Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-210-887/2024

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-20
Bylos Nr.: e2-210-887/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-00940-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Petkevičienė
Ieškovas: A. Š.
Atsakovas: AB „L.“

Civilinė byla Nr. e2-210-887/2024Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00940-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.16.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 20 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,sekretoriaujant R. M.,

dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovei advokatei J. V., atsakovės AB „L.“ atstovui G. T.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei AB „L.“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. Š. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės AB „L.“: 3 059,46 Eur turtinės ir 8 444,00 Eur neturtinės žalos; 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas A. Š. patikslintame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Alytaus apylinkės teismas 2022-12-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-542-542/2022 kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, pripažino A. S.. Civiliniam ieškovui A. Š. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą. Eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas ieškovo motociklas, taip pat nepataisomai suplėšyti ir krauju sutepti ieškovo drabužiai, apsauginis šalmas. Dėl šio ieškovo turto netekimo atsakovė žalą atlygino, ieškovas šioje dalyje ieškinio atsisakė. Tačiau turtinė žala yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai. Nustatant žalos dydį, nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu nebūtų įvykdyti nuskalstami veiksmai. Iki eismo įvykio nukentėjusysis buvo sveikas ir darbingas, dėl eismo įvykio prarado galimybę įsidarbinti, todėl jau ilgą laiką negauna jokių pajamų ir neturi savarankiško pajamų bei pragyvenimo šaltinio. Atsakovė ieškovui privalo atlyginti bent minimalius praradimus dėl negautų pajamų už 2021-2023 metus, kadangi pagal gydytojų prognozes nukentėjusiojo gydymas nebus užbaigtas 2023 metais, dėl kaulų gijimo riešo ir klubo deformacijos, riešo ir klubo srityse reikalingos operacijos, o kitose lūžio vietose operacijų, korekcijų būtinumas paaiškės šių metų eigoje. Ieškovas A. Š. laikotarpyje nuo 2021-06-05 iki 2021-07-02 gydėsi Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, nuo 2021-07-03 buvo gydomas ambulatoriškai. Iki nustatyto darbingumo lygio ieškovas buvo nedarbingas 100 procentų. Nuo 2021-09-23 iki 2022-03-22 jam buvo nustatytas 40 procentų bazinis darbingumo lygis (nedarbingas 60 procentų). Dėl jo neįgalumo dėl epilepsijos, su eismo įvykiu yra susijęs 35 procentų prarastas darbingumas. Negautos pajamos po mokesčių už 2021 metų septynis mėnesius sudaro 2 764,49 Eur, už 2022 metų dvylika mėnesių atskaičius mokesčius - 2 750,78 Eur, už 2023 metų dvylika mėnesių - 3 171,31 Eur, už 2024 metų vieną mėnesį - 284,41 Eur. Bendra priteistina iš atsakovės ieškovo negautų (netektų) pajamų 2 908,46 Eur suma (8 971,06 - 2 372,18 - 2 942,00 -748,42). Be to, 2022-05-04 A. Š. tyrimo veiksmų atlikimui nuosavu automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini) , dėl ko patyrė 28,88 Eur išlaidų kurui. Už 2022-09-14 ieškovui suteiktas medicinos paslaugas UAB „S.“, jis taip pat patyrė 151,00 Eur išlaidų. Todėl bendra A. Š. padarytos ir priteistinos iš atsakovės turtinės žalos 3 059,46 Eur suma (2 908,46 + 151,00). Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai - tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės - tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo tikslas - kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Ieškovas kiekvieną dieną jaučia sužalojimų pasekmes ir diskomfortą dėl sužalotų kūno dalių skausmo, be to, neabejotinai jį slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje. Ieškovo nuomone, pasekmės susijusios su labai dideliais jo sveikatos pakenkimais, labai rimtu sužalojimų sukėlimu, byloje esantys objektyvūs medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovo sveikatai eismo įvykio metu buvo padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Iki šiol reikia pagalbinių priemonių judėti (ramentų), judėjimo laisvė apribota, nuolat vartoja gydytojų paskirtus nuskausminamuosius, raminamuosius medikamentus bei mikstūras. Byloje taip pat yra duomenys, patvirtinantys, kad ieškovui konstatuota negalia bei nedarbingumo praradimas, kas tik parodo sunkias ir ilgalaikes pasekmes. Ieškovas dėl patirto fizinio skausmo ir sunkaus kūno sužalojimo patyrė ir šiuo metu patiria ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl savo sveikatos, gyvybės ir patiria realius nepatogumus dėl besitęsiančio gydymosi, nustatyto nedarbingumo ir neįgalumo. Ieškovo tolesnio normalaus gyvenimo perspektyvos dėl patirtų sužalojimų nėra geros, ieškovas išgyvena, kaip patirti sunkūs sužalojimai palies jo gyvenimą ateityje. Iš byloje esančių medicininių dokumentų galima daryti išvadą, jog A. Š. sveikatos būklė po eismo įvykio praėjus beveik dviem metams išliko komplikuota. Ieškovas tapo neįgalus, mažiausiai iki 2025-05-09 išliks darbingas tik 50 procentų, toliau turės tęsti gydymąsi ir turės ribotas fizines galimybes dirbti. Akivaizdu, jog eismo įvykio metu kilę padariniai stipriai pakeitė nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ir sugrįžimo į normalų gyvenimą perspektyvas. Taigi, šiuo atveju kilusios pasekmės yra sunkios, reikalaujančios ne tik paties nukentėjusiojo pastangų, bet ir finansinių galimybių jas palengvinti, nes jo patirti praradimai, jų dydis, įtaka tolimesniam gyvenimui, darbo veiklai ir ateities šeimyniniams santykiams yra akivaizdūs. Ieškovas nuolat jaučia nepilnavertiškumą, kadangi kaip vyras yra šeimos galva, negali šeimai užtikrinti normalių gyvenimo sąlygų, nes neturi galimybių dirbti ir užsidirbti. Dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių neturi pastovaus gyvenimo šaltinio ir yra finansiškai priklausomas nuo trečiųjų asmenų ir jų išlaikomas. (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė dukra E. Š., tačiau nukentėjusysis dėl savo sveikatos būklės (negali kiloti daiktų virš 15 kilogramų) nepilnamete dukra negali pasirūpinti, nes negali jos nešioti. Nukentėjusysis dėl kėlimo rankomis apribojimų negali savarankiškai apsipirkti prekybos centruose, kartu su juo turi būti lydintis asmuo. Dėl patirtų traumų ieškovo judėjimas apsunkintas, mediciniškai nustatyta, kad kairė koja trumpesnė už dešinę, ieškovas gyvena daugiabučio gyvenamojo namo ketvirtame aukšte, tai pakilimas ir nusileidimas laiptais yra labai problematiškas ir skausmingas. Judėjimas nuolat yra lydimas skausmų, pilnai nesilanksto dešinės pusės alkūnė, nesilanksto kairės pusės riešas. Dėl nuolatinių skausmų sutrikęs miegas. Dėl patirtų traumų ieškovas iš esmės privalėjo pakeisti mitybos įpročius. Kaulų gijimui būtina nuolat vartoti pieno produktus, kuriuos anksčiau ieškovas naudojo tik minimaliai. Fiziškai ir emociškai labai vargina nuolatiniai vizitai pas gydytojus, įvairios mankštos tiek gydymo įstaigose, tiek savarankiškai namuose. Mankštas nutraukus, iš karto pasijaučia sąnarių sustabarėjimas, atsiranda kaulų ir sąnarių maudimas, todėl mankštos, tempimo pratimai yra daromi kasdien. Šeima neturi finansinių galimybių pasamdyti specialisto - kineziterapeuto. Pagal byloje esančius medicininius dokumentus, epilepsijos priepuolių padažnėjimą reikėtų vertinti kaip eismo įvykio pasekmę, dėl ko ieškovui nustatytas nedarbingumas. Konkrečiu atveju vertinama visuma aplinkybių, sprendžiant dėl maksimaliai teisingo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 40 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tikslinant ieškinį, įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikantis teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, įvertinus šios bylos individualumą pasekmių prasme, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, į ieškovo patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus ir vis dar patiriamus nepatogumus dėl sveikatos būklės, gyvenimo kokybės praradimą jam tapus iš dalies nedarbingam ir neįgaliam, į liekamuosius reiškinius, ieškovas neturtinės žalos prašomą dydį mažina iki 20 000,00 Eur. Atsakovė yra atlyginusi 11 556,00 Eur ieškovo patirtos neturtinės žalos, todėl šia suma mažinama priteistina iš atsakovės neturtinės žalos suma. Todėl bendra priteistina iš atsakovės ieškovui 8 444,00 Eur (20 000,00- 11 556,00) neturtinės žalos suma.

Ieškovo A. Š. atstovė advokatė J. V. teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovė ieškovui yra atlyginusi 3 069,00 Eur turtinę žalą ir 11 556,00 Eur neturtinę žalą. Tačiau įvertinus ieškovo patirtus sužalojimus, sveikatos būseną po įvykio, sukeltas pasekmes, liekamuosius reiškinius, išmokėtos sumos ganėtinai mažos, nekompensuoja ieškovo materialinių praradimų, pablogėjusios sveikatos. Negautos pajamos kompensuojamos tik 35 procentais prarastų pajamų. Atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti ieškovo patirtą turtinę žalą, t. y. negautas pajamas nuo 2022-03-22 iki 2024-02-01 įskaitytinai ir 151,00 Eur patirtų išlaidų už 2022-09-14 suteiktas medicinines paslaugas UAB „S.“. Atsakovė sutinka sumokėti ieškovui nuo 2021-06-04 iki 2024-02-29 tik 103,40 Eur negautų pajamų. Ieškovui nuo 2024-04-02 iki 2026-02-01 nustatytas 45 procentų netekto darbingumo laipsnis. Pagrindinė diagnozė nurodyta, turinti įtakos darbingumo lygiui nustatyti, išplitusi idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, neminint sunkiai gydomos epilepsijos. Ieškovo nedarbingumas buvo nustatytas po įvykio, nes iki įvykio, neatsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenys, jog epilepsijos priepuoliai būdavo, tačiau jie visiškai neįtakojo nukentėjusiojo darbinės veiklos ar gebėjimo pasirūpinti kasdieninėje veikloje. Ieškovas buvo sveikas ir darbingas, dirbo atsitiktinius darbus. Kaip matyti iš medicininių dokumentų epilepsijos priepuoliai paūmėjo būtent po įvykio. Atsakovės teigimu, ieškovas sirgo epilepsija dar prieš įvykį, tačiau vedė netinkamą gyvenimo būdą, vartojo alkoholį, todėl vertinant turtinės ir neturtinės žalos dydį neturėtų būti atsižvelgiama į epilepsijos diagnozę. Tačiau ieškovas tvirtina, jog alkoholiu niekados nepiktnaudžiavo, byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėtų priklausomybę alkoholiui ar kažkokiems kvaišalams, šiuo metu alkoholio apskritai nebevartoja. Baudžiamojoje byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad epilepsijos intensyvumas ir padažnėję priepuoliai sietini su pačiu eismo įvykiu, kaip pasekmė. Įvertinus medicininius dokumentus, įvertinus ieškovo būklę po įvykio, besitęsiančio gydymo trukmę, taikytus gydymo metodus, chirurgines operacijas, gydymą stacionare, gydymą ambulatoriškai, patirtus išgyvenimus, kurie iššaukė epilepsijos padažnėjusius priepuolius, atsiradę po įvykio epilepsijos priepuoliai turėtų būti pripažinti esmine priežastimi dėl ieškovo sumažėjusio nedarbingumo. 2023 m. vasarą ieškovui pavyko įsidarbinti UAB „P.“, tačiau dėl sveikatos stovio jis dirbo nepilną mėnesį. Ieškovo sveikatos būklė prasta, dėl ko jam nepavyksta susirasti darbo. 2023-12-05 pablogėjus sveikatos būklei, lankėsi gydymo įstaigose, nuo 2023-12-14 iki 2024-01-12 buvo gydomas stacionariai (duomenys neskelbtini) klinikose. Šiuo metu gydosi ambulatoriškai, ieškovo savijauta prasta, dirbti neturi galimybės. Pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad dėl įvykio metu patirtų kaulų lūžių yra apsunkintas judėjimas, trumpesnė viena koja, negali ilgai sėdėti, sunkiai kelti, negali lankstyti, sulenkti rankų tiek per riešus, tiek per alkūnes. Esant tokiam sveikatos stoviui, nelabai kas nori priimti į darbą. Gydymo procesas vis dar tęsiasi, ieškovas laukia operacijos kaulų sutvirtinimui įdėtų strypų pašalinimui. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, į tai, jog ieškovas dėl prastos sveikatos būklės, dėl turimo neįgalumo, besitęsiančio gydymo negali susirasti darbo ir gauti pajamų, atsakovė privalo atlyginti bent minimalius praradimus dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2022-03-22 iki 2024-02-01. Apskaičiuodama neturtinę žalą, atsakovė nepagrįstai vadovaujasi poįstatyminiu teisės aktu - 2018-10-30 Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Rekomendacijomis, kurios nėra privalomojo pobūdžio teisės aktas, nustatantis neturtinės žalos dydį. Rekomendacijose pateikti dydžiai yra tik orientaciniai, kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį įvertina teismas, atsižvelgdamas į neturtinės žalos nustatymo kriterijus.

Ieškovas A. Š. teismo posėdžio metu prašė tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei savo atstovės paaiškinimus. Papildomai nurodė, kad iki eismo įvykio buvo darbingas žmogus, būtų žymiai daugiau pasiekęs gyvenime, o pragulėjo lovoje. Dabar darbingumas gerokai mažesnis, anksčiau dirbo statybose, tačiau po traumos statybose dirbti negali, ne daug lūžių patyrė. Nuo 18 metų jis su mama buvo išvažiavęs dirbti į (duomenys neskelbtini), kur 8 metus dirbo statybose, išvežiojo maistą, atlikinėjo kraustymo darbus. Nuo 2018 metų dirbo (duomenys neskelbtini) apie 2,5 metų, atlikinėjo vidaus apdailos darbus. Šiuos faktus patvirtinančių įrodymų – dokumentų teismui pateikti negali, nes neturi. Į Lietuvą sugrįžo 2019 metais, dirbo „S.“ prie konvejerio apie metus laiko, po to buvo atleistas. Atleidimo priežasčių paaiškinti negali, nežino, įrodymų – dokumentų apie darbo ir atleidimo faktus pateikti negali, nes neturi. Po to buvo užsiregistravęs užimtumo tarnyboje, kiek laiko neprisimena, darbo pasiūlymų gaudavo, tačiau dėl epilepsijos jo niekur nepriimdavo.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „L.“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Ieškovas A. Š. patikslino ieškinį, kuriuo iš atsakovės prašo papildomai priteisti 8,444,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 3 059,46 Eur turtinės žalos. Automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė privaloma tvarka iš tikrųjų buvo apdrausta AB „L.“. Ieškovas kreipėsi į atsakovę ir pareiškė pretenziją dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė išnagrinėjo pretenziją ir ieškovui išmokėjo: 11 556,00 Eur (18 MMA buvusio įvykio metu ekvivalentas) dėl neturtinės žalos, 2 372,18 Eur dėl netektų pajamų, 3 069,00 Eur dėl motociklo (duomenys neskelbtini) sunaikinimo, prašyta suma, 560,00 Eur dėl motociklininko batų ir rūbų, prašyta suma. Dėl šių išmokų išmokėjimo fakto ginčo nėra. Kadangi ieškovas vairavo transporto priemonę - motociklą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, minėtas motociklas buvo nedraustas privalomojo civilinės atsakomybės draudimu, motociklui neatlikta techninė apžiūra, todėl ieškovas apskritai negalėjo dalyvauti eisme. Taip pat pagal gautą specialisto - autotechniko išvadą baudžiamojoje byloje Nr. 1-542-543/2022, nustatyta, kad įvykio metu ieškovas vairuodamas motociklą viršijo leistiną 50 km/h greitį ir tai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui bei pasekmėms. Atsižvelgiant į tai, vertina, kad ieškovas dalį žalos patyrė ir dėl savo kaltės. Apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atitinka tiek įvykio aplinkybes, tiek „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“ (patvirtintos Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367), tiek ir teismų praktiką, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti didesnes sumas dėl neturtinės žalos. Vertina, jog ieškovo patirta neturtinė žala jau atlyginta. Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo. Apskaičiuojant ieškovo turėtas pajamas, labai svarbus turėtų pajamų tęstinumas ir tikėtinumas. Faktas, kad ieškovas neturi net minimalaus stažo netekto darbingumo pensijai rodo, kad yra maža tikimybė, jog ieškovas turėtų nuolatinių pajamų iš darbo santykių. Eismo įvykio dieną taip pat nedirbo. Dėl šios priežasties ieškovas savo negautas pajamas skaičiuoja nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo. Iš viso per laikotarpį nuo 2021-06-04 iki 2022-03-31 priklauso kompensuoti 2 518,40 Eur (1 717,87 + 28,90 + 109,42 + 109,42 + 109,42 + 147,79 + 147,79 + 147,79). Nuo 2022-03-23 iki 2023-03-22 ieškovui pakartotinai nustatytas 60 procentų netektas darbingumas, tačiau, atidžiau panagrinėjus A. Š. pratęsto neįgalumo dokumentus matyti, kad juose yra nurodyta diagnozė pagal kodą G40.80 (Kitokia epilepsija, neminint sunkiai gydomos epilepsijos). Ieškovui epilepsija buvo konstatuota dar iki eismo įvykio, todėl ji nėra susijusi su šiuo eismo įvykiu. Užklausus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius (toliau - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) Sprendimų kontrolės skyrių gauta išvada, kad nevertinant A. Š. neįgalumo dėl epilepsijos, su eismo įvykiu yra susijęs prarastas darbingumas sudaro tik 35 % (kai kartu su epilepsija nustatytas didesnis bendras prarastas darbingumas). Atsižvelgiant į tai, ieškovui nuo 2022-03-23 iki 2023-03-22 priklauso kompensuoti 35 % jo prarastų pajamų, kas sudaro – 192,37 Eur/mėn. Iš viso per laikotarpį nuo 2021-06-04 iki 2023-03-31 priklausytų kompensuoti – 2 547,33 Eur (2 518,40 + 28,83). Tačiau reikia įvertinti, kad atsakovė A. Š. dėl negautų pajamų 2022-10-12 jau išmokėjo 2 372,18 Eur, todėl už laikotarpį nuo įvykio iki 2023-03-31 susidaro 175,15 Eur neatlygintų pajamų skirtumas (2 547,33-2 372,18).

Atsakovės UAB „L.“ atstovas G. T. teismo posėdžių metu paaiškino, kad ieškovas reiškia du reikalavimus. Į reikalavimą dėl negautų pajamų atsikirsta rašytiniuose paaiškinimuose kiekvienam mėnesiui, iš kurių matyti, kad ieškovas iki įvykio neturėjo net minimalaus socialinio draudimo stažo. Iš trylikos metų gana turėti du metus, kad gauti pensiją, tačiau ieškovas ir šių neturėjo. Nors ieškovas tvirtina, kad buvo sveikas, iniciatyvus, tačiau faktai to nerodo. Eismo įvykio pasekmės visiškai išgijusios, o epilepsija buvo iki įvykio ir tęsiasi po įvykio. Reikalavimas galėtų būti tenkinamas nebent 103,00 Eur dalyje. Pradiniame ieškinyje negautų pajamų paskaičiavimai buvo atlikti tarsi ieškovas būtų nedarbingas 100 procentų. Ieškovui nustatyta pagrindinė diagnozė – epilepsija ir pasekmės po eismo įvykio. Tuo metu kai ieškovui buvo gydomos eismo įvykio pasekmės, pagal tai buvo paskaičiuotos ir išmokėtos piniginės sumos. Atsirado poreikis atriboti, koks neįgalumas buvo iki įvykio ir koks tapo dėl įvykio. Iš pradžių buvo 65 procentai, po to 45 procentai, kuris tęsiamas, dėl epilepsijos nustatytas 30 procentų nedarbingumas, dėl autoįvykio – 15 procentų ir ši dalis jau kompensuota. Teiginys, kad dėl autoįvykio padažnėjo epilepsijos priepuoliai deklaratyvus. Atsakovė turi tris gydytojas ekspertes, kurios yra praktikuojančios gydytojos. Gydytoja neurologė įvertinusi medicininius dokumentus nurodė, kad autoįvykio metu traumuojantys poveikiai buvo ne į galvą, o į kitas kūno vietas. Iš ieškovo ligos istorijos matyti, kad ieškovas policijos buvęs pristatytas į gydymo įstaigą neblaivus dėl susižalojimo nukritus, todėl gydytojos vertina, kad ieškovo sveikatą įtakojo jo gyvenimo būdas. Nuosprendyje nustatyta, kad įvykis įvyko ir dėl to, kad ieškovas vairavo neturėdamas teisės vairuoti, ženkliai viršydamas greitį, buvo aibė pažeidimų, dėl ko ieškovas neturėjo teisės dalyvauti eisme. Dėl įvykio pasekmių kaltas ir pats ieškovas, pagal CK ta proporcija mažinamas žalos dydis. Vertina, jog nustatyta mišri kaltė ir ieškovo kaltės yra 50 procentų. Dėl neturtinės žalos atlyginimo yra gausiai suformuota teismų praktika. Lietuvos Aukščiausias Teismas dėl sunkaus sveikatos sužalojimo numato intervalą nuo 5 000,00 – 35 000,00 Eur, todėl šiuo atveju galėtų būti reikalinga 20 000,00 Eur suma, tačiau nustačius 50 procentų mišrią kaltę – 10 000,00 Eur, ieškovui 11 000,00 Eur jau išmokėta. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmusi rekomendacinį teisės aktą, kuriuo draudikas privalo vadovautis. Todėl neturtinę žalą ieškovui paskaičiavo vadovaujantis rekomendacijomis, maksimaliai palankiai buvo žvelgta į ieškovo situaciją, ieškovui buvo išmokėta 18 algų, pagal rekomendacijas maksimali suma, todėl vertina, jog neturtinė žala visiškai atlyginta. Dėl šio įvykio aiškiai nustatyta abipusė kaltė, A. S. buvo teisiamas tik dėl to, kad jis eismo įvykio metu nesusižalojo. Ieškovo tvirtinimu, jis negauna darbo dėl įvykio metu patirtų sužalojimų. Tačiau byloje nėra įrodymų, apie turėtos ligos – epilepsijos paūmėjimą dėl įvykio. Po 2024 metų komisija nustatė, kad įvykio liekamųjų pasekmių nėra, neįgalumas tęsiamas dėl epilepsijos. Tai, kad ieškovui bus daromos operacijos dėl strypų išėmimo yra natūrali gydymo eiga, tai nėra ypatinga situacija. Vertina, jog ieškovui pilnai atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo A. Š. sveikata. Alytaus apylinkės teismas 2022-12-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-542-542/2022 kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, pripažino A. S.. Civiliniam ieškovui A. Š. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą. Atsakovė AB „L.“ ieškovui atlygino: 11 556,00 Eur (18 MMA buvusio įvykio metu ekvivalentas) dėl neturtinės žalos, 2 372,18 Eur dėl netektų pajamų, 3 069,00 Eur dėl motociklo „(duomenys neskelbtini)“ sunaikinimo, 560,00 Eur dėl motociklininko batų ir rūbų sugadinimo. Dėl šių išmokų išmokėjimo fakto ginčo nėra.

Ieškovas pareiškė teismui patikslintą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškovas prašo dar priteisti iš atsakovės 3 059,46 Eur turtinės žalos - 2 908,46 Eur negautų (netektos) pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2024 m. sausio mėn. įskaitytinai, 151,00 Eur už suteiktas medicinines paslaugas bei 8 444,00 Eur neturtinės žalos.

Dėl turtinės žalos priteisimo.

Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šioje normoje apibrėžiama tik turtinė žala, neturtinė žala reglamentuojama CK 6.250 straipsnyje, o žala asmens sveikatai ir gyvybei (žala asmeniui) – atitinkamai CK 6.283–6.291 straipsniuose.

Žala gali būti padaroma turtui arba asmeniui. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas.

Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis

Skaičiuojant nuostolius negautoms pajamoms atlyginti, negautos pajamos suprantamos, kaip grynos pajamos, iš kurių atskaitomos visos sąnaudos, reikalingos pajamoms uždirbti, bei mokesčiai, jeigu gautas žalos atlyginimas nėra apmokestinamas. Pagal kasacinę praktiką negautos pajamos yra grynasis pelnas, apskaičiuotas atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008).

Ieškovas prašo priteisti jam negautas pajamas nuo 2021 metų birželio mėnesio iki 2024 metų sausio mėnesio imtinai. Patikslintame ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad iki eismo įvykio buvo sveikas ir darbingas, dabar praradęs galimybę įsidarbinti, jau ilgą laiko tarpą negauna pajamų. Atsakovė privalo ieškovui atlyginti bent minimalius praradimus dėl negautų pajamų už 2021 – 2023 metus, nes pagal gydytojų prognozes gydymas nebus baigtas 2023 metais, jau dabar dėl kaulų gijimo riešo ir klubo deformacijos, riešo ir klubo srityse reikalingos operacijos, o kitose lūžio vietose operacijų būtinumas paaiškės metų bėgyje.

Tiek ieškovas patikslintame ieškinyje, tiek atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį pateikė detalius negautų pajamų paskaičiavimus. Kadangi ieškovas neturi net minimalaus stažo netekto darbingumo pensijai gauti, eismo įvykio dieną taip pat nedirbo, todėl šalys negautas pajamas skaičiuoja nuo minimalaus mėnesinio atlygio (MMA). Pažymėtina, jog ieškovas teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes dėl savo turėtų darbinių santykių, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių šias faktines aplinkybes bei paaiškino, kad įrodymų pateikti negali.

Atlikus šalių pateiktų paskaičiavimų analizę, pastebėtina, jog ieškovas socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo dalies pajamų. Tačiau Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme reglamentuota, jog socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui (10 straipsnis). Todėl akivaizdu, kad dėl pirmiau nurodytos priežasties ieškovo skaičiavimai neteisingi.

Be to, iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovui 2021-09-23 nustačius 60 procentų netekto darbingumo, nuo šios datos mokama vienišo asmens išmoka bei šalpos neįgalumo pensija (2024-03-20 DOK 12162). CK 6.290 straipsnyje reglamentuota, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Šitaip iš žalos padariusio asmens išieškoma visa žala, o nukentėjusiajam visa žala kompensuojama. Jeigu socialinio draudimo sumos nebūtų įskaitomos, nukentėjusysis gautų daugiau, nei jam padaryta žalos. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė teisi, iš ieškovui apskaičiuotos išmokos minusuodama vienišo asmens išmoką bei šalpos neįgalumo pensiją. Pažymėtina, jog ieškovas nurodytų sumų neminusavo, todėl ir dėl šios priežasties ieškovo skaičiavimai neteisingi.

Ieškovo pradiniame ieškinyje negautų pajamų skaičiavimai atlikti vertinant, jog ieškovas 100 procentų nedarbingas. Patikslintame ieškinyje sumos perskaičiuotos, kaip nurodė ieškovo atstovė teismo posėdžio metu, pagal tam laikotarpiui aktualią netekto darbingumo procentinę dalį.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas laikotarpyje nuo 2021-06-05 iki 2021-07-02 gydėsi Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikose. Nuo 2021-07-03 buvo gydomas ambulatoriškai ir iki nustatyto darbingumo lygio buvo nedarbingas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2021-10-14 priėmė sprendimą Nr. STS-4735 Dėl A. Š. darbingumo lygio. Konstatavo, jog nuo 2021-09-23 iki 2022-03-22 nustatytas 40 procentų bazinis darbingumo lygis (baudžiamosios bylos Nr. 1-542-543/2022 t. 2, b. l. 103-104). 2022-04-15 priėmė sprendimą Nr. STS-1858 Dėl A. Š. darbingumo lygio, konstatavo, jog nuo 2022-03-23 iki 2023-03-22 nustatytas 40 procentų bazinis darbingumo lygis (baudžiamosios bylos Nr. 1-542-543/2022 t. 4, b. l. 11-12). 2023-04-07 priėmė sprendimą Nr. STS-1949 Dėl A. Š. darbingumo lygio, konstatavo, jog nuo 2023-03-10 iki 2025-03-09 nustatytas 55 procentų bazinis darbingumo lygis (2023-05-02 CBP 3301).

Be to, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2022 metų rugpjūtį papildomai išaiškino, kad atliekant A. Š. darbingumo lygio vertinimą, nebūtų nevertinama diagnozė pagal TLK-10-AM kodą G40.80 (Kitokia epilepsija, neminint sunkiai gydomos epilepsijos) pagal kurį taikomas 50 procentų darbingumo lygis. Tai dėl kitų sveikatos funkcijos sutrikdymų, būtų nustatytas 65 procentų darbingumo lygis (2023-08-02 DOK 31720). Todėl galima teigti, kad ieškovo su eismo įvykiu susijęs prarastas darbingumas sudaro 35 procentus (2023-08-02 DOK 31720).

Gydytoja ekspertė J. Š. 2024-03-14 pateikė išvadą, jog remiantis ankstesniu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus vertinimu dėl lėtinės ligos (epilepsijos) A. Š. praradęs 30 procentų darbingumo, todėl atsižvelgiant į naujai nustatytą prarastą darbingumą, darytina išvada, kad dėl eismo įvykio sužalojimų, netektas darbingumas sudaro 15 procentų. Atsižvelgiant į tai nuo 2023-03-10 iki 2025-03-09 kompensuotina suma už 15 procentų (45 procentai – 30 procentai) A. Š. netekto darbingumo.

Atitinkamai, vadovaudamasi pirmiau nurodytais duomenimis, vyresnioji ekspertė R. M. 2024-03-14 pateikė išvadą dėl negautų pajamų detalaus paskaičiavimo bei nurodė, jog ieškovui už laikotarpį nuo 2021-06-04 iki 2024-02-29 mokėtina suma 103,40 Eur (2024-03-18 DOK 11520). Ieškovas atsakovės į bylą pateiktų įrodymų nenuginčijo.

Taigi, ieškovas negautų pajamų skaičiavimus atliko taikydamas 35 procentus prarasto darbingumo. Tuo tarpu atsakovė taikė atitinkamiems laikotarpiams nustatytas ieškovo prarasto darbingumo procentines dalis, su kuriomis teismas, atlikęs byloje esančių įrodymų analizę, visiškai sutinka. Kaip ir sutinka su atsakovės atstovo nurodyta faktine aplinkybe, jog ieškovui epilepsija buvo konstatuota dar iki nagrinėjamo eismo įvykio, todėl ji nėra susijusi su šiuo eismo įvykiu. Įrodymų, kad dėl eismo įvykio padažnėjo epilepsijos priepuoliai, kaip tvirtina ieškovas, teismui nepateikta. Pastaruosius teiginius, teismo vertinimu, patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. Iš 2021-06-04 Stacionaro epikrizėje nurodytos anamnezės, būklės įvertinimo atvykus, diagnozės matyti, kad eismo įvykio metu ieškovas galvos traumos nepatyrė. 2021-06-04 Diagnostinio tyrimo aprašyme nurodyta išvada, kad galvos smegenyse ūmiai patologijai būdingų židininių pakitimų, intrakranijinio pakraujavimo požymių nematyti. 2022-02-10 Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta anamnezė, jog ieškovas epilepsija serga nuo (duomenys neskelbtini) metų, aiškesnės priežasties nenurodo. Buvo paskirtas gydymas, rekomenduota laikytis apsauginio režimo – pakankamas miegas, nevartoti alkoholinių ir energetinių gėrimų, nevartoti alkoholio, vengti per parą daugiau kaip dviejų puodelių kavos ir stiprios arbatos (2023-08-02 DOK 31720). 2024-01-12 Stacionaro epikrizėje nurodyta anamnezė, kad ieškovas epilepsija serga maždaug 12 metų. Ieškovas anksčiau paskirtus vaistus nuo epilepsijos vartojo nereguliariai, buvo laikotarpių, kuomet vaistų nevartojo daugiau nei metus (2024-01-30 DOK 4614). Taip pat ir gydytoja ekspertė J. Š., atlikusi ieškovo medicininių dokumentų analizę, skeptiškai vertina ieškovo teiginius, jog eismo įvykis suaktyvino epilepsijos požymius, nes eismo įvykio metu ieškovui esminių galvos trauminių sužalojimų nenustatyta (2024-03-18 DOK 11520).

Teismas, vadovaudamasis pirmiau atlikta įrodymų analize bei nurodytais motyvais, vertina, kad atsakovė teisingai atliko ieškovo negautų pajamų skaičiavimus. Vadovaudamasis atsakovės atliktais skaičiavimais, įvertinus ieškovui sumokėtas sumas, teismas konstatuoja, jog ieškovui iš atsakovės priteistina 103,40 Eur negautų pajamų (2024-02-15 DOK 7341, 2024-03-18 DOK 11520).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 151,00 Eur už 2022-09-14 suteiktas medicinos paslaugas UAB „S.“. Ieškovas į bylą pateikė mokėjimo kvitą, kuris patvirtina, kad 2022-09-14 nurodytoje gydymo įstaigoje buvo suteiktos paslaugos – neurologo konsultacija 82,00 Eur ir elektroencefalografija 69,00 Eur, viso 151,00 Eur (baudžiamosios bylos Nr. 1-542-543/2022 t. 4, b. l. 96). Teismas vertina, kad prašoma priteisti suma susijusi su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, atsakovė prašomos priteisti sumos neginčijo, todėl ieškovui priteistina 151,00 Eur patirtų išlaidų.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 8 444,00 Eur neturtinės žalos. Įvertinus teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, šios bylos individualumą pasekmių prasme, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, į nukentėjusiojo patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus ir vis dar patiriamus nepatogumus dėl sveikatos būklės, gyvenimo kokybės praradimo jam tapus iš dalies nedarbingam ir neįgaliam, į liekamuosius reiškinius, ieškovas prašo priteisti jam 20 000,00 Eur neturtinės žalos. Kadangi atsakovė 11 556,00 Eur ieškovo patirtos neturtinės žalos atlygino, todėl šia suma mažinama iš atsakovės priteistina neturtinės žalos suma.

Ieškovas dėl patirto fizinio skausmo ir sunkaus kūno sužalojimo (daugybiniai kaulų lūžiai, daugybinės operacijos) patyrė ir šiuo metu patiria ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl savo sveikatos, gyvybės ir patiria realius nepatogumus dėl besitęsiančio gydymosi, nustatyto nedarbingumo ir neįgalumo. Ieškovo tolesnio normalaus gyvenimo perspektyvos dėl patirtų sužalojimų nėra geros, ieškovas išgyvena, kaip patirti sunkūs sužalojimai palies jo gyvenimą ateityje.

Atsakovės atstovo nuomone, ieškovui išmokėta 11 556,00 Eur neturtinė žala visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus bei formuojamą teismų praktiką, todėl vertina, kad ieškovui neturtinė žala pilnai atlyginta. Be to, nuosprendyje nustatyta, kad įvykis įvyko ir dėl to, kad ieškovas vairavo neturėdamas teisės vairuoti, ženkliai viršydamas greitį, buvo aibė pažeidimų, dėl ko ieškovas neturėjo teisės dalyvauti eisme. Dėl įvykio pasekmių kaltas ir pats ieškovas, pagal CK ta proporcija mažinamas žalos dydis. Vertina, jog nustatyta mišri kaltė ir ieškovas dėl eismo įvykio kaltas 50 procentų.

Teismui nekyla abejonių, jog A. Š. dėl sužalojimų patyrė stiprų fizinį skausmą bei didelius nepatogumus dėl ilgo gydymosi. Tačiau pastebėtina, kad ieškovui nuo 2024-02-02 iki 2026-02-01 nustatytas 45 procentų netekto darbingumo lygis ir 55 procentų darbingumo lygis dėl pagrindinės būklės – išplitusi (generalizuota) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, 2021-06-04 eismo įvykio pasekmės neminimos (2024-04-03 DOK 13751). Dėl ko, teismas vertina, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis per didelis ir neatitinka suformuotos teismų praktikos. Pavyzdžiui, nukentėjusiajam priteista 28 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos kairės akies srityje, kaklo dešinėje, liemens, krūtinės, dešinės kojos srityse, žaizdos dilbiuose, riešų srityse, dešinio šlaunikaulio lūžio, dešinės mentės kaulo lūžio, blužnies subkapsulinio, kairio inksto plyšimo bei patirtų sužalojimų išsivysčiusio septinio šoko, ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo - tris kartus buvo gaivinamas reanimacijoje, išsivystė sepsis, jau atlikta 12 sudėtingų operacijų, dėl stuburo pažeidimų dešinė ranka liko paralyžiuota, dešinė koja operuota jau 6 kartus, iš kojos pašalinti kaulai, vietoj jų įdėtas konstruktas, kuris tik prilaiko kojos formą, buvo sulaužyti kaklo slanksteliai, patiria didžiulius skausmus nuo menkiausio nevalingo galvos judesio, nukentėjusiajam nustatytas 80 % neįgalumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-628/2020). Arba priteista 40 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos sumušimo su kairės pusės priekinės kaukolės pamato duobės lūžimu, galvos smegenų sumušimo, nukentėjusiajam konstatuotas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, vėliau nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse; negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų asmeninių neturtinių santykių srityse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-458/2020). Kasacinėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379-697/2018 nukentėjusiajai priteista 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (sunkus kūno sužalojimas dėl kairės gūžduobės lūžio, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžių, klubakaulių užpakalinių dyglių lūžių ir kairio šlaunikaulio galvos išnirimo, tris mėnesius buvo apribotos nukentėjusiosios judėjimo galimybės, nustatytas 40% darbingumo lygis), kitai nukentėjusiajai priteista 12 000,00 Eur (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės pusės 6 ir kairės pusės 8-11 šonkaulių lūžių, stuburo juosmens slankstelių skersinių ataugų abipusių lūžių, dešinio kryžmeninio klubo sąnario plyšimo, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžių, kairės gūžduobės lūžio, skysčio susikaupimo abiejose krūtinplėvės ertmėse, apie pusę metų buvo apribotos judėjimo galimybės, nustatytas 35% darbingumo lygis, negali dirbti tam tikrų darbų, veikiant ergonominiams ir fiziniams rizikos veiksniams).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog ieškovas vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti, motociklas nedraustas privalomojo civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta techninė apžiūra, važiavo 87 km/h greičiu - viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę išvengti eismo įvykio – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-542-543/2022 t. 3, b. l. 20-34).

Įvertinus tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje bylose nustatytas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, jog ieškovui išmokėta 11 556,00 Eur neturtinė žala yra pakankama, neprieštaraujanti nei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintoms „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“ rekomendacijoms, nei suformuotai teismų praktikai, todėl reikalavimas priteisti ieškovui 8 444,00 Eur neturtinės žalos, netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-09-05 sprendimu Nr. ATP-C-2023-08257 A. Š. suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-210-887/2024, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė J. V. (2023-09-11 DOK 36835). Tarnyba 2024-03-29 pateikė teismui patikslintą pažymą Nr. APD-2024-03547, kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už A. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 24.3.6.1., 24.3.6.2., 11 punktais antrinės pagalbos išlaidas sudaro 714,58 Eur (2024-04-02 DOK-13479).

Atsakovė byloje patyrė 55,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio mokėjimą (2024-08-08 DOK 31720).

Patenkinus patikslintą ieškinį 2 procentais, iš atsakovės valstybei priteistina 14,29 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš ieškovo atsakovei priteisti 53,90 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 254,40 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 254,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023-05-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės AB „L.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei AB „L.“, j. a. k. . (duomenys neskelbtini), 53,90 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš atsakovės AB „L.“, j. a. k. . (duomenys neskelbtini), 14,29 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė