Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2011-06-09 · Byla Nr. A2.1.-2353-201/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-06-09
Bylos Nr.
A2.1.-2353-201/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Pažeidėjas
T. R.
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.1.-2353-201/2011Proceso Nr. 4-06-3-02092-2011-0
Protokolo Nr. ATPP 0643-0091
Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2.; 52.3. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2011 m. birželio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui M. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio AB (duomenys neskelbtini) degalinių veiklos vadovu, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R., būdamas AB (duomenys neskelbtini) degalinių veiklos vadovu, savo vadovaujamos įmonės padalinyje, degalinėje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti minėtame objekte operatoriumi - kasininku (mokiniu) pil. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio 18, 21, 22 dienomis. Tokiu būdu T. R. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. R. dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad AB (duomenys neskelbtini) yra užsienio kapitalo įmonė, įmonėje dirba apie 250 darbuotojų ir nėra tokių dalykų, kaip nelegalus darbas, įmonė oficialiai moka mokesčius, darbuotojams atlyginimai išmokami banko pavedimu. Nelegalaus darbo jie nepropaguoja ir tokių dalykų jų įmonėje tikrai nėra, visi darbuotojai įmonėje dirba legaliai. Pažeidimai, užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole paprasčiausias nesusipratimas. A. N. į darbą buvo priimtas 2011 m. balandžio 22 d. Naujas darbuotojas A. N. rodė didelį norą dirbti, norėjo viską apsižiūrėti, perprasti darbo subtilybes, susipažinti su darbine aplinka, todėl buvo atvykęs į darbo vietą 2011 m. balandžio 18 ir 21 dienomis. Pamainoje dirba ne vienas darbuotojas, A. N. stebėjo kitų darbuotojų darbą, aiškinosi darbo specifiką, su savimi turėjo dokumentus reikalingus įsidarbinimui. Pagal įmonės vidinę tvarką naujas darbuotojas apmokomas dirbti, kai į darbą priimamas oficialiai, tuo metu tiesiog susiklostė tokios aplinkybės. Įmonė priimdama asmenis į darbą reikalauja įvairių pažymų, tame tarpe ir pažymos apie teistumą, tokia yra įmonės įdarbinimo politika. 2011 m. balandžio 22 d., kai buvo gautas paskutinis reikalingas dokumentas apie A. N. teistumą, jis buvo oficialiai įdarbintas. Dėl šių priežasčių įdarbinant asmenį užtrunka nuo trijų dienų iki dviejų savaičių. Konkrečiau galėtų paaiškinti personalo skyrius, jis tik pasirašo darbo sutartis.

Liudytojas A. N. paaiškino, kad sužinojęs, kad AB (duomenys neskelbtini) degalinė ieško darbuotojų, paskambinęs vadybininkui susitarė susitikti pokalbiui. Jam buvo paaiškinta, kokius dokumentus reikia pristatyti. 2011 m. balandžio 18 d. atvyko apžiūrėti darbo vietos bei susipažinti su darbu, nes buvo sutarta, kad gavus pažymą apie teistumą, bus įdarbintas. Pažymą gavo 21 d., ir atvykęs į darbo vietą užpildė prašymą priimti į darbą AB (duomenys neskelbtini) degalinėje. Užpildęs prašymą priimti į darbą degalinėje, apžiūrėjo įmonės sandėlius, susipažino su darbo specifika bei išsiaiškino kaip klientams gaminamas greitas maistas. Ten dirbusių įmonės darbuotojų paprašė, kad leistų aptarnauti keletą klientų, padirbėti su kasa. Tuo metu laukė kol atsiųs iš Vilniaus įmonės vadovo jau pasirašytą darbo sutartį. Nežinojo, kad negalima dirbti oficialiai neįsidarbinus, norėjo tik pasimokyti darbo pagrindų. Nemano, kad jei žmogus aktyviai domisi būsimo darbo specifika, tai yra nelegalus darbas. Balandžio 22 d. pradėjo darbą, o po pietų, t.y. po Darbo inspekcijos patikrinimo, buvo išduotas darbo pažymėjimas ir pasirašyta darbo sutartis. 2011 m. balandžio 15 d. prisimatavo uniformą, ją gavo balandžio 21 d., kai jis atvykęs į degalinę aptarnavo keletą klientų, nes atėjus slaptam pirkėjui visi darbuotojai turi vilkėti uniformas, po darbo balandžio 22 d., uniformą išsinešė namo.

Liudytoja V. V. paaiškino, kad darbas degalinėje prasideda 8.00 val., o balandžio 22 d., apie 10.00 val., Darbo inspekcija atlikto patikrinimą. Tą dieną buvo atvykęs dirbti naujas darbuotojas A. N., kuriam ji dar nebuvo spėjusi išrašyti darbo pažymėjimo. Jos darbo metu, balandžio 21 d., laukiant pažymos apie teistumą, kad būtų galima pilnai įdarbinti naują darbuotoją, buvo užpildyti dokumentai dėl A. N. priėmimo į darbą. Darbo sutartys sudaromos administracijos ofise Vilniuje, todėl jas, pasirašytas vadovo atsiunčia iš Vilniaus. Darbo sutartis iš Vilniaus buvo atsiųsta faksu balandžio 22 d,. po patikrinimo. A. N. atvykęs į degalinę balandžio 21 d., savo iniciatyva norėjo susipažinti su darbo vieta, išsiaiškinti darbo pobūdį, todėl jam buvo leista aptarnauti vieną kitą klientą, susipažinti su kasos aparato klavišų mygtukais. Todėl buvo paprašytas apsirengti darbo aprangą, kad atvykęs slaptas klientas neįvertintų jų darbo neigiamai. Slaptas klientas įvertina darbuotojų darbo kokybę ir sprendžia atlyginimo klausimą. 2011 m. balandžio 18 d., A. N. atvykęs į degalinę atvežė „Sodros“ pažymėjimą, domėjosi darbo aplinka, tačiau nedirbo ir buvo su savo apranga. Darbo apranga A. N. buvo išduota dar balandžio 15 d., tačiau jos tą dieną namo neišsinešė. A. N. ir šiuo metu dirba jų įmonėje.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus rašytinę bylos medžiagą bei įvertinus liudytojų parodymus, nustatyta, kad T. R. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, toliau išdėstytais argumentais.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje (Žin., 2002, Nr. 64-2569, 2009, Nr. 91-3925) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Administracinės teisės teorijoje ir praktikoje, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y., darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Tačiau DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte aiškia pasakyta, kad nelegaliu darbu gali būti laikomas tik toks darbas, kuris atitinka DK 93 numatytus darbo sutarties sąvokos požymius. Vadinasi iškilus klausimui dirbama legaliai ar nelegaliai jį reikia spręsti pagal faktinį santykių pobūdį, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių įsipareigojimus, o ne vien tik tam tikrais formaliais požymiais – yra rašytinė sutartis ar jos nėra. Rašytinė darbo sutartis yra ne pagrindinis, o išvestinis nelegalus darbo požymis. Tik atsakius į pagrindinį klausimą – kokios teisinės prigimties yra faktiniai santykiai, atsiradę tarp šalių, bus galima pasakyti ar tuos santykius reikėjo įforminti darbo sutartimi.

Įvertinus administracinės bylos medžiagą, konstatuotina, kad tarp A. N. ir T. R. susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo, o ne civilinės sutarties, požymius. Byloje nustatyta, kad nuo 2011 m. balandžio 22 d. T. R. įdarbino A. N. AB (duomenys neskelbtini) degalinės operatoriaus - pardavėjo (mokinio) pareigoms. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų V. V. ir A. N. parodymai, duoti teismo posėdžio metu. V. V. ir pats A. N. patvirtino, kad jis pradėjo dribti įmonėje 2011-04-22. V. V. teigimu A. N. balandžio 18 d. buvo atvykęs į AB (duomenys neskelbtini) degalinę ir atvežė „Sodros“ pažymėjimą, į degalinę atvykęs balandžio 21 d., savo iniciatyva, norėdamas susipažinti su darbo vieta, išsiaiškinti darbo pobūdį, degalinės darbuotojų sutikimu, aptarnavo vieną kitą klientą, susipažino su kasos aparato funkcijomis. A. N. teigimu balandžio 21 d., jis parašė prašymą priimti į darbą degalinėje ir norėdamas susipažinti su darbo specifika aptarnavo keletą klientų. Liudytojų parodymus patvirtina A. N. prašymas priimti į darbą ( b.l. 11), 2011-04-21 darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad A. N. pradeda dirbti nuo 2011-04-22 (b.l. 12-14) bei 2011-04-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus ( toliau Sodros) užklausos rezultatai, iš kurių matyti, jog A. N. įdarbinimo data 2011-04-22 ( b.l 7). Kaip matyti iš liudytojų parodymų 2011 m. balandžio 18 d. A. N. atvykęs į degalinę atvežė dokumentus, reikalingus įdarbinimui, atvykęs balandžio 21 d., savo iniciatyva ir darbuotojų sutikimu aptarnavo keletą klientų, buvo apsirengęs darbine uniforma, nes liudytojų teigimu, pagal įmonės tvarką atvykęs slaptas klientas vertina darbuotojų darbą, o taip pat ir aprangą, kas turi įtakos darbuotojų atlyginimams.

Vienas iš esminių darbo sutarties požymių yra tas, kad darbuotojo ir darbdavio susitarimu asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Jeigu tarp asmenų egzistuoja susitarimas dėl konkretaus rezultato, tai gali būti civilinių teisinių santykių požymis. Taigi darytina išvada, kad balandžio 21 dienos A. N. veiksmai nelaikytini nelegaliu darbu, nes tarp jo ir darbdavio įgalioto asmens T. R. nebuvo susitarimo dėl tam tikrų darbo funkcijų atlikimo už užmokestį, paklūstant darbdavio įgalioto asmens nurodymams ( nustatytai darbo tvarkai). A. N. iniciatyva, siekiant susipažinti su darbu, degalinėje dirbusių darbuotojų, šiuo atveju V. V. sutikimu, jam buvo leista apsirengus darbine uniforma aptarnauti keletą klientų. 2011-04-21 A. N. darbo sutartyje (b.l. 12-14), kurią pasirašė darbdavio įgaliotas asmuo T. R., nurodyta, kad asmuo pradeda darbą 2011-04-22, taigi susitarimas su darbdavio įgaliotu asmeniu T. R. dėl darbo sutarties yra 2011 m. balandžio 22 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad darbo sutartys įmonėje sudaromos administracijos ofise Vilniuje, kurią, pasirašo darbdavio įgaliotas asmuo, šiuo atveju T. R. ( gyv. K. B. g. 24-17, Vilniuje), ( b.l. 15). Darbo sutartis iš Vilniaus su T. R. parašu buvo gauta tą pačia dieną, po pietų, kai A. N. pradėjo dirbti, t.y. 2011-04-22 ir, kai buvo gauti visi reikalingi įdarbinimui dokumentai, tame tarpe ir pažyma apie teistumą. Tačiau Valstybinės darbo inspekcijos (toliau VDI) patikrinimo metu, vykusio 2011-04-22, 10.40 val., sutartis iš Vilniaus dar nebuvo atsiųsta ir šalių pasirašyta. Remiantis teisės teorija negalima kategoriškai teigti, jog nepasirašius darbo sutarties teksto – nėra ir sutarties, šiuo atveju iškyla ne sutarties sudarymo klausimas o jos formos. Labai svarbus įrodymas, kad darbo sutartis buvo sudaryta, pats faktas, jog asmeniui faktiškai buvo leista dirbti 2011-04-22, nes kategoriškai draudžiama leisti asmeniui dirbti nesudarus su juo darbo sutarties. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad AB (duomenys neskelbtini) degalinėje 2011-04-22 VDI patikrinimo metu darbo sutartis su A. N. buvo sudaryta ir apie jo įdarbinimą pranešta „Sodrai“, kaip to reikalauja DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisykles, patvirtintas Vyriausybės 1995 m. birželio 5 d., nutarimu Nr. 782², darbdavys priėmęs asmenį į darbą, tą pačią dieną privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenis apie priimtąjį. Įstatymas nenumato, kuriuo darbo dienos metu turi būti pasirašyta darbo sutartis ir apie tai pranešta „Sodrai“, tačiau aiškiai pasakyta, kad rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). 2011-04-22 po pietų pasirašius darbo sutartį A. N. buvo įteiktasis ir darbo pažymėjimas. Nepakanka konstatuoti nelegalaus darbo vien, tik nustačius darbo nepasirašius darbo sutarties, faktą (Bylų dėl nelegalaus darbo ( ATPK 41³ str.) apibendrinimas, LVAT biuletenis „Administracinių teismų praktika“ 294 p.). Pažymėtina, kas A. N. prašymą priimti į darbą parašė 2011-04-21, darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, šiuo atveju 2011-04-22 ( DK 99 str. 5 d.) Taigi laikytina, kad A. N. 2011-04-22 pradėjo dirbti susitaręs su darbdaviu, susitarimu įsipareigojo dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigojo suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Šie požymiai sąlygoja darbo sutarties buvimą. Tai, kad VDI patikrinimo momentu darbo sutartis dar nebuvo pasirašyta, tai nelaikytina darbu nesudarius darbo sutarties, t.y. esant nelegaliam darbui, nes darbo sutarties pasirašymas yra formalus darbo sutarties požymis.

Įrodymų vertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ( ATPK 257 str.).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad AB (duomenys neskelbtini) degalinėje A. N. nedirbo nelegaliai, bendrovės administracijos ofise Vilniuje 2011 m. balandžio 21 d. buvo sudaryta darbo sutartis su A. N., kurią pasirašė įgaliotas asmuo, degalinių veiklos vadovas T. R., sutartyje nurodyta, kad A. N. pradeda dirbti 2011 m. balandžio 22 d., apie jo darbo pradžią (2011-04-22) pranešta „Sodrai“. Duomenų, kad A. N. 2011 m. balandžio 18, 21 dienomis nelegaliai dirbo AB (duomenys neskelbtini) degalinėje, byloje nėra. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, nesant visų būtinų administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ straipsnyje, sudėties požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 41³ straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

T. R. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(3) straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Adolfina Simaitienė