Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Byloje keliamas klausimas, ar draudikas pagrįstai draudėjos nurodytos vagystės nepripažino draudžiamuoju įvykiu ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

Bylos faktinės aplinkybės

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. M. su atsakove ADB „Gjensidige“ 2016 m. gruodžio 20 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimas GJELT Nr. 2357917. Ja apdraustas pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat apdraustas namų turtas ir turto savininko civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties galiojimas numatytas nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono komisariato 2017 m. sausio 31 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir 2017 m. kovo 6 d. rašto turinio nustatyta, kad A. M. 2017 m. sausio 31 d. kreipėsi su pareiškimu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos – „oras–vanduo“ šildymo sistemos vagystės iš statomo namo ((duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis, draudėja (ieškovė) 2017 m. sausio 31 d. kreipėsi į draudiką ir pranešė apie įvykį, kurio metu iš namo buvo pavogta ,,oras – vanduo“ šildymo sistema. Atsakovė ADB „Gjensidige“ 2017 m. kovo 13 d. raštu informavo ieškovę, kad, remdamasi Taisyklių 83 ir 86 punktuose numatytais apribojimais nebaigtos statybos pastatams, neturi juridinio pagrindo atlyginti ieškovės patirtą žalą dėl prarasto turto.

Dėl naujų įrodymų

11. Ieškovė A. M. apeliaciniame skunde pareiškė prašymą prie bylos pridėti papildomą dokumentą – 2016 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės sudarytos preliminariosios sutarties kopiją. Apeliantė nurodo, kad šis dokumentas patvirtina, jog ieškovė pirkimo–pardavimo sutartį sudarė dėl buto su daline vidaus apdaila pirkimo faktiškai užbaigtame statyti name. Atsakovė ADB „Gjensidige“ su naujai pateikto įrodymo pridėjimu prie bylos nesutinka.

12. Sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos reikšminga tai, kad įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant tokias šios taisyklės išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Taigi nustačius, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, būtina įvertinti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.

13. Apeliantė naujo įrodymo pateikimą apeliacinės instancijos teisme grindžia motyvais, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo namo, kuriame yra ieškovės įgytas butas, neužbaigtumą, kaip aplinkybę, turinčią reikšmės ginčo santykio kvalifikavimui. Taigi apeliantė iš esmės teigia, kad dokumento pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o būtent – dėl pirmosios instancijos teismo atlikto byloje esančių įrodymų įvertinimo. Vertinant šiuos apeliantės motyvus reikšminga tai, kad ieškovės ieškinio ir atsakovės atsiliepimo turinio matyti, jog argumentus dėl to, ar namas buvo baigtas statyti ir ar jame buvo vykdomi statybos (apdailos) darbai, šalys nurodė jau pradiniuose procesiniuose dokumentuose. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta pakankamai ilgą laiką (ilgiau nei metus). Iš apeliantės pateikto dokumento sudarymo datos matyti, kad jis galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šalys, įrodinėjimo procese grįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise teikti įrodymus (CPK 12 ir 13 straipsniai, 42 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nenurodė argumentų, kodėl prašomas pridėti papildomas dokumentas objektyviai negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nenurodė tokių motyvų, kad jos procesinė teisė teikti įrodymus byloje buvo nepagrįstai suvaržyta. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytos taisyklės išimtį, dėl to apeliantės prašymo prie bylos pridėti naują įrodymą netenkina ir šio įrodymo nevertina.

Dėl bylos esmės

14. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 83 punkte nustatyta draudimo apsaugos netaikymo išlyga, kadangi šalių sudaryta draudimo sutartis, kuri buvo patvirtinta šalių pasirašytu draudimo polisu, draudimo rizikų netaikymo dėl ginčo turto nenustatė. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina.

15. Atsižvelgiant į CK 6.991 ir 6.992 straipsnių ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalies reglamentavimą, paprastai draudimo liudijime (polise) yra nurodomi konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys, o draudimo rūšies taisyklėse – standartinės, bendrosios sąlygos, taikomos visiems tos draudimo rūšies draudėjams, sudarantiems atitinkamos rūšies draudimo sutartį su tuo pačiu draudiku. Draudimo liudijime (polise), be kita ko, turi būti nurodoma draudimo rūšis, draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas ir numeris (CK 6.991 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktai). Būtent draudimo rūšies taisyklėse paprastai nustatomos draudimo apsaugos ribos, t. y., be kitų sąlygų, atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kuriems įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, taip pat nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų (Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

16. Nustatyta, kad šalių sudarytame gyventojų turto draudimo liudijime, kurį pasirašė draudėja A. M., nurodyta draudimo rūšis – turto draudimas pagal Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 060. Gyventojų turto draudimo liudijime taip pat išdėstyta, kad draudimo sutartį sudaro šis draudimo liudijimas, Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 060 (patvirtinta 2016 m. vasario 18 d. Valdybos Posėdyje, įsigaliojo nuo 2016 m. kovo 8 d. ir Bendrosios draudimo sąlygos, patvirtinta 2016 m. vasario 18 d. Valdybos posėdyje, įsigaliojo nuo 2016 m. kovo 1 d.) ir bendrosios draudimo sąlygos (patvirtinta 2016 m. vasario 18 d. Valdybos posėdyje, įsigaliojo nuo 2016 m. kovo 1 d.). Taigi draudimo liudijime buvo aiškiai nurodyta, kad Taisyklės yra draudimo sutarties sudėtinė dalis. Atsakovė, kaip draudėja, pasirašė draudimo liudijimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad Taisyklės yra sudedamoji draudimo sutarties dalis, dėl to apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Taisyklių nuostatomis.

17. Apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės tinkamo supažindinimo su Taisyklėmis. Apeliantė teigia, kad pasirašant draudimo sutartį ji nebuvo supažindinta su Taisyklėmis, taip pat nebuvo perspėta dėl draudžiamam turtui galimų taikyti draudimo rizikų išimčių. Apeliantė teigia, kad ieškovei draudimo sutarties (poliso) egzempliorius ir Taisyklių kopija buvo išduoti tik sumokėjus draudimo įmoką. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ignoravo tiek ieškovės duotus paaiškinimus, tiek V. V., apklaustos kaip liudytoja, parodymus.

18. Svarbu pažymėti, kad liudytojų parodymai pasižymi subjektyviu pobūdžiu ir dėl jiems įtaką darančių veiksnių specifikos (laiko, asmens subjektyvaus požiūrio ir suvokimo, kt.) paprastai aiškumo ir patikimumo prasme vertinami kaip silpnos įrodomosios galios įrodymai. Iš liudytojos V. V. 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad ji konkrečių byloje aktualios draudimo sutarties sudarymo su ieškove aplinkybių ir aptartų klausimų išsamiai, nuosekliai ir detaliai neatsiminė. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad liudytoja nurodė, jog buvo sirgusi mikroinsultu, jos duoti parodymai buvo nenuoseklūs ir apibendrinto pobūdžio, todėl šios liudytojos duoti parodymai nevertintini kaip pakankami konstatuoti konkrečias šalių draudimo sutarties sudarymo aplinkybes.

19. Nors apeliantė pažymi, kad draudimo liudijimą pasirašiusi konsultantė neapžiūrėjo ir nenufotografavo namo, kuriame yra ieškovės įsigytas butas, tačiau Taisyklių II dalies „Bendrosios draudimo sąlygos“ 2.8.1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad prieš sudarant draudimo sutartį draudikas turi teisę, bet ne privalo, apžiūrėti / įvertinti draudžiamą riziką, o jeigu reikia, savo lėšomis paskirti ekspertus draudimo rizikai įvertinti. Taigi apeliantės argumentai, kad neatlikta buto apžiūra, nelaikytina esmine.

20. Tiriant ieškovės byloje duotus paaiškinimus nustatyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog pasirašius jai buvo paduota knygutė su taisyklėmis, dar buvo pasakyta tą pačią dieną susimokėti, dėl to ieškovė skubėjo sumokėti ir atnešė kvitą konsultantei. Taigi ieškovė neneigia aplinkybės, kad sudarydama draudimo sutartį Taisykles gavo, tačiau ieškovė taip pat nurodė, jog iš karto su jomis nesusipažino ir jų neskaitė, nematė poreikio iš karto jas išnagrinėti.

21. Apeliaciniame skunde apeliantė akcentuoja, kad kreipdamasi dėl draudimo sutarties sudarymo pateikė 2016 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matoma, jog prašoma sudaryti sutartį dėl nebaigto įrengti buto nebaigtos statybos name, kurio baigtumas 74 proc. Vertinant šiuos argumentus įvertintina ir tai, kad byloje ieškovė taip pat nurodė, jog, jos nuomone, namas nebuvo statomas, buvo atliekami užbaigimo, apdailos darbai, sudarant sutartį šių aplinkybių nebuvo aiškinamasi. Pasisakydama dėl draudimo liudijime nurodytų rizikos veiksnių, o būtent – būsto paskirties „nuolat gyvenamas“, ieškovė paaiškino, kad konsultantei nurodė, jog vyksta apdaila ir kai darbai baigsis nuolat gyvens; ieškovė nurodė maniusi, kad tai ir laikoma nuolat gyvenamu būstu.

22. Draudimo liudijime nurodyta, kad sumokėdamas draudimo įmoką (ar pirmą jos dalį) ir (ar) pasirašydamas, draudėjas sutinka ir patvirtina, kad, be kita ko, draudėjas yra supažindintas su draudimo rūšies taisyklėmis ir jam įteikta taisyklių kopija, taip pat yra susipažinęs ir sutinka su draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis. Ieškovė pasirašė draudimo liudijime, patvirtindama, kad Taisyklės jai yra įteiktos. Taip pat, kaip nustatyta byloje, po draudimo liudijimo pasirašymo ieškovė sumokėjo draudimo įmoką, šie veiksmai, nors ir atlikti tą pačią dieną, tačiau atlikti ne vienu metu, tarp jų atlikimo praėjo šiek tiek laiko, tačiau klausimų ar pastabų dėl draudimo sutarties sąlygų ar Taisyklių sąlygų ieškovė sudarydama sutartį draudikui nepareiškė. Ieškovė neneigia aplinkybės, kad Taisyklės jai buvo įteiktos. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovės draudimo taisyklės yra viešai skelbiamos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė yra išsilavinusi, buvo išvykusi dirbti į užsienį, turi darbo patirties, tad turėjo gyvenimiškos patirties veikti rūpestingai ir apdairiai. Reikšminga ir tai, kad ieškovė iki nurodomos vagystės įvykio (kuris įvyko praėjus daugiau nei mėnesiui po draudimo sutarties sudarymo) į draudiką dėl draudimo sutarties sąlygų ar Taisyklių sąlygų neaiškumo ar neatitikties ieškovės lūkesčiams nesikreipė. Ieškovė su draudimo sutarties sąlygomis susipažino tik po vagystės.

23. Įvertinusi visumą bylos duomenų, šalių elgesį draudimo sutarties sudarymo metu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei buvo sudarytos sąlygos tinkamai susipažinti su draudimo sutarties sąlygomis iki sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl netinkamo jos supažindinimo su Taisyklėmis atmestini kaip nepagrįsti.

24. Apeliantė akcentuoja, kad draudimo liudijimo dalyje dėl gyvenamojo namo draudimo nustatyta, jog draudimo objektas draudžiamas taikant „pavyzdingą“ draudimo variantą, išvardyti draudžiamieji įvykiai ir nenurodyta jokių išimčių dėl įvykių nepripažinimo draudžiamaisiais. Pažymėtina, kad, kaip minėta anksčiau, draudimo liudijime nurodyta, jog turto draudimas taikomas pagal Taisykles, kurios yra draudimo sutarties dalis. Reikšminga tai, kad Taisyklėse yra išskiriami pastatų ir turto draudimo variantai, tarp jų – „pavyzdinis“. Taisyklėse taip pat atskirai išskirtas skyrius dėl draudimo apsaugos apribojimų statomam, rekonstruojamam pastatui, butui ir jame esančiam turtui. Taigi vien aplinkybė, kad draudimo liudijime nurodyti draudžiamieji įvykiai, nereiškia, kad netaikytinos draudimo sutarties dalimi esančios Taisyklių nuostatos.

25. Pagal Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, privalo būti nurodyti draudimo taisyklėse. Nustatyta, kad Taisyklių I dalies „Gyventojų turto draudimo sąlygos“ 83 punkte numatyta, kad nepriklausomai nuo draudžiamųjų įvykių, pasirinktų sudarant draudimo sutartį, pastato, buto statybos, rekonstrukcijos, renovacijos ar remonto (išskyrus paprastąjį remontą) metu to pastatui, butui ir jame esančiam namų turtui galioja draudimo apsauga tik nuo ugnies rizikos (kaip numato šių taisyklių 43 punktas). Taisyklių I dalies „Gyventojų turto draudimo sąlygos“ 86 punkte nurodyta, kad pabaigus statybos, rekonstrukcijos ar remonto darbus ir pradėjus pastatą ar butą eksploatuoti pagal paskirtį (pvz. pradėjus jame gyventi) įsigalioja draudimo apsauga nuo visų draudžiamųjų įvykių, kurie yra įvardinti draudimo liudijime ar prieduose ir taikoma draudimo liudijime nurodyta išskaita.

26. Apeliantė teigia, kad Taisyklių 83 punkte numatyta sąlyga laikytina siurprizine, kaip tai apibrėžiama CK 6.186 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis CK 6.186 straipsnio 1 dalimi, negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje; netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos. Sprendžiant, ar sąlyga yra netikėta (siurprizinė) ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą (CK 6.186 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendžiant, ar konkreti sutarties sąlyga gali būti pripažinta siurprizine, turi būti vertinama, ar pagal sąlygos turinį, formuluotę ir išraiškos būdą sąlyga yra pakankamai aiški ir ar ji šaliai buvo pakankamai atskleista. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad konkrečiu atveju Taisyklių 83 punkto nuostata yra pateikta aiškiai atskirai išskirtoje dalyje dėl draudimo apsaugos apribojimų statomam pastatui / butui, be to, minėta nuostata suformuluota trumpai ir aiškiai, lengvai suprantama pažodžiui. Kaip nurodyta anksčiau, nenustatyta pagrindo pripažinti, kad ieškovė netinkamai supažindinta su Taikylėmis. Vertinant šalių sudaryto draudimo liudijimo turinio visumą nėra pagrindo pripažinti, kad draudėja galėjo protingai tikėtis, kad draudimo sutartyje nebus detalesnių bendrųjų sąlygų ir sąlygų dėl nedraudžiamųjų įvykių. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo pripažinti apeliantės nurodomą nuostatą netikėta (siurprizine).

27. Apeliantė akcentuoja, kad draudimo sutartimi buvo apdraustas ne nebaigtas statyti namas, o butas, esantis dviejų butų name, ir namo visiško baigtumo registravimas priklausė ne tik nuo ieškovės, bet ir nuo kito buto savininko veiksmų užbaigiant jo buto statybos darbus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien Nekilnojamojo turto registre registruotu statinio baigtumo laipsniu. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo statybos darbų pobūdžio vertinimo.

28. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne vien Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bet ir įvertino kitus bylos duomenis apie draudimo objekto baigtumą. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės neneigia aplinkybės, jog draudimo sutarties sudarymo metu ir nurodomos vagystės metu ieškovės bute dar buvo atliekami darbai ir jame faktiškai dar nebuvo gyvenama. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2016 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria, be kita ko, ieškovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodytas baigtumas yra 74 proc. Papildomai iš šios pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.10 punkte nurodyto pardavėjų pareiškimo matyti, kad parduodamas butas yra nebaigtas statyti, neįrengtas ir nešildomas. Iš nurodytų duomenų matyti, kad draudimo objektas dar buvo nebaigtas statyti, nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės atlikti statybos apdailos darbai, vertinami kaip tęstiniai statybos darbai statant nekilnojamojo turto objektą, o ne kaip paprastojo (einamojo) remonto darbai, siekiant tik atnaujinti pastatą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, o jie sudaro pagrindą išvadai, jog įvykis, remiantis Taisyklių 21, 83 ir 86 punktais, laikytinas nedraudžiamuoju ir atsakovė pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką (CPK 185 straipsnis). Ieškovės apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.