepasiūlė. Šiuo metu gauna iš Užimtumo tarnybos (duomenys neskelbtini) Eur išmoką. Susitarė su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, susitaikė su ja; taip pat sudaryta sutartis dėl žalos atlyginimo su VSDFV (2 t., b. l. 29).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. T. nurodė, kad kaltinamasis jos iš esmės atsiprašė, ji jam atleido, sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 30).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė Rasa Gaidienė nurodė, kad susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog sveikatos sutrikdymo mastas dėl papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios pateiktų duomenų nesikeistų. Tačiau specialistė išvadoje papildytų, kad nukentėjusiajai buvo nustatyti avulsiniai lūžiai – dešiniojo galvinio kaulo, dešiniojo mažojo daugiakampio ir dešiniojo kablinio kaulo priekiniuose kraštuose. Patvirtina galvinio kaulo lūžį, mažojo daugiakampio kaulo lūžį, kablinio kaulo lūžį, stipinkaulio apatinės dalies lūžius. Nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išrašo sprendžiant, ji eliminuotų plaštakos laivakaulio lūžį, nes jis tik tikėtinas. Dauginių delnakaulų lūžių irgi netvirtintų. Nurodė, kad dėl lūžių skaičiaus sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (2 t., b. l. 27-28).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. T. nurodė, kad 2024 m. gegužės 1 d., apie 19.10 val., nusprendė nueiti į „Rimi“ parduotuvę, apsipirkusi nusprendė parvažiuoti „2G“ autobusu nuo Kalvarijų stotelės iki Mykolo Romerio universiteto stotelės. Pravažiavusi dvi stoteles, ji lipo iš autobuso ir pajuto staigų smūgį į batus, greičiausiai paspirtuko ratu, nuo stipraus smūgio nuskriejo šaligatviu apie 5 metrus prie medinio suoliuko, prie kurio buvo iš abiejų pusių pritvirtinti metaliniai stulpai, ir į vieną iš jų trenkėsi krūtinkauliu. Tuo metu ji gulėjo susiėmusi už krūtinės, juto labai didelį fizinį skausmą, matė, jog šalia stovi moteris su krepšiu ir galimai (duomenys neskelbtini) spalvos paspirtuko vairuotojas, kurį sustabdė minėta moteris. Minėta moteris klausė vairuotojo, kiek šiam metų, pastarasis atsakė, kad (duomenys neskelbtini). Moteris vairuotoją sudrausmino, aiškino, kad taip negalima, kad neviršytų greičio važiuodamas paspirtuku. Tuo metu minėta moteris jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Visą tą laiką kartu su ja buvo minėta moteris ir paspirtuko vairuotojas. Apie 19.25 val. atvažiavusi GMP ją nusprendė išvežti į ligoninę. Kai ją įlaipino į GMP automobilį, minėta moteris išėjo, paspirtuko vairuotojas išvažiavo. Daugiau nelabai prisimena, labai sukosi galva. Atvežus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jai nustatė stipinkaulio apatinės dalies lūžį, dešinio stipinkaulio distalinės dalies lūžį ir krūtinės ląstos sumušimą, po 3 valandų ją išleido namo, ji grįžo taksi. Iki šiol jaučia fizinį skausmą krūtinės srityje, yra hematomos, geria vaistus nuo skausmo (1 t., b. l. 86-87).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. I. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 1 d., apie 19.10 val. gavo iškvietimą iš dispečerės, kad Ateities g. 20, Vilniuje, paspirtukininkas partrenkė moterį. Atvykus į įvykio vietą, stotelėje sėdėjo moteris, kuri labai silpnai kalbėjo, tik nurodė, kad jai skauda krūtinę ir sunku kvėpuoti. Stotelėje taip pat buvo moteris, kuri matė įvykį ir paaiškino, kad sužalota moteris lipo iš autobuso ir šią partrenkė paspirtukininkas, kuris važiavo su „(duomenys neskelbtini)“ maisto (duomenys neskelbtini) spalvos išvežiojimo krepšiu ir (duomenys neskelbtini) spalvos paspirtuku. Yra tikras, kad tai buvo (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus paspirtukininkas buvo įvykio vietoje, paaiškino, kad partrenkė moterį, kalbėjo lietuviškai, tai buvo vaikinas apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, plaukai (duomenys neskelbtini). Paspirtukininkas užrašė savo telefono numerį ant lapelio ir padavė moteriai, kurią partrenkė. Partrenkta moteris policijos nereikalavo, sakė, kad jai labai skauda, todėl po apžiūros buvo nuspręsta nuvežti ją į Lazdynų ligoninę tolimesnei apžiūrai. Kokie nustatyti sužalojimai moteriai, jis nežino. Paspirtukininkas išvyko iš įvykio vietos, jis mažai su šiuo bendravo, nes turėjo dirbti su paciente. Moteris, kuri buvo stotelėje ir matė įvykį, taip pat neprisistatė ir nuėjo. Jie darbe neturi „body“ kamerų, mašinose taip pat nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Apie įvykį policijai pranešta nebuvo, policijos vietoje nebuvo, eismo įvykio dalyviai policijos nereikalavo, o jie atliko savo darbą (1 t., b. l. 74-75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1403/2024 nurodyta, kad D. T. nustatyta dešinio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis, poodinės kraujosruvos krūtinėje, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nykštyje, kairėje alkūnėje, kairės plaštakos antro piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl dešinio stipinkaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 101-102).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis V. M., nors ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų (t. y. dėl neatsargaus važiavimo elektriniu paspirtuku šaligatviu ties autobuso stotele, kur tuo metu buvo sustojęs autobusas ir apskritai bet kuriuo metu gali būti vykti keleivių įlaipinimas/išlaipinimas ar kitų pėsčiųjų judėjimas, ir tą suprasdamas, tačiau naiviai manydamas, kad spės pravažiuoti) gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau privalėjo ir galėjo įvertinti susidariusią situaciją apdairiau, t. y. pripažintina, kad kaltinamasis V. M. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. M. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio 1 dalis (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija (t. y. iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi redakcija)) numatė, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, t. y. neatsargų nusikaltimą, dėl kurio padarymo visiškai pripažino savo kaltę. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. T. nurodė, kad atleidžia kaltinamajam V. M. ir 2025 m. vasario 4 d. sudarė su juo susitarimą dėl žalos atlyginimo. 2025 m. vasario 4 d. sudarytame susitarime nurodyta, kad kaltinamasis V. M. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai D. T. viso 4 000 Eur žalą (į kurią įeina 565,37 Eur turtinės žalos atlyginimas, 1 000 Eur išlaidos už nukentėjusiosios advokato teisinę pagalbą ir neturtinė žala); nurodė, kad įsipareigojo minėtą turtinę žalą atlyginti dalimis sumokant į nukentėjusiosios banko sąskaitą po 500 Eur kas mėnesį, pirmą įmoką pervedant 2025 m. kovo 15 d., o paskutinę įmoką – atliekant ne vėliau kaip 2025 m. spalio 15 d. Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuris yra atlygintas (1 t., b. l. 66A) ir civilinis ieškovas savo civilinio ieškinio atsisakė (1 t., b. l. 69). Taip pat, byloje yra pateiktas ir VSDFV civilinis ieškinys dėl D. T. nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Byloje yra pateiktas VSDFV 2025 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. (8.5E)VIA_SP6-1 „Dėl žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis“ (toliau – ir VSDFV sprendimas), kuriame nurodyta, kad buvo gautas kaltinamojo V. M. prašymas leisti VSDFV padarytą žalą atlyginti dalimis. VSDFV sprendime nurodoma, kad nutarta leisti V. M. atlyginti dalimis padarytą turtinę žalą – 762,88 Eur žalą, t. y. iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, nuo 2025 m. vasario mėnesio iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio, sumokant po 100 Eur, o 2025 m. rugsėjo mėnesį – 62,88 Eur.

Taip pat atsižvelgtina ir į kitas kaltinamąjį V. M. charakterizuojančias aplinkybes – kaltinamasis yra jauno amžiaus, turintis nustatytą netekto darbingumo laipsnį, šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, planuoja įsidarbinti, baustas administracine tvarka (turi galiojančių nuobaudų; teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra nevairuojantis, o jam buvo paskirta bauda dėl netinkamo automobilio stovėjimo dėl to, kad jo vardu yra registruota tėvo vairuojama transporto priemonė), neteistas. Iš kaltinamojo elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad jis gailisi, padarė tinkamas išvadas, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo civiliniams ieškovams. Jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis yra sistemingas teisės aktų pažeidėjas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra visoms įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja, baudžiamąją bylą nutraukiant ir tvirtinant šioje baudžiamojoje byloje pateiktus susitarimus tarp kaltinamojo ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiosios (BK 38 straipsnio 1 dalis; BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo V. M. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 245,83 Eur, t. y. advokatės Annos Grinevič užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. kad gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį bei šiuo teismo nuosprendžiu jam kilusias pasekmes (pareigą atlyginti žalą) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenis, kaltinamasis V. M. sulaikytas nebuvo, šiuo atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. (V.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja D. T., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti V. M. ir nukentėjusiosios D. T. 2025 m. vasario 4 d. sudarytą susitarimą, kuriuo jie susitarė, kad:

1. V. M. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai D. T. 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) padarytos žalos;

2. Žalą apmokant dalimis po 500 Eur, t. y. šią sumą iki kiekvieno mėnesio 15 dienos pervedant į nukentėjusios D. T. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) bankas);

3. Pirmą įmoką sumokant iki 2025 m. kovo 15 d., o paskutinę įmoką – ne vėliau kaip 2025 m. spalio 15 d.

Patvirtinti V. M. ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojos 2025 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (8.5E) VIA_SP6-1 „Dėl žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis“ įformintą susitarimą, kuriuo jie susitarė, kad:

1. V. M. neatlyginta 762,88 Eur žala išdėstoma dalimis, numatant ją dalimis atlyginti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario mėnesio iki 2025 m. rugpjūčio mėnesio, mokant po 100,00 Eur, o 2025 m. rugsėjo mėnesį – 62,88 Eur;

2. Žalos atlyginimo įmokos suma turi būti pervesta, nurodant įmokos kodą – „282“, į vieną iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitų, esančių: 1) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT58 4010 0424 0349 5020; 2) AB SEB Bankas Nr. LT33 7044 0600 0774 0589; 3) AB „Swedbank“ Nr. LT77 7300 0101 2900 2656; 4) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT61 7290 0000 0069 1020; 5) AB Šiaulių bankas Nr. LT02 7180 3000 0069 0001.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš V. M. Valstybės naudai 245,83 Eur advokatės Annos Grinevič paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.