- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-709-755/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00403-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- AB BnP Finance
- Atsakovas
- E. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-709-755/2017
teisėjas Raimundas Rakauskas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00403-2017-0
2017 m. spalio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) BnP Finance apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-06-06 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-658-1005/2017 pagal ieškovės AB BnP Finance ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo E. V. 426,65 Eur negrąžintą kreditą, 3325,95 Eur mokėjimo palūkanų, 38,40 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 85 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Finverta“ ir atsakovas E. V. 2010-02-17 sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 434,43 Eur dydžio kreditą 28 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 86,60 Eur kredito mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tačiau atsakovas prisiimtų pagal sutartį įsipareigojimų neįvykdė. 2017-02-13 reikalavimo teisę į aukščiau minėtą atsakovo įsiskolinimą pradinis kreditorius perleido ieškovui pagal tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finverta“ ir ieškovės AB „BnP Finance“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį.Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-06-06 sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista ieškovei iš atsakovo E. V. 426,65 Eur negražinto kredito, 233,59 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už bendrą priteistą sumą (660,24 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 35,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad atsakovui pagal vartojimo kredito sutartį neįvykdžius sutartinės prievolės grąžinti kreditą ieškovei iš atsakovo priteisiama negrąžinta 426,65 Eur dydžio suma. Teismas įvertinęs tai, kad Vartojimo kredito sutarties įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jokios kitos netesybos ar mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, sprendė nepriteisti ieškovės prašomų Vartojimo kredito sutarties nustatytų 259,85 proc. palūkanų, kaip minimalių nuostolių. Teismas sprendė paskaičiuoti bei priteisti įstatymines 0,05 proc. dydžio netesybas, skaičiuojamas nuo laiku negrąžinto kredito 426,65 Eur sumos už ieškovo ieškinyje nurodytą terminą, t.y.už paskutinius trejus metus (1095 dienas), kurios sudaro 233,59 Eur (426,65 Eur x 0,05 proc. x 1095 dienų).Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nors atsakovas ir yra vartotojas, tačiau procese jis elgėsi netinkamai, nevykdė teismo įpareigojimo pateikti atsiliepimą į ieškinį, sprendė, kad atsakovui neprašant taikyti senaties termino, nėra pagrindo mažinti netesybų. Nurodė, kad priskaičiuota 233,59 Eur įstatyminių netesybų suma yra priteisiama iš atsakovo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.126 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 ir 185 straipsniai).Teismas nurodė, kadangi dvigubos netesybos yra draudžiamos, į įstatymines netesybas (delspinigius) yra įskaičiuojami ieškovo prašyti priteisti 38,40 Eur delspinigiai, paskaičiuoti pagal sutartį už tą patį laikotarpį, už kurį teismas priteisė įstatymines netesybas (CK 6.258 straipsnio 2 dalis).Ieškinį tenkinus iš dalies, nurodė, kad iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 660,24 Eur priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė AB BnP Finance skundžia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-06-06 sprendimą už akių, prašo teismo sprendimą už akių dalį dėl kredito mokesčio pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 3325,95 Eur kredito mokesčio (mokėjimo palūkanas). Taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 206 Eur bylinėjimosi išlaidas,žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.Dėl mokėjimo palūkanų ieškovė nurodo, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Pažymi, kad teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamojoje byloje, kadangi šio įstatymo 41 straipsnis numato, kad įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju kredito sutartis sudaryta 2009 metais, tačiau teismas visiškai neargumentavo, kodėl taiko minėto įstatymo nuostatas. Pažymi, kad tik vėliau, po sutarties sudarymo 2011-04-01 įsigaliojusiame Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Todėl tvirtina, kad sutartyje įtvirtinta 259,85 procentų metinė palūkanų normą yra pagrįsta ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus. Tokia aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės ir prieštaraujančios sąžiningumo ir protingumo principams. Sutartimi įsipareigojo apeliantei sumokėti ir 86,60 Eur kredito mokestį. Kadangi atsakovas tinkamai ir laiku sutarties nevykdė, mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiavosi toliau iki visiško skolos grąžinimo dienos arba iki kreipimosi į teismą dienos.Teigia, kad ieškovė , remdamasi proporcingumo principu, palūkanas paskaičiavo tik už paskutinius trejus metus ir priskaičiavo mokėti tik dalį – 3325,95 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Nurodo, kad teismas neatskyrė mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kurios teismų praktikoje traktuojamos kaip atlygis už naudojimąsi pinigais, ir netesybų, kurios nagrinėjamu atveju pasireiškia delspinigių forma, ir yra skirtos kompensuoti minimaliems kreditoriaus patirtiems nuostoliams negautų pajamų pavidalu. Kadangi ieškinio materialinis subjektinis reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teigia, yra pagrindas gauti ir visą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, sprendimas už akių naikinamas, byla perduodama nagrinėti iš naujo( CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Kolegijos vertinimu, byla išnagrinėta ir sprendimas už akių priimtas pažeidus procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, pažeidimo pašalinti apeliacinės instancijos teisme negalima, todėl sprendimas už akių naikinamas, byla perduodama nagrinėti iš naujo( CPK 329 straipsnio 1 dalis).Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tada, kai į teismo posėdį neatvyko viena iš šalių, kuriai buvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi į posėdį šalis prašo, kad teismas priimtų sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. teismas įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų buvimui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, o jis gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kurias atsakovui pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai, kurių formalus vertinimas teismo atliktas, nedavė pakankamo pagrindo sprendimui už akių priimti, kadangi priimant sprendimą tokia forma dėl ieškovės pateiktų duomenų stygiaus nepavyko atskleisti bylos esmės, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, jis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo pagal įrodymų vertinimo taisykles visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus. Nepaisant to , kad priimamas sprendimas už akių, kuris yra procesinė poveikio priemonė sąlygota asmens pasyvumo teismo procese, turi būti įsitikinta, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Jeigu teismo išvados nepagrįstos pateiktais įrodymais , jų neatitinka, toks teismo sprendimas nepaisant jo formos negali būti laikomas pagrįstu.Teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).Apeliantas apibendrintai ginčija teismo išvadas dėl palūkanų vertinimo netesybomis, dėl jų skaičiavimo, todėl dėl šių argumentų pasisakoma. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė greta kitų reikalavimų prašė priteisti 38,40 Eur delspinigių , apskaičiuotų už 6 mėnesius. Iš sprendimo už akių turinio matosi, jog iš atsakovo priteista 233,59 Eur delspinigių, apskaičiuotų už trejus metus ( 36 mėnesius).Ieškinio pagrindo ir dalyko nurodymas, reikalavimų suformulavimas yra šalies teisė ( CPK 42 straipsnis). Teismui nesuteikta teisių už ieškovą formuluoti reikalavimą, išeiti už reikalavimo ribų ( išskyrus viešojo intereso bylas). Šiuo atveju viešojo intereso nėra, nes ieškovės veikla su juo nesusijusi.Taigi, apibendrinant konstatuojama,jog teismas priėmė sprendimą už akių ir nusprendė dėl netesybų, priteisdamas jų daugiau nei prašė ieškovė bei nesant suformuluoto tokio reikalavimo ir nepranešęs atsakovui apie ketinimą šias ieškinio ribas peržengti. Taip pažeistas CPK 285 straipsnio 2 dalies draudimas priimti sprendimą už akių tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kurias atsakovui pranešta.Ieškovė taip pat prašė priteisti 3325,96 Eur palūkanų.Iš sprendimo už akių turinio matyti, jog teismas palūkanų apskritai nepriteisė, nurodęs, kad sutarties sąlyga dėl 259,85 % metinių palūkanų prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies sąlygai, todėl negalioja ( CK 6.157 straipsnio 1 dalis).Tokią išvadą kolegija vertina kaip nepakankamai pagrįstą, nes, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, visų pirma Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo nuo 2011-04-01, todėl jo tiesioginis taikymas ginčo sutarčiai, sudarytai anksčiau, tiesiogiai negalimas ( įstatymo 41 straipsnis).Antra, teismas nepasisakė ar sutartyje apskritai numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas ( ne tik Kredito mokestį) , o jeigu ji tiesiogiai nenumatyta, ar ginčui taikytinos bendros CK nuostatos dėl paskolos sutarties esmės ir palūkanų mokėjimo, jeigu ne, dėl kokių priežasčių.Pastebima, jog konkretus palūkanų dydis 299 Lt yra fiksuotas sutartyje. Metinis palūkanų dydis, jų mokėjimo tvarka sutarties sąlygose tiesiogiai neaptarta, ką reiškia specialiųjų sąlygų trumpinys MPN ( tikėtina,jog tai ir yra metinė palūkanų norma) sprendime niekaip nepasisakyta.Apibendrinant pasakytą, byla perduotina nagrinėti iš naujo, nes priimant sprendimą už akių nepavyko atskleisti bylos esmės. Nagrinėjant bylą iš naujo, reiktų nuspręsti ar be papildomų ieškovės paaiškinimų,esant reikalui pripažinus jos atstovo dalyvavimą būtinu, kad identifikuoti kokio buvo sutarties sąlygos ( dėl delspinigių, palūkanų nustatymo), nusprendus, jog jos buvo nustatytos, jų dydžio ir mokėtinos sumos) ir kaip jos taikytinos. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai nesprendžiami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti dalinai, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-06-06 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-658-1005/2017 panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.