Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Ieškovas 2017-05-09 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams (buvęs pavadinimas Tauragės rajono apylinkės teismas) pateikė ieškinį, juo prašė: 1) pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais ir panaikinti ieškovui skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017-06-30, toliau – 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas); 2) nutraukti darbo sutartį tarp ieškovo ir atsakovės DK 128 straipsnio pagrindu (redakcija, galiojusi iki 2017-06-30, toliau – 128 straipsnis); 3) priteisti iš atsakovės ieškovui: 3 731,05 Eur neišmokėto darbo užmokesčio; 475,42 Eur delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokestį; dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 2 171,74 Eur; 1 085,87 Eur vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.Ieškovas nurodė, kad nuo 2015-07-20 dirbo atsakovės įmonėje projektų vadovu. 2015-07-17 darbo sutarties 3 p. nustatyta, kad atsakovė (darbdavys) įsipareigoja ieškovui (darbuotojui) mokėti 1 450 Eur darbo užmokestį. 2015-12-30 įsakymu ieškovui nuo 2016-01-01 nustatytas 1 710 Eur darbo užmokestis. 2017-03-09 įsakymu ieškovui nuo 2017-04-01 nustatytas 1 450 Eur darbo užmokestis. Darbo sutarties 3 p. nustatyta ir tai, kad darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį, 14 ir 26 dienomis. Ieškovas už gerus darbo rezultatus nuo 2016 metų pradžios buvo skatinamas sumokant jam premijas.Ieškovas nurodė, kad 2017-04-20 išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu pretenziją dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio bei nepateiktų atsiskaitymo lapelių, taip pat prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (DK 128 straipsnio pagrindu). Ieškovas nurodė, kad atsakovė nuo 2016 metų pradžios nesumokėjo ieškovui viso priklausančio atlyginimo, t. y. visus mėnesius mokėjo mažesnį darbo užmokestį nei nustatytas. Nurodė, kad remdamasi šiuo prašymu, atsakovė privalėjo nutraukti darbo sutartį nuo 2017-04-24. Ieškovas nurodė, kad nuo 2017-04-24 atsakovė atjungė ieškovui darbinį telefoną bei elektroninį paštą, užblokavo ieškovo elektroninę įėjimo į įmonės teritoriją kortelę, tuo parodydama, kad sutinka, jog ieškovas nebedirbtų įmonėje. Atsakymo į savo pretenziją ieškovas negavo ir su juo atsakovė neatsiskaitė. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra skolinga ieškovui ne mažiau nei 3 478,04 Eur neišmokėto darbo užmokesčio bei ne mažiau nei 475,42 Eur delspinigių. Atsakovė už 2016 metų balandžio mėnesį nėra sumokėjusi ieškovui 524,40 Eur priklausančio darbo užmokesčio, už 2016 metų gegužės mėnesį – 476,73 Eur, už 2016 metų liepos mėnesį – 264,72 Eur, už 2016 metų rugpjūčio mėnesį – 143,02 Eur, už 2016 metrų spalio mėnesį – 425,40 Eur, už 2016 metų lapkričio mėnesį – 524,40 Eur, už 2016 metų gruodžio mėnesį – 408,39 Eur, už 2017 metų sausio mėnesį – 405,22 Eur, už 2017 metų vasario mėnesį – 305,76 Eur. Nurodė ir tai, jog ieškovas negavo atsiskaitymo lapelių už 2016 metų sausio, vasario, kovo, birželio, rugsėjo, 2017 metų kovo ir balandžio mėnesius. Informaciją apie šiuo laikotarpiu jam išmokėtą darbo užmokestį ir dirbtą darbo laiką ieškovas papildomai prašė suteikti 2017-04-20, tačiau tokia informacija jam nebuvo suteikta, tuo pažeidžiant DK 202 straipsnį. Nurodė, jog delspinigiai apskaičiuoti iki 2017-05-08, skaičiuojant, kad mokėjimas turėjo būti atliktas iki kito mėnesio 14 dienos, ir skaičiuojami praėjus 7 dienoms nuo tos dienos, kai turėjo būti atliktas mokėjimas.Ieškovas nurodė, jog remiantis DK 186 straipsnio 1 ir 2 dalimi darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. DK 233 straipsnis numato, kad už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat už kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomų atostogų, pirmumo teise pasiųsti tobulintis ir kt.), todėl darbdavio mokama premija negali būti laikoma darbo sutartimi sulygto fiksuoto darbo užmokesčio dalimi, tačiau yra papildomas užmokestis už gerai atliktą darbą.Ieškovas nurodė, kad 2017-05-04 pateikė atsakovei dar vieną pretenziją dėl darbo sutarties nutraukimo. Paskambinęs į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrių, ieškovas sužinojo, kad nuo 2017-05-08 yra atleistas iš darbo esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui. Ieškovas nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su jo neva padarytais darbo drausmės pažeidimais, jam nesudaryta galimybė pasiaiškinti, nes buvo apribota galimybė naudotis įmonės duomenimis bei elektroniniu paštu, jam nebuvo pranešta apie neva skirtą nuobaudą. Nurodė, jog jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas, nes DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai padaromi tik tyčiniais veiksmais.Ieškovas nurodė, kad nors jis ir ketino nebetęsti darbo santykių su atsakove, tačiau neteisėti atsakovės veiksmai (neteisėtas darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo) užkirto ieškovui galimybę ne tik susirasti kitą darbą, bet ir gauti nedarbo išmoką, nes būsimi darbdaviai, atsižvelgdami į ieškovo atleidimo pagrindą, gali juo nepasitikėti. Nurodė, jog jis neteko teisės gauti nedarbo draudimo išmoką pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą.