Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo atsiųstu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės A. V. 2016 m. balandžio 5 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12625-16 bei spręsdamas klausimą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą tvirtinimo klausimo perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2016 m. balandžio 5 d. gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės A. V. 2016 m. balandžio 5 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12625-16, kurioje S. J., gim. (duomenys neskelbtini), įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir atleisti S. J. nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje nustatyta tvarka nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Joana Kvaselytė 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi nusišalino nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą tvirtinimo klausimo nagrinėjimo. Nusišalinimas grindžiamas tuo, kad S. J. įtarimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pareikštas dėl eismo įvykio, įvykusio 2015 m. lapkričio 23 d. Kaišiadoryse, kurio metu nukentėjo E. U., dirbanti Kaišiadorių rajono apylinkės teisme (duomenys neskelbtini). Teisėjos teigimu, siekiant išvengti bet kokių abejonių dėl ikiteisminio tyrimo teisėjos nešališkumo, tikslinga nusišalinti nuo prokuroro nutarimo tvirtinimo klausimo sprendimo. Ikiteisminio tyrimo teisėjos nusišalinimą 2016 m. balandžio 6 d. rezoliucija patvirtino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkė Edita Dambrauskienė, kuri siekiant išvengti bet kokių abejonių Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu bei užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą 2016 m. balandžio 8 d. priėmė nutartį nusišalinti nuo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės A. V. 2016 m. balandžio 5 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12625-16 tvirtinimo klausimo nagrinėjimo visiems Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjams ir perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-12625-16 Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimo kitam apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą tvirtinimo klausimas perduotinas nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.

Nagrinėjamu atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teismo visų teisėjų nusišalinimas nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą tvirtinimo klausimo nagrinėjimo grindžiamas tuo, kad nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12625-16, kurioje S. J. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu, yra pripažinta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo darbuotoja E. U.. Sutinkant su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Joanos Kvaselytės, taip pat šio teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės nutartyse išdėstytais motyvais pripažintina, kad sprendžiant prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą tvirtinimo klausimą Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, kai nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusioji E. U. yra Kaišiadorių rajono apylinkės teismo darbuotoja, tiek įtariamajam, tiek ir kitiems proceso dalyviams, o taip pat ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui gali pagrįstai kilti abejonių dėl teisėjo (teismo) nešališkumo, o kartu ir byloje priimto procesinio sprendimo pagrįstumo, todėl, siekiant užtikrinti teisingumo interesus, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12625-16 tvirtinimo klausimas perduotinas nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam konkrečiai apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėtų būti perduotas nagrinėti nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą tvirtinimo klausimas, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų (pareiškimų) perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Jonavos rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą tvirtinimo klausimas bus išnagrinėtas ne tik nešališkai, bet ir operatyviai.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės A. V. 2016 m. balandžio 5 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12625-16 tvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-12625-16 medžiagą su nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir nutartimi išsiųsti į Jonavos rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkei ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.