Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, atstovui advokatui Andriui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovei J. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, remdamasis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Byloje nustatyta, kad A. Č. su ieškove 2020 m. gruodžio 8 d. sudarė būsto draudimo sutartį Nr. BD011122505, kuria laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. buvo apdraustas T. Č. priklausantis butas ir jam priklausanti bendrųjų patalpų dalis, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

9. 2020 m. gruodžio 28 d. butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo užlietas. Liudytojas A. Č. buto plane parodė, kad buvo užlieta patalpa, buto plane pažymėta „11-2“. 2020 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. V20-73069, pasirašytame T. Č., nurodoma, kad manoma, jog užpylimas vyksta iš buto (duomenys neskelbtini), nes ten praeina vamzdžiai ir yra sanitarinis mazgas, užpilamas ir butas Nr. 208. Akte taip pat nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini) užpila buto atsakomybės ribose, nes užpylimas vyksta periodiškai, į butą nepatekta.

10. 2021 m. vasario 3 d. ieškovės atstovas atliko Buto apžiūrą ir surašė sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad Butas apgadintas 2020 m. gruodžio 28 d. dėl vandens prasiskverbimo iš viršutinio aukšto. Užfiksuotas toks apgadintas turtas: patalpoje virtuvėje – svetainėje ant sienų atsirado pūslės dažų paviršiuje, atšoko spintelių laminatas, išbrinko plokštės. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo draudėjui 409,59 Eur draudimo išmoką.

11. Byloje taip pat nustatyta, kad 2021 m. sausio 21 d. naktį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 3 aukšto koridoriuje buvo atsuktas priešgaisrinės sistemos čiaupas ir vandeniu buvo užlietos 2 aukšto bendro naudojimo patalpos. Tyrimo metu UAB „Mano būstas“ atstovai nurodė, kad 2021 m. sausio 21 d. bendruoju klientų aptarnavimo centro numeriu buvo gautas pranešimas, kad per lubas bėga vanduo. Avarinės tarnybos darbuotojai nuvykę į objektą bei atlikę apžiūrą nustatė, kad namo 3 aukšte buvo atsuktas priešgaisrinės sistemos čiaupas. Tikslus žalos dydis nenustatytas. Buvo aplieti žemiau esantys butai, bei bendro naudojimo patalpos. Tyrimo metu neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo nebuvo nustatytas.

12. Namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administruoja UAB „Mano būstas“, kuri ieškovę elektroniniais laiškais informavo, kad 2020 m. gruodžio 28 d. 10.51 val. klientų aptarnavimo centre buvo užregistruotas pranešimas, jog užliejamas butas (duomenys neskelbtini), per lubas bėga vanduo galimai iš viršutinio buto. Atvykus darbuotojams, patekti į viršutinio buto patalpas nepavyko. Peržiūrėjus senesnes registracijas, matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) yra apipilamas dažnai, viršuje gyvenantis asmuo piktybiškai neįsileidžia darbuotojų. Buto savininkui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo siųstas raštas, nurodant, kad kuo skubiau būtų suteikta galimybė administratoriaus specialistams apžiūrėti minimo buto santechnikos įrangą ir nustačius poreikį, pašalinti sutrikimo priežastis. 2016 m. jau buvo fiksuotos registracijos dėl apliejamų patalpų (buto (duomenys neskelbtini) gyventojas nesutiko atlikti darbų, esančių buto ribose), vėliau 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. kovo 16 d., 2019 m. spalio 8 d. sistemoje matyti registracijos, susijusios su apipylimais iš viršutinio buto. Ieškovė, remdamasi nurodyta iš namo administratorės gauta informacija ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu, reikalauja buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkės atsakovės J. N. atlyginti ieškovės trečiajam asmeniui išmokėtą žalą.

13. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

14. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

16. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

17. Taigi ieškovė privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Tačiau būtent dėl šios aplinkybės nagrinėjamu atveju ir yra kilęs ginčas. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos ieškinyje išdėstytą poziciją, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo užpiltas iš atsakovės buto, be to, atsakovės įsitikinimu, butas (duomenys neskelbtini) buvo užpiltas vėliau, t. y. 2021 m. sausio 21 d. įvykio metu, kai trečio aukšto koridoriuje buvo atsuktas priešgaisrinės sistemos čiaupas.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė aplinkybę, jog žala butui (duomenys neskelbtini) buvo padaryta būtent iš atsakovės buto, grindžia UAB „Mano būstas“ elektroniniais laiškais ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu. Teismo vertinimu, minėti dokumentai nėra pakankami pagrįstai konstatuoti, kad buto (duomenys neskelbtini) užpylimo šalinis tikrai buvo butas (duomenys neskelbtini). Pirma, apskritai nėra aišku, kas surašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, ar jį pildę asmenys buvo kvalifikuoti padaryti jame nurodytas išvadas. Antra, atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte yra nurodoma tik numanoma vandens pratekėjimo priežastis, tačiau, iš kur bėga vanduo į butą (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės butas yra ne tiesiai bet įstrižai virš užlieto buto. Nei minėtame akte, nei UAB „Mano būstas“ elektroniniuose laiškuose nėra duomenų, kad buvo tikrinamas butas (duomenys neskelbtini), esantis tiesiai virš užpilto buto. Atkreiptinas dėmesys, kad buto (duomenys neskelbtini) užpiltoje patalpoje yra įrengta virtuvė, kurioje yra kriauklė, t. y. vandens šalinis. Duomenų, kad būtų tirta, ar butas nėra užpilamas iš analogiškų tiesiogiai virš apdrausto buto esančių patalpų, byloje nėra. Be to, atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte padarytos išvados teisingumu leidžia abejoti ir liudytojo A. Č. paaiškinimai, kad bute (duomenys neskelbtini) buvo užlieta ne tik siena, ties kuria eina atsakovės buto vamzdžiai, bet ir kita siena, kuri ribojasi su bendro naudojimo koridoriumi. Faktas, kad kažkada butas (duomenys neskelbtini) buvo užpiltas iš buto (duomenys neskelbtini) savaime negali būti patvirtinti, kad ir ginčo atveju butas (duomenys neskelbtini) buvo užpiltas ir buto (duomenys neskelbtini). Taigi atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas ir UAB „Mano būstas“ laiškai iš esmės yra pagrįsti tik prielaidomis, nes tikslus vandens pratekėjimo į butą (duomenys neskelbtini) šaltini nebuvo nustatinėjamas.

20. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė žalą vertino tik 2021 m. vasario mėn., t. y. po to, kai namo 3 aukšto koridorius buvo užlietas iš priešgaisrinės sistemos čiaupo. Policijos pateikta informacija patvirtina atsakovės teiginius, kad minėto įvykio metu buvo aplieti žemiau esantys butai bei bendro naudojimo patalpos. Taigi ieškovės užfiksuota žala butui (duomenys neskelbtini) apskritai galėjo atsirasti vėlesnio užliejimo metu.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas ir UAB „Mano būstas“ elektroniniai laiškai negali patvirtinti padarytos žalos kilimo vietos, t. y. buto (duomenys neskelbtini) užliejimo šaltinio. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodomą aplinkybę, kad Butas buvo užpiltas būtent iš atsakovės buto Nr. 309, byloje nėra. Taigi teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog buto (duomenys neskelbtini) užpylimo židinys yra atsakovės butas, todėl pripažintina, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodyti žalos šaltinį ir priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir atsakovės veiksmų, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

22. Byloje patirta 20,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, (j. a. k. 302279548) 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.