Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-345-870/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-29
Bylos Nr.
1-345-870/2014
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-00424-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Civilinis ieškovas
A. R.
Nukentėjusysis
R. E.
Kaltinamasis
G. E.
Advokatai
Irina Karšul
Kategorijos
Baudžiamoji byla 1-345-870/2014Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00424-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.; 1.4.6.10.; 1.2.27.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Margaritai Stankevičiūtei, Teresai Nakienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,gynėjai advokatei Irinai Karšul,nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui A. R., nukentėjusiajam R. E.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, šiuo metu mokosi suaugusiųjų mokykloje, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta. (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus: 1. 1997-02-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 2 m.; 2. 1997-12-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 278 str. 1 d., 16 str. 2 d. 271 str. 2 d. – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimas. Vadovaujantis LR BK 43 str., pagal 1997-12-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 1997-02-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimas; 3. 1998-01-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. – 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 42 str., pagal 1998-01-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 1997-12-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta basume, galutinė bausmė – 3 m. laisvės atėmimo; 4. 2001-01-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 272 str. 2 d. – 4 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 43 str., pagal 2001-01-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 1998-01-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 4 m. 6 mėn., laisvės atėmimo. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., paskirta bausmė sumažinta 1 metais, galutinė bausmė – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 5. 2002-01-25 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. – 1 m. laisvės atėmimas. Vadovaujantis LR BK 43 str., pagal 2002-01-25 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2001-01-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 4 m. laisvės atėmimo; 6. 2005-09-13 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., pagal 2005-09-13 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2002-01-25 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi, galutinė bausmė – 9 mėn. laisvės atėmimo; 7. 2009-06-22 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 2 d. – 10 MGL bauda;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 286 straipsnį,

teismas išnagrinėjęs bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. E. smurtaudamas tyčia kitam žmogui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2013 m. vasario 5 d., apie 10.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir jo tėvo R. E. smurtaudamas pargriovė ant lovos savo tėvą R. E. ir abiem rankomis pradėjo smaugti jį už kaklo, tokiu būdu sukeldamas savo tėvui R. E. fizinį skausmą.

Taip pat jis pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: jis, 2013 m. vasario 5 d., apie 11.00 val., Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės patruliams A. R. ir M. K. atvykus pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje ir laiptinėje bandant sulaikyti G. E., įtariamą padarius nusikalstamą veiką, jis aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: atsistojęs į kovinę padėtį ir sugniaužęs kumščius šaukė pareigūnams „arčiau neikit“, pareigūnams priėjus arčiau, dešine ranka bandė suduoti smūgį A. R. į veidą, o A. R. išvengus smūgio, vengdamas sulaikymo, nustūmė A. R. nuo laiptų. A. R. nukritus nuo laiptų jam buvo padarytas dešinės blauzdos ir dešinės plaštakos pirmo piršto sumušimas.

Be to, jis nesunkiai sutrikdė sveikatą asmeniui dėl jo tarnybos vykdymo, o būtent: jis, 2013 m. vasario 5 d., apie 11.00 val., Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės patruliams A. R. ir M. K. atvykus pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje ir laiptinėje bandant sulaikyti G. E., įtariamą padarius nusikalstamą veiką, jis, vengdamas sulaikymo, dešine ranka bandė suduoti smūgį A. R. į veidą, o A. R. išvengus smūgio nustūmė A. R. nuo laiptų, padarydamas A. R. dešinės blauzdos ir dešinės plaštakos pirmo piršto sumušimus, taip nesunkiai sutrikdydamas A. R. sveikatą, nes dėl kraujo išsiliejimo į blauzdos minkštuosius audinius kojos funkcija ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. E. paaiškino, kad dėl kaltinimų sutinka iš dalies. 2013-02-05 d. apie 10 val. įvyko tarp jo ir tėvo buitinis konfliktas. Tėvas įėjo į kambarį. Jie apsibarė žodžiais. Jis užpuolė tėvą, bet jis jo nesmaugė. Nebuvo veiksmo, kad jis paguldęs tėvą ant lovos su rankomis smaugtų. Tiesiog už kaklo paėmęs nustūmė ant lovos, kur jis ir nugriuvo. Tuo metu jis išbėgo iš savo kambario ir išbėgo iš namų net nežinodamas, kad jis iškvietė policiją. Pats jausdamas, kad padarė blogai ir norėdamas išvengti tolimesnio konflikto, stengėsi pasišalinti iš namų, kad nueiti kažkur ir nusiraminti. Tuo metu buvo lengvai apgirtęs nuo klijų. Viso to pasekmė buvo, kad mirė du draugai, draugė paliko, jis gydėsi seniau, nes sirgo bipolinio sutrikimo liga, nuo vaikystės buvo hiperaktyvus ir jam reikėjo gydymo. Klijai privedė prie neadekvataus poelgio. Jis atsimena dalimis, ne tiksliai, trūkinėjo atmintis, bet tarpais jis atsimena viską. Praėjus laikui atmintis prašviesėjo. Tada nuo klijų mąstymas buvo neryškus. Kaltinamasis, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad tėvą už kaklo paėmė, tikslu nustumti jį ant žemės, kad išgąsdinti. Tėvas nukrito ant lovos. Nenori apie tai galvoti, ar sukėlė tėvui skausmą, nes jam pačiam tai sukėlė didžiulį skausmą, kad jis pakėlė ranką prieš tėvą. Konfliktas įvyko dėl to, kad jis klijus uostė namie, kambaryje.

2013-02-05 d. 11 val. viskas įvyko greitai laiptinėje. Jiems (pareigūnams) įbėgus, jis iš pradžių nesuprato, kad tai yra policininkai. Tiesiog suprato, kad yra bėgama, kad yra bėgama link jo su pakeltais balsais. Nežino, kaip jie tai interpretavo, kad jis stojo į kovinę padėtį. Jis tiesiog pats visas susigūžė, t.y. būtent padarė veiksmus užsidengdamas veidą. Buvo panaudotos ašarinės dujos ir jį tempė, jis pats griuvo nuo laiptų. Jis pats patyrė skausmą. Paskui jie dar vežė į ligoninę apžiūrai. Jis atsimena, kad jį surakino, jie nugriuvo. Neatsimena, ar policijos pareigūnai buvo su uniformomis. Kai jis pamatė, iš karto nespėjo susivokti, kad ten policijos pareigūnai, tik pamatė, kad laiptinėje kažkokie balsai, kažkoks bėgimas yra. Nesuprato, ar ten policijos pareigūnai, ar gal iš gatvės kažkokie banditai, ar dar kas nors. To nesugebėjo suprasti, buvo stipriai apsvaigęs nuo toksinių medžiagų. Jis tik atsimena, kad jis gynėsi ir jį tempė, jis griuvo. Detalių neatsimena. Jis jokių smogimo ar nustūmimo veiksmų, kiek atsimena, nedarė. Jis atsimena, kad griuvo ir ant kažko užgriuvo jį bandant sulaikyti. Jam dujų pripurškė ir negalėjo kažką tai matyti. Ikiteisminio tyrimo metu galbūt jis rašė taip, kaip tardytoja norėjo, kad jis rašytų. Parodymus davė KPZ po visų dujų, jis norėjo kuo greičiau išeiti namo ir ten jam ką sakė, tą rašė. Jis teistas ne vieną kartą ir buvęs įkalinimo įstaigoje, jam tai buvo didžiulis šokas gyvenime, jis ten grįžti visiškai nenori ir to bijo, bijo prarasti žmogiškumą, darbą, bijo vėl atitrūkti nuo visuomenės. Tikslo neturėjo, kad kažką nustumti nuo laiptų. Tikslas jo buvo išeiti į lauką, kad išvengti tolesnio konflikto su tėvu, kad tiesiog atšaltų, apsiramintų. Pripažįsta savo kaltę, kad aplamai pasielgė taip neadekvačiai. Neteisina savęs, kad buvo tas poelgis prieš tėvą ir apskritai padarytas dėl toksinių priemonių. O dėl policininkų, neturėjo tikslo jų pulti. Tiesiog viskas staiga įvyko.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. E. paaiškino, kad sūnus tuo metu buvo puolęs į labai gilią duobę, jis pastoviai uostydavo klijus. Grįždavo namo jau klijų prisiuostęs. Jiems su žmona buvo didžiulis šokas. Jis tą dieną iš vakaro atėjo namo, kadangi buvo šalta, jis parsinešė namo klijų ir pas save kambaryje pradėjo uostyti. Jie visame bute pajuto klijų kvapą, tai buvo neįmanoma. Su tokiu žmogumi, kai jis (G. E.) tokiame stovyje, sunku susišnekėti. Jis išėjo į laiptinę, pradėjo uostyti ant laiptų. Galų gale grįžo namo. Jis visą naktį prauostė klijus. Žmona ryte išėjo į darbą. Jis liko namie su juo, jis toliau uostė. Jis pasakė, kad jis (G. E.) nustotų uostyti. Jis pasakė, kad darys, ką nori. Kas liečia tą smaugimą, tai negalima būtų pavadinti smaugimu. Jis jį apkabino iš didelės meilės, tai čia taip ir gavosi. Jis neišlaikęs lygsvaros, griuvo. Jis (kaltinamasis) gerokai sunkesnis už jį. Jis išbėgo į laiptinę ir paskambino žmonai, kad ji kviestų policiją, nes jis su juo nebegalėjo susitarti. Jis tada išėjo iš namų. Galvojo, ką čia dabar reikės policininkams pasakyti, jis taigi išėjo. Girdi policija atvažiavo, o jis tuo metu atidarė duris ir jis, taip sutapo aplinkybės, tuo metu grįžo namo ir stovi prie durų. O policininkai jau apačioje bėga į viršų. Policininkai jį pamatė tarpduryje, paklausė ar čia jis, jis pasakė, kad taip. Sako: „Uždarykite duris, mes purkšime dujas.“ Jis užsidarė duris ir dėl tos priežasties negali pasakyti, kas vyko toliau, bet dujų buvo tiek, kad visą laiptinę reikėjo vėdinti. Paskui vienas iš policininkų atėjo ir klausė, ar jis turi ledo. Ledo jo namuose nebuvo. Jis pagalvojo, kad policininkai jam nosį sužalojo. Dar paprašė polietileninio maišiuko ir jis jį davė. Nuėjo į apačią, jis ten sėdėjo ant laiptų, jam rankos už nugaros surakintos, o vienas policininkas pridėjo į maišiuką sniego ir kažkur prisidėjo prie rankos. Pagarsinus teismui nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus (b. l. 17), jis paaiškino, kad galbūt jis tuo metu ne visai tiksliai suformulavo mintį. Jis ne tai, kad skausmą pajuto, bet paprasčiausiai, kadangi jis jį užgulė, negalėjo išsilaisvinti nuo jo. Jis ant jo užgriuvo, nes prarado lygsvarą. Jis jį užgriuvo iš didelės meilės ir bučiuoja. Jis prašė paleisti, o jis toliau juokavo. Jis išsigando, nes jam pradėjo oro trūkti, nuo to šoko, kad jis negali nuo jo išsilaisvinti. O tai, kad jis norėjo jį pasmaugti, tai to nebuvo. Iškvietė pareigūnus, nes matė, kad nėra kito būdo su juo susitvarkyti, nes jis visiškai nesuvaldomas ir neįsisąmonina savo veiksmų, o laukti kol įvyks nelaimė, jis negalėjo. Tik policininkai galėjo jį sutramdyti. Dėl fizinio skausmo jis nesutinka, nes surašant protokolą įvyko matyt nesusišnekėjimas su tyrėja. Moralinį skausmą didžiulį sukėlė. Jis neturėjo ketinimų pasmaugti, tai buvo nesąmoningo žmogaus kvailiojimas ir galėjo privesti prie blogesnių dalykų. Jis tiesiog užsigulė su rankomis, gal tai ir galima pavadinti smaugimu. Jis turėjo kažką pasakyti atvykusiems pareigūnams dėl ko visa tai įvyko, nes negalėjo kitaip su juo susitvarkyti. Jis jam jokių pretenzijų neturi. Jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Sūnaus elgesys po įvykio labai pasikeitė. Mėnesiui laiko jam buvo duotos tam tikros sankcijos, jis grįžo perbalęs, buvo kaip avinėlis. Jis anksčiau neįsivaizdavo, kad jie gali iškviesti policiją ir jis galvojo, kad gali daryti, ką nori. Policija jam buvo puiki pamoka, kad yra būdai su juo susitvarkyti. Mano, jam tai padėjo ir jis padarė išvadas. Jis gydėsi nuo alkoholizmo, toksikomanijos, darbą susirado. Jis jo atsiprašė. Jis jam atleidžia. Jis intensyviai vartoja paskirtus vaistus, nes pas jį nervai netvarkoje, jis be vaistų negali užmigti.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. R. paaiškino, jog tą dieną dirbo su porininku M. K.. Iš VPK budėtojų gavo pranešimą, kad Antakalnio g. smurtas artimoje aplinkoje. Sūnus smurtauja prieš savo tėvą. Atvykę pagal adresą, paskambinę į domofoną, išgirdo uždususį vyrą. Jie pasakė, kad čia policija. Įėjus pro duris, jau girdėjosi kažkoks tai didelis triukšmas grumtynių, stuksenimas kažkoks tai. Jie bėgo į trečią ar antrą aukštą. Jis įbėgo pirmas, laiptais pakilo. Kaip kaltinamasis sako, kad jis norėjo išeiti, tai buvo tikrai ne taip. Kaip tėvas sakė, kad jis uždarė duris, tai irgi buvo ne taip. Tėvas laikė duris, o kaltinamasis norėjo patekti į vidų. Tėvas jiems pasakė: „Čia mano sūnus“. Sūnus pamatė juos, priėjo prie laiptų. Jis ant laiptų stovėjo ir jo kolega už nugaros. Kaltinamasis atsistojo į kovinę stovėseną ir ruošėsi smūgiuoti. Jis pasakė, kad panaudos dujas, o jis pasakė: „Neeikit arčiau, neeikit arčiau.“ Jis dar arčiau priėjo ir jis (kaltinamasis) iš dešinės pusės iš viršaus smogė, bet pavyko išvengti smūgio. Tada jie kibo į atlapus, jis ištraukė balionėlį, papurškė dujas. Jis stovėjo ant laiptų ir griuvo kartu su juo, nusirideno į laiptų aikštelę. Tada porininkas kojas jam laikė. Jis bandė atsitraukti, o jis ten dar su kojomis pro veidą smogė, bet nepataikė. Tada užlaužė rankas, paguldė ant pilvo. Atsistojęs pamatė, kad iš nykščio bėga kraujas. Nykštys ištino ir pajuto dešinės kojos blauzdoje skausmą. Jo porininkas atėjo pas kaltinamojo tėvą, paprašė ledo, jis sakė, kad neturi. Davė maišelį ir jis įsidėjęs sniego, jį pridėjo prie piršto. Važiuodami į policijos komisariatą budėtojui pasakė, kad iškviestų greitąją pagalbą į komisariatą. Komisariate iškvietė greitąją ir nuvažiavo į ligoninę. Tris savaites buvo nedarbingas, 2000 Lt įvertina savo nedarbingumą, nes jaučia fizinį skausmą, diskomfortą tiek jis, tiek jo šeimos nariai. Tai neturtinė žala. Po kaltinamojo sulaikymo atsistojo ir pajuto, kad kažkas yra negerai. Dėl didelio streso, kad jam skauda koją, pradėjo jausti komisariate. Jis puikiai matė, kad jie yra policijos pareigūnai, buvo su uniforma. Nebuvo tamsu, laiptinė buvo apšviesta. Nebuvo taip, kad jie pribėgo iš nugaros, čiupo, dujų pripurškė ir vos ne ant laiptų numetė. Jis stovėjo prieš jį ir jo kolegą, kuris stovėjo iš nugaros. Jis stovėdamas, agresyviai sakė: „Neeikit arčiau, neeikit arčiau.“ Jis mano, kad jis tikrai suvokė, kad jie policijos pareigūnai ir turėjo vykdyti jų teisėtus reikalavimus. Buvo pasakyta, kad jie panaudos dujas, prievartą. Jautėsi tai, kad jis suprato, kad jis stovi ant paskutinio laipto ir jis tikrai stumia. Tai nebuvo netyčia. Ten buvo tikrai labai greitai, bet per tą trumpą laiką, jis tikrai jautė, kad to asmens ketinimas yra nustumti jį nuo laiptų. Tai nebuvo kažkoks tai pusiausvyros neišlaikymas ar panašiai. Gavosi taip, kad jis griūdamas jį laikė ir jie kartu nusirideno. Po to kai jie nusirideno, vien keiksmažodžiai buvo ir po to laiko nieko. Su kaltinamojo tėvu jis nebendravo ir apie smurtą šeimoje neklausė. Patirtą turtinę žalą jam atlygino valstybė.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. K. paaiškino, kad gavo iškvietimą, kad Antakalnio mikrorajone vyksta šeimyninis konfliktas, sūnus smurtauja prieš tėvą. Atvykus priėjo prie laiptinės ir paskambino domofonu į butą. Atsiliepė vyriškio balsas, pasakė, kad policija, įsileido. Užėjo į laiptinę. Laiptinėje girdėjosi triukšmas. Jie greitai užbėgo link trečio aukšto. Tada pamatė, kad prie durų stovi kaltinamasis ir norėjo patekti į vidų. Buto durys buvo praviros ir pro jas sušuko tėvas, kad čia jo sūnus. Jis duris užsidarė. Jie stovėjo laiptinėje, porininkas stovėjo priešais jį, jis stovėjo jam už nugaros. Kaltinamasis atsistojo, sugniaužė kumščius į juos ir pradėjo šaukti: „Arčiau neeikit.“ Kažkuris iš jų pasakė, kad „Policija, jūs būsite sulaikytas“. Porininkas pradėjo eiti link kaltinamojo, jis dešine ranka smūgiavo. Porininkas smūgio išvengė ir įsikibo jam į ranką, panaudojo dujas. Įvyko grumtynės tarp jų ir kažkuriuo momentu sulaikytasis pastūmė ir jie abu nuvirto nuo laiptų iki laiptų aikštelės, esančios tarp antro ir trečio aukšto. Tada jis pribėgo, laikė kaltinamąjį už kojų. Tada užlaužė jam rankas, uždėjo antrankius. Porininkas, iš karto atsistojęs, parodė jam kruviną dešinės rakos pirštą. Nusivedė sulaikytąjį į automobilį. Jis grįžo pasiimti pareiškimo iš tėvo, o grįžęs pamatė, kad porininko ranka visa ištino. Komisariate iškvietė greitąją. Tėvas buvo susinervinęs, streso būsenoje. Sakė, kad jam su širdimi blogai, spaudimas sukilęs. Sakė, kad sūnus uosto klijus pastoviai, kad iš vakaro prisiuostė. Pasakojo, kad įvyko konfliktas. Sūnus konflikto metu jį bandė smaugti. Kaltinamojo elgesys buvo neadekvatūs. Sveiko proto žmogus, matydamas du uniformuotus pareigūnus, nešoktų kibti į atlapus, smūgiuoti. Laiptinėje buvo klijų kvapas. Kaltinamasis suprato, kad čia policija atėjo. Jis iš karto puolė muštis. Porininkas nukrito kartu su kaltinamuoju, ko pasėkoje susižalojo ranką ir koją.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. M. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, nes ji jam reiškė įtarimus, jis davė parodymus ir buvo apklaustas. Jam buvo reiškiamas įtarimas, kad smurtaudamas tyčia sukėlė fizinį skausmą tėvui, pasipriešino valstybės tarnautojui ir nesunkiai sutrikdė sveikatą asmeniui dėl jo tarnybos vykdymo. Kaltinamasis sutiko su tuo, kad priešinosi, kad atsistojo į kovinę padėtį, tačiau nesutiko su visomis pareikštomis jam aplinkybėmis. Kaltinamasis aiškino, kad jis nenorėjo eiti į automobilį, susistumdė su pareigūnu ir todėl abu pargriuvo. Aiškino, kad su tėvu įvyko konfliktas ir jis tėvą pastūmė rankomis paėmęs už kaklo, tačiau jis jo nesmaugė. Kaltinamasis pats davė parodymus, ji jo parodymų nekoregavo. Parodymai buvo atspausdinti kompiuteriu, kaltinamajam perskaitė, paklausė ar suprato, ar nereikia ko nors pakeisti, jis atsakė, kad viskas gerai ir pasirašė. Paskutinėje apklausoje dalyvavo advokatė. Gynėja jam buvo paskirta. Kaltinamasis skundėsi, kad prieš jį buvo panaudotos dujos, dėl skausmo jis nesiskundė. Ji apklausinėjo ir kaltinamojo tėvą. Kai tėvas skambino telefonu, tai buvo labai piktas, kai ji jį apklausinėjo, tai jis jau sakė, kad nenori sūnui pakenkti. Sakė, kad pretenzijų sūnui neturi ir kad, galimai, jam tik pasirodė, kad sūnus jį norėjo smaugti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. E. parodė, kad 2013-02-05 apie 10.00 val. ryte, būdamas namuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Tuo metu buvo savo kambaryje. Jam būnant kambaryje ir vartojant alkoholį, tėvas R. E. vis užeidavo pas jį į kambarį ir priekaištaudavo, kad jis geria. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jie nuėjo į tėvo kambarį. Pradėjus konfliktuoti, G. E. pastūmė tėvą, bet nestipriai, jis niekur neatsitrenkė ir nepargriuvo. Po to tėvas pastūmė Giedrių, jie pradėjo dar labiau konfliktuoti, rėkė vienas ant kito. Kivirčo metu atmosfera labai įkaito, jis abiem rankom suėmė tėvą už kaklo ir nustūmė jį ant lovos. G. E. tėvo nesmaugė, o tik paguldė jį ant lovos, laikydamas už kaklo. Taip padarė norėdamas užbaigti šį konfliktą. Galvojo, kad nustumdamas tėvą, jį nuramins. Po to G. E. nuėjo atgal į savo kambarį. Po to G. E. išėjo į laiptinę, ko ten ėjo, neprisimena, nes buvo šoko būsenoje. Laiptinėje jis pamatė policijos pareigūnus. Juos pamatęs, jis įsitempė ir pasakė, kad prie jo nesiartintų. Po to policijos pareigūnai, ar vienas iš jų, tiksliai neprisimena, pradėjo tempti G. E. už pečių, o G. E. nesileido tempiamas, traukėsi nuo pareigūnų, priešinosi. Po to G. E. su pareigūnais besistumdant, jie kažkaip paslydo ir G. E. su vienu iš pareigūnų nukrito nuo laiptų į apačią. Kaip jie konkrečiai nukrito, G. E. neprisimena, nes buvo neblaivus. Po to pareigūnai G. E. užlaužė rankas, uždėjo antrankius ir nuvedė į policijos automobilį bei pristatė į Vilniaus m. 1 PK. Kai pareigūnai pristatė G. E. į komisariatą, jis garsiai rėkavo. Tada kažkuris iš pareigūnų užėjo į kamerą, kurioje buvo uždarytas G. E. ir papurškė dujų jam į akis ir burną. Pareigūnai buvo užėję į kamerą kelis kartus ir purškė į G. E. dujas dėl to, kad jis rėkė. G. E. mano, kad šis konfliktas su tėvu įvyko todėl, kad G. E. buvo išgėręs alkoholio, o šiuo metu jis vartoja vaistus ir alkoholio jam negalima vartoti. G. E. nenorėjo sukelti tėvui skausmo ir sužeisti pareigūno, tai įvyko netyčia. Tiesiog G. E. buvo šoko būsenoje, daug išgėręs alkoholio ir ne viską suprato, ką daro. Dėl šio įvykio gailisi (b.l. 118).

Iš nukentėjusiojo R. E. pateikto pareiškimo matyti, kad, 2013-02-04 sūnus G. E. prisiuostęs klijų grįžo namo, kur taip pat visą naktį uostė klijus. 2013-02-05 sūnus apsvaigęs puolė jį smaugti, grasino, kalbėjo nesąmones (b.l. 3).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. E. parodė, kad jo sūnus G. E. 2013-02-04 visą vakarą uostė klijus tiek lauke prie laiptinės, tiek namuose, savo kambaryje. 2013-02-05 apie 10.00 val. tarp R. E. ir jo sūnaus G. E. kilo konfliktas. R. E. žmona tuo metu buvo darbe, R. E. su sūnumi G. E. namuose buvo vieni. Sūnus pradėjo šaukti ant R. E., aiškino, kad tėvas nebandytų kviesti policijos, pradėjo mosikuoti rankomis, vėliau parvertė tėvą ant lovos ir pradėjo smaugti. Tėvas pradėjo šaukti, kad jį paleistų, kadangi jam jau pradėjo trūkti oro. R. E. pavyko įkąsti sūnui į ranką (plaštaką) ir taip išsilaisvinti. R. E. išbėgo į laiptinę ir paskambino žmonai bei paprašė, kad iškviestų policiją. Sūnus, tai išgirdęs, apsirengė ir išėjo iš namų. Grįžo tuo pat metu, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai sūnų sulaikė ir išsivežė. Sūnus G. E. nuolat grasina tėvui ir motinai, tą patį darė ir šiuo atveju. G. E. sakė, kad jei tėvas iškvies policiją, tai jis viską namuose sudegins (b.l. 17).

Papildomos apklausos metu R. E. parodė, kad prašo vadovautis ankstesniais jo parodymais, tačiau nori juos papildyti. 2013-02-05 tarp jo ir jo sūnaus G. E. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie su sūnumi labai susipyko. Konflikto metu sūnus, sugriebęs jį už kaklo, nustūmė (paguldė) ant lovos. Smūgiai jam nebuvo suduoti, tačiau, kadangi sūnus buvo neblaivus, R. E. labai išsigando, kad jis gali pradėti smurtauti, todėl ir iškvietė policiją. Į medikus nesikreipė, fizinio skausmo nepatyrė, tik buvo suvaržyti jo judesiai, kai sūnus jį pargriovė ir laikė. R. E. tiesiog įvertinęs situaciją, tuo metu nutarė iškviesti policiją. Sūnui dėl šio įvykio jokių pretenzijų neturi. Kai R. E. iškvietė policiją, pareigūnai atvyko labai greitai. Kai jie atvyko, R. E. tuo metu stovėjo tarpduryje, tarp buto durų ir laiptinės, o sūnus tuo metu buvo laiptinėje. Pareigūnai, pamatę jo sūnų, iškart suprato, kad tai jis yra tas, dėl kurio R. E. kvietė policiją. Jie atsistojo priešais G. E., o šis atsisuko į pareigūnus. Tada pareigūnai pasakė R. E., kad jis eitų namo ir užsidarytų duris, jie paminėjo, kad panaudos dujas ir liepė užsidaryti, kad į butą neprieitų dujų. R. E. taip ir padarė, įėjo į butą ir užtrenkė duris. Būdamas bute, girdėjo kažkokius garsus, kažkokį dundėjimą, šurmulį, bet jokių konkrečių pasakytų žodžių negirdėjo. Po kurio laiko vienas iš pareigūnų paskambino į buto duris ir paklausė, ar R. E. neturi ledo, jis pasakė, kad neturi. Tada pareigūnas paprašė polietileninio maišiuko ir R. E. jam jį davė. Kam policijos pareigūnui reikėjo ledo ar maišiuko, jis neaiškino. Po to pareigūnas paėmė iš G. E. pareiškimą ir jį apklausė. Kas vyko laiptinėje tarp R. E. sūnaus ir pareigūnų, jis nematė. Kai parašė pareiškimą, pasakė pareigūnui, kad nori iš sūnaus pasiimti raktus, o jis pasakė, kad gali pasiimti. R. E. su pareigūnu nuėjo į lauką, kur šalia laiptinės, ant laiptų sėdėjo jo sūnus, kurio rankos buvo surakintos antrankiais, o šalia jo stovėjo kitas pareigūnas. Vienas iš pareigūnų apžiūrėjo jo sūnaus kišenes, surado jose buto raktus, kuriuos R. E. norėjo pasiimti ir atidavė tuos raktus jam. Tada jis nuėjo namo, o pareigūnai išsivežė jo sūnų (b.l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2013-02-05 apie 11 val. kartu su patruliu M. K. atvyko į (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvykę nurodytu adresu, šalia 17 buto pamatė stovintį, šviesiu džemperiu apsirengusį jaunuolį. Netrukus 17-o buto duris pravėrė vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, R. E., o tuo metu jaunuolis, stovėjęs prie durų, bandė patekti į 17-tą butą. R. E. sušuko, kad tai jo sūnus ir jis jį užpuolė. Tada R. E. užsidarė buto duris, o jaunuolis atsistojo į kovinę padėtį, o būtent, stipriai sugniaužė abiejų rankų kumščius, sulenkė kojas, atrodė tarsi pasiruošęs muštynėms, rėkė, kad prie jo nesiartintų. A. R. su kolega paaiškino vaikinui, kad jeigu jis nevykdys teisėtų pareigūnų reikalavimų, jie bus priversti panaudoti prieš jį fizinę jėgą. Tai vaikinui buvo pakartota kelis kartus, tačiau jis nereagavo, vis tiek stovėjo kovinėje padėtyje ir rėkė, kad nesiartintų. Tada A. R. priėjo arčiau jaunuolio, kaip vėliau paaiškėjo, G. E., ir šis dešine ranka bandė smogti A. R. į veidą, bet jis išvengė smūgio. Tada A. R. išsitraukė dujų balionėlį ir jį panaudojo, sugriebė abiem rankom už dešinės G. E. rankos, bandydamas ją užlaužti ir reikalaudamas, kad vaikinas nutrauktų savo neteisėtus veiksmus, nustotų fiziškai priešintis. Bet G. E. nenustojo priešintis ir savo kairės rankos kumščiu smogė per A. R. rankas, kad jis jo nebelaikytų. Tada G. E. savo kaire ranka stvėrė A. R. už dešinės rankos ir bandė nustumti jį nuo laiptų. Po to G. E. sugriebė abiem rankom A. R. už drabužių (krūtinės srityje) ir laikydamas jį už drabužių, pradėjo visaip trankyti ir stumdyti vėl vis bandydamas nustumti nuo laiptų. Galiausiai nuo vaikino suduotų smūgių A. R. nukrito nuo laiptų, bet krisdamas spėjo įsitverti rankomis į G. E., todėl jis taip pat nukrito kartu su A. R.. Jiems nukritus, A. R. pradėjo stotis, o jam stojantis, G. E. sugniaužęs kumščius bandė smūgiuoti jam į veido sritį, tačiau A. R. atsitraukė. Kai A. R. atsistojo, G. E. vėl bandė smūgiuoti jam į veido sritį, tik šį kartą smūgiavo kojomis. Tuo metu A. R. porininkas M. K. bandė atitraukti G. E. nuo A. R.. Tada jie abu užlaužė G. E. rankas už nugaros ir uždėjo antrankius. Po šio įvykio A. R. pajuto skausmą dešinės rankos srityje, pamatė bėgantį kraują iš nykščio ir ištino dešinės rankos plaštaka. Nuvykus į Vilniaus m. pirmąjį policijos komisariatą, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri nuvežė A. R. į Lazdynų ligoninę. Po šio atsitikimo A. R. 21 dieną turėjo nedarbingumo lapelį (b.l. 36-37).

Iš 2013-03-15 apžiūros protokolo matyti, kad Teismo med. Ekspertas apžiūrėjęs med. dokumentus nustatė, kad A. R. nustatyta dešinės blauzdos sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius (hematoma) ir dešinės plaštakos pirmo piršto sumušimas. Tai padaryta pirštą ir blauzdą sumušant kietais bukais daiktais, suduodant jais arba atsimušant į juos. A. R. padarytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl kraujo išsiliejimo į blauzdos minkštuosius audinius kojos funkcija ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 55-56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio patruliu. 2013-02-05 dirbdamas kartu su patruliu A. R., apie 10.38 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sūnus muša tėvą. Apie 10.43 val., atvykus minėtu adresu, priėję prie laiptinės, paskambino į 17 butą (laiptinė buvo su domofonspyne), iš domofono pasigirdo uždusęs balsas ir jam su kolega prisistačius, jie buvo įleisti į laiptinę. Užėję į laiptinę, jie išgirdo iš viršaus sklindantį triukšmą, kažkas braškėjo, girdėjosi šūkavimai. Kartu su porininku kuo greičiau užbėgo į trečią aukštą kur laiptinės aikštelėje, prie 17 buto, stovėjo šviesios spalvos džemperiu apsirengęs jaunuolis. Tuo metu (duomenys neskelbtini) buto tarpduryje stovėjo, kaip vėliau paaiškėjo, R. E.. Tada jaunuolis, stovėjęs prie durų, kaip vėliau paaiškėjo, G. E., bandė patekti į 17 butą. R. E. sušuko, kad tai jo sūnus ir jis jį užpuolė. R. E. tada įėjo į butą ir užsidarė duris. G. E. pamatė pareigūnus ir atsistojo į kovinę stovėseną, o būtent, sugniaužęs abi rankas į kumščius, iškėlė jas ir atsisuko į pareigūnų pusę, pradėjo šaukti „arčiau neikit“. A. R. stovėjo priešais M. K., kadangi laiptinės aikštelė yra siaura. A. R. einant link G. E., pastarasis smūgiavo A. R. dešine ranka į veidą, tačiau A. R. išvengė smūgio ir panaudojo dujas, tada abiem rankom sugriebė G. E. už dešinės rankos ir bandė ją užlaužti. G. E. nenustojo priešintis, jis mosikavo kaire ranka ir bandė ištraukti dešinę ranką, kurią laikė A. R.. M. K. nespėjus prieiti porininkui į pagalbą, G. E. kaire ranka sugriebė A. R. už dešinės rankos ir stūmė jį laiptais į apačią. A. R. kartu su G. E. nukrito laiptais į tarp antro ir trečio aukšto esančią aikštelę. Jiems nukritus, M. K. pribėgo prie jų ir kartu su A. R., panaudoję kovinių imtynių veiksmus, užlaužė G. E. abi rankas už nugaros, uždėjo antrankius. Grumtynių metu A. R. buvo sužalotas dešinės rankos pirštas (nykštys), visa dešinė ranka ištino. Nuvykus į 1 PK, A. R. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. G. E. buvo pristatytas į 1 PK, iš R. E. priimtas pareiškimas (b.l. 39).

Iš Bendrojo pagalbos centro išklotinės matyti, kad 2013-02-05 10.36 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino E. ir pranešė, kad jai paskambino sutuoktinis ir prašė iškviesti pagalbą, kadangi jį puola sūnus (b.l. 6, 27-28).

Iš policijoje registruotų įvykių išklotinės matyti, kad sulaikomas policijos už smurtą artimoje aplinkoje pasipriešino policijos pareigūnams, smūgiavo policijos pareigūnui A.R. dešine ranka į veidą, stūmė nuo laiptų ko pasėkoje įtariama sužalojo pareigūnui A.R. dešinės rankos pirštą, nykštį (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad R. E. paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė stumdymu, grasinimais, smaugimu. Smurtu įtariamas asmuo nieko neaiškino, puolė pareigūnus, smūgiavo, rankomis bei kojomis, grasino atleisti iš darbo, fiziškai susidoroti), sulaikant griebė porininkui už dešinės rankos didžiojo piršto ir jį pasuko. Pastabose pažymėta, kad ant kaklo yra paraudimas (b. l. 8-10).

Ikiteisminio tyrimo metu D. E. atsisakė duoti parodymus apie aplinkybes nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas sūnus G. E. (BPK 82 str.) (b.l. 24).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. veika kvalifikuojama tada, kai nustatoma, kad nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Tarnybos pareigų vykdymas – tai valstybės tarnautojų veikla, taip pat ir kiekvieno asmens, vykdančio tarnybos pareigas, išplaukiančias iš įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių nuostatų, pareiginių instrukcijų, darbo sutarties ir pan., valstybinėje, visuomeninėje ar privačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, veikla. Byloje buvo nustatyta, kad 2013 m. vasario 5 d., apie 11.00 val., A. R. dirbo Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės patruliu. Jis atvyko pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, vilkėjo tarnybinę uniformą. Jis laiptinėje bandė su policijos pareigūnu M. K. sulaikyti asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką. G. E., vengdamas sulaikymo, dešine ranka bandė suduoti smūgį A. R. į veidą, o A. R. išvengus smūgio nustūmė A. R. nuo laiptų, dėl ko jis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdydamą Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis A. R. patyrė atlikdamas tarnybos pareigas. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltę įrodo nuoseklūs nukentėjusiojo A. R. parodymai, kuriuos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada (b. l. 55-56), liudytojo M. K. parodymai. Iš dalies pripažįsta kaltę ir pats kaltinamasis. Jis teigia, kad tikslo neturėjo kažką nustumti nuo laiptų. Tikslas jo buvo išeiti į lauką, kad išvengti tolesnio konflikto su tėvu, kad tiesiog atšaltų, apsiramintų. Pripažįsta savo kaltę, kad aplamai pasielgė taip neadekvačiai. Neteisina savęs, kad buvo tas poelgis prieš tėvą ir apskritai padarytas dėl toksinių priemonių, neturėjo tikslo pulti policijos pareigūnų. Tiesiog viskas staiga įvyko. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo pasakytą, kad „nesuprato, ar ten policijos pareigūnai, ar gal iš gatvės kažkokie banditai, ar dar kas nors“. Šioje dalyje jo parodymai nenuoseklūs. Teismui nekyla abejonių, kad G. E. suprato, jog atvyko policijos pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad laiptinėje pamatė policijos pareigūnus. Juos pamatęs jis įsitempė ir pasakė, kad prie jo nesiartintų. Pradėjus policijos pareigūnams jį tempti jis priešinosi. Teismui nekyla abejonių, kad G. E. suprato, jog atvyko policijos pareigūnai, juo labiau, kad jie vilkėjo uniformą. Teismo vertinimu, jo paaiškinimas, jog jis nesugebėjo suprasti (kad policijos pareigūnai), buvo stipriai apsvaigęs nuo toksinių medžiagų vertinama kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę. Būtent G. E. buvo konflikto su pareigūnu A. R. iniciatorius, jis smurtu pasipriešino pareigūnui ir jo teisėtiems reikalavimams bei nesunkiai sužalojo A. R. dėl jo tarnybos pareigų vykdymo. Kaltinamojo G. E. nusikalstami veiksmai, kurie byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyti, kvalifikuoti teisingai kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 2 d. 10 p. ir 286 straipsnyje idealioji sutaptis.

2013-02-05 (veikos padarymo dieną) galiojusi BK 140 str. 1 d. redakcija numatė baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Pastarosios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad kiltų asmeniui baudžiamoji atsakomybė pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą.

Vertindamas šiuos byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog G. E. sukėlė fizinį skausmą savo tėvui R. E.. Tokią išvadą teismas daro remdamasis pirminiais nukentėjusiojo R. E. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. E. iš dalies pakeitė savo parodymus, stengėsi švelninti, pateisinti kaltinamojo G. E. elgesį. Teismo vertinimu, tikslinga remtis ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotais parodymais, kadangi juos nukentėjusysis davė keletą kartų, jie nuoseklūs, jo duoti parodymai atitinka įvykių aplinkybes, kurias jis papasakojo savo žmonai D. E., kai prašė jos, kad pastaroji kviestų pareigūnus bei paaiškinimus, kuriuos jis pateikė pareigūnui M. K.. Visiškai natūralu, kad nukentėjusysis pakeitė parodymus, nes kaltinamojo gyvenimo būdas pakito, jis įsidarbino, gydosi, padeda tėvams, jų atsiprašė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad 2013-02-04 sūnus G. E. prisiuostęs klijų grįžo namo, kur taip pat visą naktį uostė klijus. 2013-02-05 sūnus apsvaigęs puolė jį smaugti, grasino, kalbėjo nesąmones. Tą pačią dieną nukentėjusysis paaiškino, kad sūnus pradėjo šaukti ant R. E., aiškino, kad tėvas nebandytų kviesti policijos, pradėjo mosikuoti rankomis, vėliau parvertė tėvą ant lovos ir pradėjo smaugti. Tėvas pradėjo šaukti, kad jį paleistų, kadangi jam jau pradėjo trūkti oro. R. E. pavyko įkąsti sūnui į ranką (plaštaką) ir taip išsilaisvinti. R. E. išbėgo į laiptinę ir paskambino žmonai bei paprašė, kad iškviestų policiją. Sūnus G. E. nuolat grasina tėvui ir motinai, tą patį darė ir šiuo atveju. G. E. sakė, kad jei tėvas iškvies policiją, tai jis viską namuose sudegins (b.l. 17). Iš karto atvykusiam pareigūnui M. K. nukentėjusysis R. E. paaiškino, kad sūnus konflikto metu jį bandė smaugti. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, pildyto įvykio dieną (b. l. 8) matyti, kad grafoje, kurioje nurodoma sužalojimo vieta parodyta, kad kaklo srityje paraudimas, nurodyta, kad smaugė. Taigi nors nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad „kas liečia smaugimą, negalima būtų pavadinti smaugimu, jis jį apkabino iš didelės meilės“, o vėliau tvirtino tyrėjai R. M., kad gal jam tik pasirodė kad sūnus jį smaugė, tačiau akivaizdu, kad jis patyrė fizinį skausmą, kitu atveju nelogiška, kad jam būtų trūkę oro, jis įkando kaltinamajam į ranką (plaštaką) ir taip išsilaisvino. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš 2013-02-07 teismo posėdžio protokolo (b. l. 126-127), kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės skyrimo, G. E. pripažino, kad smurtavo prieš tėvą (jis tėvą suėmęs už kaklo nustūmė nuo lovos).

Teisingai ikiteisminio tyrimo metu G. E. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šį nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suprato, kad sugriebęs ir spausdamas tėvui kaklą jam skaudės. Taigi be jokios abejonės jis pastarajam siekė sukelti fizinį skausmą ir jį sukėlė. Nors nukentėjusysis pakeitė parodymus teisiamajame posėdyje, tačiau jie kitų įrodymų kontekste gali būti vertinami kaip, susitaikius su kaltinamuoju, siekimas palengvinti jo teisinę padėtį.

Kaltinamojo G. E. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas kaltinamajam G. E. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas – du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis prieš šiuo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų padarymą buvo teistas 7 kartus. Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis kaltinamajam bus pasiekta tik paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes. Visgi teismas įvertina tą aplinkybę, kad G. E. tėvas, nukentėjusysis R. E. jokių pretenzijų neturi, jam atleidžia. Remiantis nukentėjusiojo R. E. paaiškinimais G. E. po šių nusikalstamų veikų labai pasikeitė – jis gydėsi nuo alkoholizmo, toksikomanijos, susirado darbą, jis jo atsiprašė, jis intensyviai naudoja vaistus. Byloje esantys rašytiniai duomenys taip pat patvirtina, kad G. E. gydėsi psichiatrijos ligoninėje nuo 2013-08-17 iki 2013-08-19, jam rekomenduojama vieną kartą per mėnesį apsilankyti pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą (b. l. 180). Jis dirba nuo 2013-05-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinuoju darbuotoju. Jis visada laiku atlieka pavestas užduotis, sąžiningas ir paslaugus (b. l. 185). Teismo vertinimu, šios aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus jos atlikimo, todėl galima taikyti BK 75 str. 1- 2 d. ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams, skiriant kaltinamajam įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atėdėjimo laikotarpį – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nėra susiję su darbu. Tokia bausmė atgrasins kaltinamąjį daryti ateityje nusikalstamas veikas, suteiks jam galimybę toliau taisytis.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu (BK 138 str. 2 d. 10 p. ir 286 str.) bei dalinio sudėjimo būdu (BK 140 str. 1 d.).

Paskirta G. E. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 135) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš laikino sulaikymo protokolo (b. l. 112) matyti, kad G. E. buvo laikinai sulaikytas 2013-02-05 11 val. 00 min., paleistas iš sulaikymo 2013-02-07 9 val. 29 min. (b. l. 119). Šis laikotarpis (2 dienos) įskaitytinas į skirtinos bausmės laikotarpį.

Kompaktinis diskas, esantis byloje su garso įrašu iš BPC (b. l. 26) paliktinas saugoti byloje.

Nukentėjusysis A. R. pareiškė byloje civilinį ieškinį 2500 Lt sumai (b.l. 76). Teisiamajame posėdyje jis palaikė 2000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neabejoja, kad G. E. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. R. buvo padaryta neturtinė žala. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, vertina pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių), kitas aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas privalo įvertinti ne tik šią žalą padariusio asmens kaltę, bet ir jo turtinę padėtį. G. E. šiuo metu dirba, taigi yra asmuo gaunantis pajamas ir galintis atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo reikalaujama priteisti jam padarytos neturtinės žalos dydis, 2000 litų (ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 2500 Lt ieškinį, bet teisiamajame posėdyje nurodė, jog jam padaryta 2000 Lt neturtinė žala) yra adekvatus jam padarytai žalai, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo G. E.. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 153, 70 Lt dydžio civilinis ieškinys (b. l. 70-72) pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais teismas,-

nusprendė:

G. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

G. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

G. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu šias bausmes (pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 286 str.) subendrinti apėmimo būdu bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi - dalinio sudėjimo būdu (su veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje) ir galutinę subendrintą bausmę G. E. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Laikino sulaikymo laiką nuo 2013-02-05 11 val. 00 min. iki 2013-02-07 9 val. 29 min. (2 dienas) įskaityti į skirtinos bausmės laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant G. E. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nėra susiję su darbu.

Priteisti iš G. E. nukentėjusiojo A. R. naudai 2000 (du tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš G. E. Vastybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 153,70 Lt turtinei žalai atlyginti.

G. E. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktinį diską, esantį byloje su garso įrašu iš BPC, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė