Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios J. G. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 1 d. ir nubausta laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. G. nuteista už tai, kad 2012 m. kovo 19 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) , V. S. nuomojamame bute Nr. 2, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su V. S. metu, tyčia metė tuščią stiklainį V. S. į galvą bei dūrė du kartus peiliu V. S. į šoną. Dėl dešinės ausies kaušelio srities kraujosruvos, padarė V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl durtinių-pjautinių kiauryminių krūtinės ir pilvo žaizdų su vidaus organų (diafragmos, kepenų, aklosios žarnos) pažeidimais, kraujo išsiliejimu krūtinės ir pilvo ertmėse, padarė V. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistoji J. G. prašo nuosprendžiu skirtą bausmę pakeisti į švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę. Skunde nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ji ir S. G. yra nukentėję, nes V. S. juos daužė žarstekliu, o jie tik gynėsi. Pats nukentėjusysis jokių pretenzijų jos atžvilgiu neturi ir prašė teisiamojo posėdžio metu neskirti bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistoji J. G. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, neteisingai paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Jos manymu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ji ir S. G. gynėsi nuo neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. Pritardama apeliantės skundo motyvams, gynėja advokatė L. Blinkevičienė posėdžio metu prašė J. G. atžvilgiu taikyti BK 28 straipsnio nuostatas.

BK 28 straipsnis reglamentuoja būtinąją gintį, kuri yra viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad tarp sugėrovų: nukentėjusiojo V. S., nuteistosios J. G. ir jos sugyventinio S. G. kilo konfliktas, kurio metu V. S. žarstekliu sudavė S. G. vieną kartą į viršugalvį, antrą kartą šalia dešinės akies ir tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 77). Tai pamačiusi, J. G. paėmė tuščią trijų litrų talpos stiklainį ir trenkė juo V. S. į galvą, taip pat nežymiai sutrikdydama V. S. sveikatą (b.l. 46-47). Po to, nuteistosios žodžiais tariant, V. S. žarstekliu jai sudavė į galvą (pagal Teismo medicinos ekspertizės išvadą J. G. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 124)). Besislėpdama J. G. įbėgo į kambarį, kuriame miegojo R. B.. R. B. atsikėlė ir atėmė iš V. S. žarsteklį, o S. G. patraukė V. S. atgal į virtuvę. S. G. ir V. S. tęsė muštynes ant virtuvėje esančios lovos. Byloje nėra duomenų, kad V. S. už S. G. būtų fiziškai daug stipresnis. Grumtynių virtuvėje metu V. S. nei žarsteklio, nei kito daikto, kuriuo galima būtų sužaloti žmogaus sveikatą ar net atimti gyvybę, jau nebeturėjo, todėl realios grėsmės, kad gali būti atimta S. G. ar J. G. gyvybė ar sunkiai sutrikdyta sveikata, nebuvo. Taigi, aprašyta įvykio situacija negali būti vertinama tokia pavojinga, kuriai atremti J. G. turėjo teisę padaryti baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, t.y. būtinosios ginties situacijos šiuo atveju nebuvo. Darytina išvada, kad J. G. veiksmai – du dūriai peiliu V. S. į šoną, kuriais, jos žodžiais tariant, ji gynė už nukentėjusįjį dvidešimčia metų jaunesnį sugyventinį S. G., ir tuo padarė V. S. sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 46-47), neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, todėl nuteistosios veiksmuose nebuvo baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties.

Apeliacinio skundo prašymas skirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės negali būti tenkinamas, nes įstatymas už J. G. padarytą nusikalstamą veiką numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK l35 str. 1 d. sankcijoje, negalima. Tačiau kolegija mano kad pirmosios instancijos teismas nepripažino akivaizdžiai byloje esančios BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės - veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Be to teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai įvertino tai, kad J. G. yra „anksčiau teista“, nes, vadovaujantis BK 97 str. 6 d., ji laikoma neteista. Įvertinus šias bei kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybe, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes ir kt.), nuosprendžiu paskirta bausmė švelninama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 2 p.).

J. G., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, paskirtąją laisvės atėmimo bausmę švelninti iki 1 (vienerių) metų.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.