Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovei M. K., Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl periodinių išmokų vaiko išlaikymui padidinimo pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui A. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pakeisti išlaikymo, priteisto 2001- 06- 18 Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu, nepilnamečiam sūnui dydį ir iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti po 300,00 (tris šimtus) litų periodines išmokas kas mėnesį D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nuo 2013-02-01 iki jo pilnametystės. Taip pat, priteisti iš atsakovo, A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei -procesinių dokumentų įteikimo; advokato teisinės pagalbos pagal KVGTPT sprendimą, 2012-07-18 LRV nutarimas Nr. 884, taisyklių 24.3.6.1.p. - 240 Lt.

2001 m. birželio 18 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu iš atsakovo priteistas išlaikymas kiekvienam iš vaikų, po 1 MGL iki kiekvieno iš jų pilnametystės . Kadangi atsakovas priteisto išlaikymo vaikams nemokėjo, 2008 m. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją prie SADM. 2009 m. balandžio 22 d. sprendimais Nr. 1.35-5317 ir Nr. 1.37-11875 buvo nuspręsta kiekvieną mėnesį iš Vaikų išlaikymo fondo mokėti A. K. ir D. K. 130 Lt dydžio išmoką, kol atsiras LR vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. A. K. jau pilnametis, išmokų išlaikymui negauna.

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametis, jam reikalingas išlaikymas. Šiuo metu gaunama 130 Lt išmoka iš vaikų išlaikymo fondo (priteista iš atsakovo) D. K. išlaikyti yra per maža. Man ir atsakovui nutraukus santuoką ilgą laiką gyvenome kartu.Nors ir gyvenome kartu, atsakovas prie mūsų vaikų išlaikymo lėšomis neprisidėdavo. Atsakovas dirbo Matuizų plytinėje, vėliau UAB „Versima“ KŪB „Versirmos rekonstrukcija“, bet išlaikymo vaikams neteikė. Vienintelė atsakovo parama, būdavo, tai, kad jis nudirbdavo ūkio darbus, kartais prižiūrėdavo nepilnamečius vaikus. Atsakovui pradėjus girtauti, visiškai nusišalinus nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo su juo visiškai išsiskyrė. Atsakovas persikėlė gyventi pas motiną E. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), o ieškovė su sūnumis liko gyventi (duomenys neskelbtini).

Šiuo metu ji viena išlaiko nepilnametį vaiką. Ieškovės mėnesinės gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro tik 885 lt per mėnesį: gaunamas darbo užmokestis 386 Lt, socialinė pašalpa 355 Lt, išmoka D. K. išlaikymui 130 Lt. Ieškovės mėnesinės pajamos yra per mažos, kad galėtų tinkamai patenkinti sūnaus D. K. poreikius. Kadangi iš atsakovo D. K. išlaikymui priteista tik po 130 litų per mėnesį,o ieškovė sūnaus išlaikymui turi skirti mažiausiai dar 300 litų per mėnesį. Daugiau lėšų skirti sūnaus išlaikymui negali, nes neturi pinigų sumokėti mokesčiams, materialiai padėti šiuo metu besimokančiam pilnamečiam sūnui. Todėl priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui D. K. turėtų būti pakeistas, jį padidinant. Šiuo metu D. K. mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 8-toje klasėje, jam keturiolika metų. Sūnų reikia aprūpinti ne tik maistu, rūbais, kitais reikmenimis, bet ir skirti lėšų jo laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, kitiems būtiniems jo poreikiams tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui teismo pranešimas dėl civilinės bylos iškėlimo ir procesinio dokumento bei jo priedų kopijos įteiktos asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas .

Atsakovui teismo šaukimas į teismo posėdį neįteiktas, nurodant, kad persikėlė.

CPK 121 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą.

Kadangi atsakovas tokio spareigos nesilaikė, tai procesiniai dokumentai buvo siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais ( CPK 121 str.2 d.).

Todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui, jam nesilaikant nustatytos pareigos pranešti apie gyvenamosios ar buvimo vietos pasikeitimą dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Nepilnamečio vaiko D. K. tėvas yra A. K. ir tai patvirtinta gimimo liudijimo duomenys (b. l. 9). Vaikas gyvena su motina, yra jos išlaikomas.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2001-06-18 nutarimu iš A. K. nepilnamečio sūnaus D. išlaikymui priteistos periodinės išmokos ( b.l. 12).

CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 „ Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ nurodė : įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d. įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi tėvai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005-06-23 nutarime Nr. 54 “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” išaiškino teismams, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3.27 str., CK 3.155, 3.165 str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Išlaikymo formos pakeitimo sąlygos yra nustatytos CK 3.201 str.3 d., kuriame nurodyta kokioms sąlygoms esant galimas išlaikymo būdo pakeitimas. Tikroji normos prasmė gali būti nustatyta sistemiškai analizuojant visą straipsnio turinį, atsižvelgiant į išlaikymo instituto tikslą ( CK 1.9 str.), vadovaujantis prioritetinės vaiko interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.)

CK 3.201 str.1,2 d. nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis. Tokiomis sąlygomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą ar ypatingų aplinkybių (vaiko liga ir pan.) buvimą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (3.192 str.2 d.) Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Ieškovės gaunamos pajamas yra minimalios ( b.l. 18, 19), o atsakovas savo turtinės padėties neatskleidė.

Teismas laiko, kad sprendžiant šį ginčą turi būti vadovaujamasi teisingumo principu, o tai reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Šis principas reikalauja, sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus, atsižvelgti ne tik į ieškovės nurodomus vaiko interesus, bet ir į realią atsakovo situaciją. Nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas ir negali teikti tinkamą išlaikymą vaikui.

Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis.

Šiuo metu teismų praktikoje laikoma, kad išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis ir pagal CK 6.461 str. 2 d. nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo.

Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt., lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį (automobilius, vertintus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą, vertybinius popierius (akcijas, obligacijas), juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis.

Teisme daroma išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki ar pablogėjusi dėl kokių nors objektyvių priežasčių, todėl jis gali teikti išlaikymą vaikui didesnio dydžio, negu buvo nustatyta 2001-06-18 teismo sprendimu ( b.l. 12).

Tenkinant ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos 240 Lt dydžio išlaidos teikiant antrinę teisiznę pagalabą pagal pateiktą pažymą, 62 litai žyminio mokesčio.

Vadovaujantis LR CK 3.192 str.1-3 d., 3.201 str.1-3 d., , LR CPK 259, 263 - 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Tenkinti ieškinį.

Pakeisti išlaikymo mokėjimą nepilnamečiui vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), priteistą 2001-06-18 teismo nutarimu, nustatant tokią išlaikymo mokėjimo tvarką :

priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po 300,00 (tris šimtus) litų periodines išmokas kas mėnesį vaikui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nuo 2013-02-20 iki vaiko pilnametystės;

nepilnamečio vaiko D. K. šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoja iki vaiko pilnametystės paskirti motiną M. K...

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. K. šešiadešimt du (62) litus žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630) iš atsakovo A. K. du šimtus keturiasdešimt (240) litų – įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.