Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-531/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
1A-306-531/2015
Teisminio proceso Nr.
1-06-2-00019-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pranas Šimkus, Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė
Kaltinamasis
D. M.
Advokatai
Arvydas Penelis
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-531/2015Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00019-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,išteisintajam D. M. ir jo gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-13 nuosprendžio, kuriuo D. M. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 235 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 235 str. 1 d. tuo, kad jis baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-00482-12, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal nusikaltimų, numatytų BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., požymius dėl 2012-08-21 apie 23.30 val., viešoje vietoje – prie alaus baro, esančio (duomenys neskelbtini), V. P. nužudymo, dėl to įtariant M. Č., ikiteisminio tyrimo pareigūno 2013-12-19, laikotarpiu nuo 16.20 val. iki 17.10 val., apklausiamas liudytoju, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, adresu Tulpių g. 60, Panevėžyje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d., bei teisminio šios bylos nagrinėjimo metu Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-03-28, laikotarpiu nuo 13.35 val. iki 13.53 val., apklausiamas liudytoju, Panevėžio apygardos teismo patalpose, adresu Elektros g. 9, Panevėžyje, davęs priesaiką ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d., žinodamas, kad M. Č. nužudė V. P. ir tiesiogiai tai matęs, tyčia davė žinomai melagingus parodymus, paaiškindamas, kad 2012-08-21 M. Č. nebuvo sutikęs, 2012-08-21 apie 23.30 val. į alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), nuėjo vienas, išėjęs iš alaus baro ant žemės matė gulintį V. P., šalia nei kraujo, nei žmonių nebuvo ir jis nuėjo namo.

Šalies argumentai

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-13 nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. M. pripažinti kaltu pagal BK 235 str. 1 d. ir skirti 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu; uždrausti lankytis alaus baruose, klubuose, kavinėse, restoranuose, kur prekiaujama alkoholiu; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Prokurorė dėsto apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, cituoja skundžiamą nuosprendį ir nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino, ar D. M. apklausos metu buvo kilusi vertimo duoti parodymus prieš save situacija, o taip pat neišanalizavo ir neįvertino išteisintojo parodymų, negretino jų su kitais byloje esančiais duomenimis. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad D. M. viso baudžiamojo proceso metu vienodai, t.y. tiek turėdamas įtariamojo, tiek liudytojo statusą, aiškino įvykio aplinkybes, kurios visiškai sutampa ir su jo parodymais, duotais Panevėžio apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Prokurorė papildomai pažymi ir tai, jog išteisintasis tyčia sudarė alibi savo draugui V. Č., su kuriuo buvo pažįstamas nuo vaikystės, kadangi žinojo, jog jis pats nebus apkaltintas V. P. nužudymu. Be to, prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo susidariusi situacija, jog D. M. turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus. Pažymi, kad išteisintasis net teisiamojo posėdžio metu, kuriame buvo nagrinėjamas kaltinimas pagal BK 235 str. 1 d., vėl tvirtino, kad jis baudžiamojoje byloje dėl V. P. nužudymo davė teisingus parodymus, nors 2014-06-16 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu tokie D. M. parodymai yra vertinami kaip nepatikimi. Prokurorės teigimu, D. M. parodymai sudarant alibi M. Č. sukūrė sąlygas pastarajam pasislėpti užsienyje, dėl ko byloje teko atlikti labai sudėtingą ir brangiai valstybei kainuojantį darbą, kol pavyko surinkti pakankamai duomenų M. Č. kaltei pagrįsti ir bylą atiduoti į teismą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Prokurorė nesutinka su D. M. išteisinimu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 235 str. 1 d., ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą bei pateikia savąjį, tačiau teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant D. M. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino jį nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, ir D. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 235 str. 1 d. išteisino.

Priimtas išteisinamasis nuosprendis ir jame aprašytos aplinkybės byloja, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, jame išdėstė D. M. išteisinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė prokurorės kaltinančius argumentus bei detaliai ir išsamiai pasisakė dėl esminių prokurorės apeliaciniame skunde keliamų klausimų. Prokurorė skunde naujų aplinkybių, paneigiančių teismo išvadas ir įgalinančių byloje surinktus įrodymus vertinti kitaip, nenurodė. Jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Todėl, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptaręs asmens teisės atsisakyti duoti parodymus teisinį reglamentavimą konstatavo, kad D. M. pareikštas kaltinimas neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d., BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. nuostatoms, pagal kurias draudžiama versti asmenį duoti parodymus prieš save, todėl jo atsakomybė pagal BK 235 str. 1 d. negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši išvada yra visiškai teisinga.

BK 235 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Šio straipsnio 4 d. skelbia, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas.

Byloje esantys duomenys patvirtina D. M. vienoje toje pačioje baudžiamojoje byloje turėjus iš pradžių – įtariamojo, vėliau – liudytojo statusą ir abiem atvejais davus parodymus, kurių turinys susijęs tiek su jo paties atliktais veiksmais, tiek su šioje byloje nuteisto M. Č. veiksmais. Nepriklausomai nuo D. M. statuso pasikeitimo, parodymų davimas ir apie savo paties veiksmus, leidžia pagrįstai manyti, jog jo kaip liudytojo statusas nebegali būti neutralus ir jis negali būti laikomas nesuinteresuotu. Taip pat teisingai nuosprendyje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas nepašalina BPK 217 str. numatytos galimybės jį atnaujinti. Todėl vien ta aplinkybė, jog liudytoju apklaustam D. M. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jo teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma, o darytina priešinga išvada, kad jis buvo verčiamas duoti parodymus prieš save. Šios išvados nekeičia prokurorės skunde nurodomi teiginiai apie D. M. parodymų davimo pasekmes.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-13 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdas CiesiūnasJolanta RaščiuvienėPranas Šimkus