Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-17 · Byla Nr. 2SA-136-345/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-17
Bylos Nr.
2SA-136-345/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-11428-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
AB „Lithun“
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2SA-136-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11428-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos 129.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo antstolio D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarties dėl antstolio veiksmų pagal pareiškėjo AB „Lithun“ skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. Š., S. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Lithun“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti 2012-10-29 patvarkymą dėl turto aprašo vykdomojoje byloje Nr. 0178/12/02313; 2012-10-29 patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0178/12/02313. Nurodė, kad skundžiamas 2012-10-29 turto aprašas pažeidžia CPK 677 straipsnio 3 dalį, protingumo ir proporcingumo principus bei 2012-10-18 teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12034-852/2012, kuria laikinosios apsaugos priemonės - turto areštas pritaikytas AB „Lithun“ turtui neviršijant 21 645,85 Lt reikalavimo sumos. 2012-10-29 turto apraše nepagrįstai aprašytas visas AB „Lithun“ priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kurio bendra vertė yra 6 045 545 Lt. Skundžiamo turto arešto pagrindu uždėti apribojimai visam AB „Lithun“ turtui jau įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadangi reikalaujama priteisti suma (21 645,85 Lt) lyginant su areštuoto turto verte (6 045 545 Lt) ženkliai mažesnė, turto arešto mastas akivaizdžiai per didelis ir nepagrįstai suvaržo bendrovės galimybę disponuoti, valdyti ir naudoti visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Esant galimybei išieškotojo reikalavimus padengti iš vieno nekilnojamojo daikto nėra pagrindo areštuoti kitą skolininko turtą.

Antstolis D. Š. 2012-11-15 patvarkymu AB „Lithun“ skundo netenkino. Nurodė, kad vykdydamas teismo nutartį aprašė pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat galimai pas trečiuosius asmenis esantį turtą ir lėšas. Antstolis, vykdantis nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, negali vien formaliai remtis vidutine turto verte, nurodyta VĮ Registrų centro. Reikalinga įvertinti, ar laikinosios apsaugos priemonės realiai užtikrins būsimą teismo sprendimą. Visas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas yra ne kartą areštuotas, įsiskolinimas SoDra viršija 1 mln. Lt. Pagal vieningą antstolių sąvadą, 2012-10-29 duomenimis yra 30 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo. Dėl taikomų apribojimų visam pareiškėjo nekilnojamajam turtui, ieškinio patenkinimo atveju išieškojimo galimybės iš nekilnojamojo turto praktiškai nėra. Antstolio veiksmai neviršijo laikinųjų apsaugos priemonių masto, nepažeidė protingumo ir proporcingumo principų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) S. L. atsiliepimu prašė netenkinti skolininko skundo. Pažymėjo, kad jog antstolis skolininko skundą atmetė pagrįstai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino antstolio D. Š. 2012-10-29 patvarkymą dėl turto aprašo vykdomoje byloje Nr. 0178/12/02313; įpareigojo antstolį iš naujo atlikti turto aprašymą, vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-18 nutartį; kitos skundo dalies netenkino. Teismas laikė, jog nėra teisinio pagrindo 2012-10-29 patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą pripažinti negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjui priklausantis turtas yra areštuotas keletą kartų, nesudaro pagrindo antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viršyti joje nurodytą mastą. Tuo atveju kai tai pačiai sumai vykdant teismo nutartį aprašomi keli nekilnojamojo turto objektai nurodytai sumai, pažeidžiama CPK 677 straipsnio 2 dalies nuostata. Teismas konstatavo, kad dėl taikomų apribojimų visam pareiškėjo turtui ieškinio patenkinimo atveju išieškojimo galimybės iš nekilnojamojo turto praktiškai nėra, nesuteikia antstoliui teisės pažeisti CPK 677 straipsnio 2 dalies nuostatų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu antstolis D. Š. prašo nutartį dalyje dėl antstolio įpareigojimo sudaryti naują turto apyrašą panaikinti. Nurodo, kad nors areštuoto turto vertė didesnė nei laikinųjų apsaugos priemonių mastas, tačiau įvertinus turto vertę ir apsunkinimus jam, negalima teigti, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau nei reikia išieškotinai sumai padengti. Būtina atsižvelgti ne tik į nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, tačiau ir aprašyto turto specifiką bei dalį, iš kurios realiai gali būti išieškoma. Pareiškėjas antstolio neinformavo apie pasikeitusį laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Antstolis realiai įvertinęs visas faktines aplinkybes, aprašė tiek turto, kiek buvo reikalinga laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti, neviršijo masto, todėl antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas AB „Lithun“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti galioti. Nurodo, kad teismas pagrįstai pasisakė, kad antstolis turi laikytis CPK 677 str. 2 d. numatyto draudimo aprašyti daugiau skolininko turto ne reikia išieškotojo reikalavimams ir vykdymo išlaidoms padengti, o aplinkybė, jog pareiškėjui priklausantis turtas yra areštuotas keletą kartų nesudaro pagrindo antstoliui vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viršyti joje nurodytą mastą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-18 nutartimi buvo patenkintas ieškovo S. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių - areštuotas AB „Lithun“ priklausantis nekilnojamasis turtas, o jo nesant – pas jį ar trečiuosius asmenis esantis jam priklausantis kilnojamasis turtas ir tik jo nesant ar nepakankant – lėšos bei turtinės teisės, iš esmės neviršijant reikalavimo sumos 21 645,85 Lt. Teismas surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovo turtą bei lėšas pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui (v.b.l. 1). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-18 nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka (CPK 179 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolis patvarkymu dėl turto aprašo, vykdydamas teismų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, viršijo jo mastą ir pažeidė ginčo šalių interesų pusiausvyrą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

CPK 146 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Parenkant naują laikinąją apsaugos priemonę taikomos tos pačios aukščiau nurodytos taisyklės kaip ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo atveju, išskyrus vykdymo ypatumus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-768/2009).

CPK 677 str. 2 d. numatyta, jog negalima aprašyti turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenimis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, o 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi pakeitė 2012 m. spalio 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažindamas turto arešto sumą iki 15537, 21 Lt. Turtas, esantis (duomenys neskelbtini) yra aprašytas (areštuotas) kelis kartus (v.b.l. 26-54,64-80). Antstolis D. Š. 2012-10-29 Turto aprašu aprašė AB „Lithun“ turtą, viso 18 objektų (v.b.l. 83-87). Antstolis D. Š. 2012-10-29 patvarkymu, adresuotu AB „Lithun“, Nr. S1-67021 išsiuntė 2012-10-29 turto aprašą informuodamas, jog juo apribotos nuosavybės teisės į areštuotą turtą. Pasiūlė pateikti siūlymus dėl areštuoto turto įkainojimo (v.b.l. 88). Nustačius areštuotų daiktų turto vertę ir paaiškėjus, kad areštuojamo turto vertė didesnė nei nurodyta reikalavimo, kurio įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, suma, antstolis privalėjo nustatyti tinkamą areštui turtą (CPK 675 str. 2 d., 677 str. 2 d.). Taigi kaip matyti, antstolis aprašęs pareiškėjui priklausančio turto daugiau negu nutartimi pritaikytas turto arešto mastas, pažeidė įstatymo reikalavimus bei teismo nurodymus dėl areštuotino turto masto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolio veiksmus pripažino pažeidžiančiais CPK 677 straipsnio 2 dalies nuostatą ir ginčo šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog sprendžiant klausimą tik dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdymo nesuteikia antstoliui teisės pažeisti CPK 677 straipsnio 2 dalies nuostatų. Įstatymas nenumato galimybės, kad antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viršyti joje numatytą mastą nors turtas yra areštuotas keletą kartų ar motyvuojant tuo, jog aprašytas turtas ateityje gali nuvertėti ar jo kaina sumažėti, kadangi taip būtų pažeista CPK 677 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikint, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis