- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-03
- Bylos Nr.
- ATP-48-648/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutarimo, kuriuo A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskiriant galutinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-11-17, apie 15.38 val., kelyje Kaunas-Jonava, Kauno r., vairuodamas automobilį „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini) ir persekiojamas policijos pareigūnų, važiavo priešpriešine eismo juosta, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į elektros stulpą ir jį apgadino, taip pat A. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 ir 234 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Nubaustasis A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-05 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Pasak nubaustojo, teismas priėmė nutarimą išsamiai neištyręs visų įvykio aplinkybių ir padaręs procesinių pažeidimų. Nurodo, kad jis teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2010-11-17, apie 15.38 val., kelyje Kaunas-Jonava nevairavo automobilio „SAAB 9-5“ ir nepadarė jokio eismo įvykio. Jis nurodė, kad šią aplinkybę galėtų patvirtinti D. M., kurio vairuojamą transporto priemonę nurodytą dieną buvo sustabdę policijos pareigūnai. Kaip matyti iš įvykio aplinkybių, vairuotoją D. M. nuvedus į policijos tarnybinį automobilį, kartu su pastaruoju važiavęs asmuo sėdo prie automobilio „SAAB 9-5“ vairo ir vėliau padarė inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. A. G. teigimu, jam nėra žinoma, kas tą dieną važiavo automobiliu kartu su D. M.. D. M. yra tiesioginis įvykio dalyvis, kuris žino administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingas, tačiau teismas neapklausė šio liudytojo. Tokį sprendimą teismas priėmė motyvuodamas tuo, kad jis (A. G.) iš anksto žino, ką minėtas liudytojas paaiškins, neva jie yra susitarę, todėl teismas kritiškai vertintų D. M. parodymus. Tokia išankstinė teismo pozicija rodo jo šališkumą, išankstinį nusistatymą remtis vien policijos pareigūnų pateiktais įrodymais. Nubaustasis pažymi, kad jis apskritai nežino, kokius parodymus duotų liudytojas D. M., tuo labiau kad jis (A. G.) yra suimtas ir negali su juo bendrauti. Teismas gali priimti sprendimą, ar remtis šio liudytojo parodymais, tik betarpiškai ištyręs juos, sugretinęs su kitais įrodymais ir atlikęs jų analizę.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad liudytojo (policijos pareigūno) D. M. parodymai, kad matė, jog automobilio „SAAB 9-5“ keleivio vietoje sėdėjo jis (A. G.), yra akivaizdžiai neteisingi. Pasak apelianto, jis nurodė, jog įvykio metu augino barzdą, kuri buvo tamsi ir gerai matoma, jis galės pateikti šiuos jo teiginius patvirtinančias atitinkamo laikotarpio nuotraukas. Tuo tarpu D. M. teigė, kad keleivio vietoje sėdėjęs asmuo buvo be barzdos. Taigi, šis liudytojas matė visiškai kitą asmenį. Be to, nubaustasis nurodo, kad jis yra ne kartą vairavęs automobilį „SAAB 9-5“ ir sėdėjęs keleivio vietoje, D. M. buvo paskolinęs jam šią transporto priemonę. Todėl specialisto išvada, kuria konstatuota, jog jo kvapo pėdsakų yra automobilyje „SAAB 9-5“, nei paneigia, nei patvirtina, kad jis būtent inkriminuotu laiku vairavo šią transporto priemonę.
Šalies argumentai
A. G. teigimu, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė procesinį pažeidimą. Viena iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo įgalioto atstovo teisių – teikti paaiškinimus ir pasisakyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. 2011-11-05 teismo posėdyje jam buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus, jis pasisakydamas nurodė, kad pageidauja, jog būtų iškviestas liudytojas D. M., tačiau teismas atmetė tokį jo prašymą, pranešdamas nutarimo paskelbimo laiką. Tokiu būdu teismo posėdyje nei jam, nei dalyvavusiam jo atstovui nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl administracinio teisės pažeidimo bylos esmės, pateikti argumentus dėl įrodymų, kuriais remiamasi įrodinėjant jo kaltę, nepagrįstumo, nebuvo leista išsakyti savo nuomonės dėl šios bylos baigties ir priimtino procesinio sprendimo. Apelianto manymu, toks jo teisių ribojimas vertintinas kaip esminis procesinis pažeidimas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertino surinktų įrodymų visumą, o priimdamas procesinį sprendimą, rėmėsi tais įrodymais, kurie buvo objektyvūs ir nekėlė abejonių. Šioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., todėl teismo nutarimo nėra pagrindo naikinti.
Nubaustojo A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. G. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.
Šalies argumentai
Apelianto teiginį, kad jis nevairavo automobilio „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutarime nurodytu laiku ir vietoje, paneigia administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai. Liudytojas (policijos pareigūnas) D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00031-10 metu, parodė, kad 2010-11-17, nuo 8 iki 20 val., jis ir policijos pareigūnas G. V. tarnybiniu automobiliu dirbo Kauno rajone pagal specialią užduotį kartu su Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro darbuotojais. Apie 15 val., Kauno rajone, kelio Vilnius-Klaipėda 86 kilometre, pagal iš anksto pateiktus transporto priemonės duomenis patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini) Automobilyje be vairuotojo buvo vienas keleivis, kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Keleivis buvo apie 30 metų amžiaus, apsirengęs tamsia striuke ir šviesiais marškiniais, jo veidas buvo ovalo formos, plaukai tamsūs, tiesūs, trumpai kirpti, nosis tiesi, veido bruožai taisyklingi. Vairuotojas buvo pakviestas atsisėsti į tarnybinį automobilį. Jiems tikrinant D. M. ir automobilio dokumentus, keleivis, likęs automobilyje „SAAB 9-5“, perlipo į vairuotojo vietą ir dideliu greičiu nuvažiavo. Minėta transporto priemonė buvo pradėta persekioti. Pravažiavęs maždaug 3-4 kilometrus keliu Jonavos link, vairuotojas išsuko iš kelio ir, bandydamas nusukti į miško keliuką, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į elektros stulpą. Asmuo per vairuotojo pusės priekines dureles iššoko iš automobilio bei nubėgo per krūmus ir pelkę. D. M. puolė vytis vairuotoją, tačiau atstumas tarp jų buvo didelis, todėl jam nepavyko pavyti vairuotojo (b.l. 7-8).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas D. M. atpažino A. G., kaip keleivį, 2010-11-17, apie 15 val., sėdėjusį priekinėje automobilio „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini) keleivio vietoje, po to perlipusį į vairuotojo vietą ir dideliu greičiu nuvažiavusį (b.l. 9-11).
Teismo posėdyje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, liudytojas D. M. patvirtino, kad dirbant su Lietuvos Respublikos kriminalinės policijos biuro policijos pareigūnais, buvo sustabdytas automobilis, kuriame keleivio vietoje sėdėjo būtent A. G.. D. M., bendraudamas su automobilio vairuotoju, buvo pasilenkęs ir matė, kad apeliantas sėdėjo šalia. A. G. šnekino D. M., pastarasis pasilenkęs sakė, kad nori bendrauti su vairuotoju. Be to, šis liudytojas nurodė, kad automobilio keleivio vietoje sėdėjęs asmuo buvo trumpai kirptas, neturėjo barzdos (b.l. 42-43).
2011-09-09 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-1-(00082)-IS1-90 nurodyta, kad kvapo pėdsake, paimtame 2010-11-17 iš automobilio „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini) nuo odinės rankinės, priekinės dešinės pusės (keleivio) sėdynės rastas A. G. kvapas. Tikėtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2010-11-17 iš automobilio „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini) nuo vairuotojo sėdynės yra apelianto kvapas (b.l. 21-23).
Taigi, minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2010-11-17, apie 15 val., sustabdžius automobilį „SAAB 9-5“, v/n (duomenys neskelbtini) transporto priemonės priekinėje keleivio vietoje sėdėjo A. G.. Liudytojas D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00031-10 metu, detaliai apibūdino automobilio „SAAB 9-5“ keleivio išvaizdą. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu šis liudytojas atpažino būtent A. G., kaip asmenį važiavusį kartu su D. M. automobiliu „SAAB 9-5“, sustabdžius transporto priemonę. Pažymėtina, kad visi procesiniai veiksmai buvo atlikti praėjus neilgam laiko tarpui nuo nagrinėjamo įvykio – 8 dienoms. Liudytojas D. M. teismo posėdyje patvirtino savo parodymus dėl automobilio „SAAB 9-5“ keleivio asmenybės, taip pat nurodė, jog jis bendravo su transporto priemonės keleivio vietoje sėdėjusiu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojas D. M. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus, nepagrįstai apkalbėti A. G., jo parodymai yra nuoseklūs viso proceso metu, neprieštaringi. Todėl liudytojo D. M. parodymai laikytini patikimais. Šio liudytojo parodymus netiesiogiai patvirtina ir 2011-09-09 specialisto išvada Nr. 140-1-(00082)-IS1-90, kadangi kvapo pėdsake, paimtame nagrinėjamo įvykio dieną iš transporto priemonės, nuo odinės rankinės ir priekinės dešinės pusės (keleivio) sėdynės rastas A. G. kvapas. Pats A. G. pripažino, kad jis galėjo palikti rankinę automobilyje „SAAB 9-5“ (b.l. 44). Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Vertinant specialisto išvadą kartu su kitais įrodymais, neabejotina, kad būtent A. G. vairavo automobilį „SAAB 9-5“ inkriminuotu laiku ir vietoje. Tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nubaustasis yra ne kartą vairavęs automobilį „SAAB 9-5“ ir sėdėjęs keleivio vietoje, D. M. buvo paskolinęs šią transporto priemonę.
Šalies argumentai
A. G. apeliaciniame skunde teigia, kad įvykio metu jis augino barzdą, todėl liudytojas D. M. matė visiškai kitą asmenį, tačiau nubaustasis nėra pateikęs šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Be to, tai prieštarauja liudytojo D. M. parodymams, jog įvykio metu apeliantas buvo be barzdos. Todėl toks A. G. teiginys atmetamas kaip nepagrįstas.
Liudytojo D. M. parodymai ir rašytinė administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, t. y. tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, specialisto išvada, patvirtina, kad A. G., nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „SAAB 9-5“, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į elektros stulpą ir jį apgadino, be to, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi, apeliantas pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra ištirta pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti visas reikšmingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, todėl nebuvo pagrindo apklausti A. G. nurodyto liudytojo D. M.. Toks priimtas apylinkės teismo sprendimas nerodo teismo šališkumo. Be to, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nei nubaustajam, nei jo atstovui nebuvo apribota procesinė teisė pasisakyti dėl administracinio teisės pažeidimo bylos esmės. Teismo posėdyje A. G. išdėstė savo versiją dėl įvykio aplinkybių, t. y. kad jis nevairavo automobilio „SAAB 9-5“ nagrinėjamo įvykio metu. Akivaizdu, kad apelianto nuomone, apylinkės teismas turėjo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu. Be to, jis pateikė savo poziciją dėl liudytojo D. M. parodymų vertinimo nurodydamas, kad šis liudytojas duoda neteisingus parodymus. Apelianto prašymas apklausti liudytoją D. M. motyvuotai atmestas. Lietuvos Respublikos ATPK 275 str. 2 d. numatyta, kad įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą; pareikšti prašymus; apskųsti nutarimą byloje. Nenustatyta, kad A. G. atstovui būtų užkirstas kelias pasinaudoti kokia nors iš jam įstatymu suteiktų teisių. Priešingai, A. G. atstovas aktyviai dalyvavo teismo posėdyje užduodamas klausimus liudytojui D. M. ir pačiam nubaustajam, taip pat pasisakydamas dėl jo atstovaujamojo prašymo apklausti liudytoju D. M.. Iš teismo posėdžio protokolo seka, jog daugiau jokių prašymų ir papildymų nei apeliantas, nei jo atstovas neturėjo. Teismo posėdžio protokole taip pat neužfiksuota, kad A. G. ar jo atstovas pareiškė, jog teismas varžo kokias nors jų procesines teises. Taigi, šiuo atveju nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo padaryta procesinių pažeidimų.
Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-05 nutarimo nubaustojo A. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutarimą nepakeistą ir netenkinti A. G. apeliacinio skundo.
Nutartis neskundžiama.