- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-645-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- T. T.
- Pareiškėjas
- AB bankas „Hansabankas“
- Skolininkas
- T. T.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens T. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutarties areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB bankas „Hansabankas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotas asmuo - T. T..
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
pareiškėjas AB bankas „Hansabankas“ 2008-03-12 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriui paduotu pareiškimu prašė areštuoti jam įkeistą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso skolininkui T. T., ir įspėti jį dėl 201 800,18 Lt įsiskolinimo grąžinimo prieš terminą (b.l.18-19). Nurodė, kad bylos šalys 2007-03-26 pasirašė kredito sutartį Nr. 07-028670-FA (b.l.30-45) dėl 201 600 Lt dydžio tikslinės paskolos. Kadangi skolininkas per nustatytą lengvatinį terminą nepadengė susidariusios skolos sumos – 2 856,21 Lt, pareiškėjas vienašališkai nutraukė sutartį.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2008-03-14 nutartimi (b.l.46-47) pareiškimą patenkino: areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą ir įspėjo skolininką apie galimą šio turto priverstinį pardavimą arba perdavimą kreditoriui administruoti, jei skolininkas nesumokės 201 800,18 Lt įsiskolinimo plius 118 Lt žyminio mokesčio per 1 mėn., skaičiuojant nuo nutarties įteikimo dienos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas pagrįstai vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir pareikalavo iš skolininko grąžinti visą negrąžintą kreditą prieš terminą, nes skolininkas iš esmės pažeidė sutartį. Esminiu sutarties pažeidimu iš kredito gavėjo pusės yra laikomas ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų delsimas sumokėti bankui eilinę įmoką, palūkanas ir/ ar kitokius mokėjimus (Kredito sutarties 11.2.1.1 p.).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo T. T. atskiruoju skundu (b.l.58-60) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-03-14 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą motyvavo tuo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, iš kurių galima spręsti, ar sutarties pažeidimas, leidęs ją kreditoriui nutraukti prieš terminą, yra esminis. Pripažįsta kelissyk sumokėjęs kredito davėjui mažesnę, nei priklausytų, sumą. Tačiau už nepiktybinį sutarties pažeidimą skolininkas neatsisako mokėti bankui sutartyje numatytas netesybas. Pažymėjo, jog jis ketina užsiimti ūkine – komercine veikla, kad užtikrintų tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Vienašališkas sutarties nutraukimas dėl gan smulkių pažeidimų (įsiskolinimas nėra ilgalaikis, skola nedidelė, pažeidimas netyčinis) - pernelyg griežta sankcija skolininkui, kuris yra silpnesnioji sandorio šalis. Teigia negavęs pareiškėjo pretenzijos, reikalaujančios iki 2007-12-25 padengti skolą bei įspėjančios apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą (CK 6.218 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Pareiškėjas AB bankas „Hansabankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.70) su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus m 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-03-14 nutartį palikti galioti nepakeistą. Akcentavo, jog bankas du kartus (2007-11-26 bei 2007-12-05 dienomis) paštu siuntė skolininkui pretenzijas abiem bankui žinomais apelianto adresais (duomenys neskelbtini) (Kredito sutarties Nr. 15.2 p.) ir, tiktai nesulaukęs jokios skolininko reakcijos (Kredito sutarties 10.5.3 p.), po 15 kalendorinių dienų vienašališkai nutraukė sutartį (Kredito sutarties 11.2.1 p.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
CPK 558 str. numato hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas. Priverstinis skolos išieškojimas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu, pateikiant CPK 558 str. 1 d. numatytą pareiškimą dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, kuris sudaro prielaidas įkeistą turtą areštuoti. Pareiškimas, pateikiamas pagal CPK 558 str. 1 d. nuostatas, iš esmės gali būti vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą. Minėtoje teisės normoje nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir/ar įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t.y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises.
Byloje nustatyta, jog apeliantas netinkamai vykdė hipoteka užtikrintus, 2007-03-26 kredito sutartyje numatytus savo įsipareigojimus, todėl kreditorius, nutraukęs sutartį joje nurodytu pagrindu, dėl 201 810,18 Lt paskolos sumos grąžinimo kreipėsi į hipotekos teisėją. Apylinkės teismo hipotekos teisėja, užtikrindama skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui, areštavo įkeistą turtą ir įspėjo skolininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (b.l.46-47).
Apeliantas atskirajame skunde ginčija paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą teisėtumą ir pagrįstumą, vertina kiekvienos iš sutarties šalių veiksmus per šalių bendradarbiavimo institutą, apeliuoja į buvusios prieš sutarties nutraukimą skolos kreditoriui nereikšmingumą, į sutarties nutraukimo procedūrų pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nėra tokios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, sutarties nutraukimo prieš terminą teisėtumą gali ginčyti CK išvardintais pagrindais pagal ieškinio teisenos taisykles, o tokią bylą nagrinėjančio teismo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios sudarytų prielaidas sustabdyti priverstinį vykdymą ne ginčo tvarka. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjos aiškintis ir spręsti kilusių įkeitimo sutarties šalių ginčų, o tokių ginčų buvimo faktas pats savaime neapsprendžia hipotekos kreditoriaus prašymo dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo nagrinėjimo sustabdymo ar atsisakymo pradėti jį nagrinėti Šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai nėra nei teisėti, nei pagrįsti, jie nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą procesinį sprendimą.
Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą