Tauragės apylinkės teismo nutartis

2024-01-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-22-1178/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-18
Bylos Nr.
II-22-1178/2024
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00025-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurga Jasmontienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-22-1178/2024Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00025-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.9; 21.10.4 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 18 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, Z. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2023 m. lapkričio 24 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4335-2023, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Z. N. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4335-2023 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. spalio 16 d. 9 val. 30 min. krašto kelio Kryžkalnis-Rietavas-Vėžaičiai 20 kilometre vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, lenkė kitą transporto priemonę NISSAN sankryžoje, kelio ruože, pagrindiniame kelyje ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę ir susidūrė, sankryža pažymėta kelio ženklu Nr. 201, taip sukeldamas eismo įvykį ir apgadindamas automobilį. Tokiu būdu Z. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 127, 140.1 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2023 m. gruodžio 11 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose gautas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas Z. N. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4335-2023, pakeitimo. Skundu prašoma pakeisti minėtą nutarimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundą Z. N. grindžia šiais argumentais:

2.1. Nusižengimo fakto neginčija, taip pat ir baudos dydžio, sutinka, kada padarytas nusižengimas yra šiurkštaus pobūdžio, gailisi dėl tokio poelgio, tačiau nesutinka su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Mano, kad jo atveju egzistuoja aplinkybės, kurių pagrindu galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

2.2. Vairuoja 30 metų. Pastaruosius 27 metus dirba vairuotoju. Per šį laikotarpį nusižengimų nėra padaręs, yra atsakingas vairuotojas. Pažeidimo dieną vežė sutuoktinę į Kaune esančią medicinos įstaigą apžiūrai po operacijos. Važiuodamas pagrindiniu keliu pamatė, kad iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvažiuoja automobilis NISSAN. Pastarasis automobilis į pagrindinį kelią įsuko likus keliasdešimt metrų iki jo automobilio. Ryšium su tuo jis pradėjo stabdyti, tačiau tą rytą buvo stipriai pašalę ir automobilis pradėjo slysti. Įsivertinęs, kad eismo įvykio išvengti nepavyks, t. y. nepavyks neįvažiuoti į NISSAN automobilio šoną, taip pat saugodamas sutuoktinės (esančios po chirurginės operacijos), savo ir NISSAN vairuotojo sveikatą bei gyvybes, nusprendė išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, ko pasėkoje kirto ištisinę juostą. Prieš tai įsitikino, kad nėra priešais atvažiuojančios transporto priemonės. Į kelkraštį, t. y. į dešinę pusę, nepasuko, nes tuo momentu nusprendė, kad įvažiuoti į griovį dešinėje pusėje būtų per daug pavojinga sutuoktinės ir jo pačio sveikatos atžvilgiu. Išvažiavus į kairę, t. y. į priešpriešinę eismo juostą, ir susilyginus su NISSAN automobiliu, NISSAN vairuotojas pradėjo sukti į kairėje pusėje buvusį šalutinį kelią nematydamas jo automobilio. Siekiant vėl išvengti susidūrimo su NISSAN automobiliu, taip pat pradėjo sukti į kairėje pusėje buvusį šalutinį kelią, tačiau tai nepadėjo išvengti susidūrimo su NISSAN automobiliu. Pabrėžė, kad jis nelenkė NISSAN automobilio, o kirto ištisinę juostą norėdamas išvengti susidūrimo su į pagrindinį kelią išvažiavusiu NISSAN automobiliu, saugodamas eismo dalyvių sveikatą ir gyvybes. Tuo momentu, susidarius stresinei situacijai ir esant slidžiam keliui, toks sprendimas jam atrodė teisingiausias.

2.3. Teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga dėl darbo, kadangi dirba vairuotoju. Darbdavio charakterizuojamas gerai. Šiuo metu yra vienintelis dirbantis šeimoje, kadangi nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sutuoktinė yra nedarbingume. Netekęs vairavimo teisės, negalės dirbti savo darbo ir neteks vienintelio pajamų šaltinio, nuo kurio priklauso šeimos materialinė gerovė. Taip pat nebegalės nuvežti sutuoktinės į jokias gydymo įstaigas, kuriose po operacijos jai būtina lankytis, įskaitant į medicinines apžiūras Kauno gydymo įstaigoje.

2.4. Gyvena kaime. Nuo (duomenys neskelbtini) miesto kaimas nutolęs 6 kilometrų atstumu. Neturint teisės vairuoti transporto priemonės nuvykti į parduotuvę, gydymo įstaigą, darbo užimtumo tarnybą yra sudėtinga, nes autobusai jo gyvenamoje teritorijoje nevažiuoja.

2.5. Turi rūpintis sutuoktinės mama, kuri yra senyvo amžiaus (virš (duomenys neskelbtini) m.) ji turi negalią, yra įstatytas širdies stimuliatorius, dažnai tenka vežti į gydymo įstaigas Klaipėdoje, Kaune. Nors sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą, bet po atliktos operacijos vairuoti ilgesnius atstumus negali. Daugiau šeimoje vairavimo aspektu nėra kam jo pakeisti.

2.6. Per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki dabar pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas. Pats administracinio nusižengimo bylos procesas jam kelia didelį nerimą dėl aplinkybės, kad bus atimta specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Ateityje yra pasiryžęs nebenusižengti.

Atsiliepimas

3. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad su Z. N. skundu nesutinka, o priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis gailisi, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, nuvežti šeimos narius pas gydytojus, nėra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei švelninti. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Z. N. žinodamas, kad jam vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti transporto priemonės vairuoti transporto priemones atėmimą. Tokiu būdu pareiškėjas elgėsi lengvabūdiškai ir neatsakingai, nors kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kuris yra priskiriamas prie šiurkščių administracinės teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Mano, kad Z. N. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu Z. N. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir argumentus. Paaiškino, kad Nissan vairuotojas išvažiuodamas iš šalutinio kelio sudarė jam kliūtį, kadangi iššoko tiesiai prieš akis. Tuo metu automobilį pradėjo staigiai stabdyti, tačiau automobilis pradėjo slysti. Vengdamas avarijos, saugodamas sutuoktinės sveikatą, įsitikinęs, kad priešpriešais atvažiuojančių automobilių nėra, nusprendė išvažiuoti į kitą kelio pusę. Kuomet jo vairuojamas automobilis priartėjo prie Nissan automobilio, pastarasis dar kartą pasuko kairėn pusėn. Policijos pareigūnai tikslindami įvykio aplinkybes klausė, ar jis turi vaizdo registratorių. Kadangi jo jis neturėjo, pareigūnai jam nurodė, kad jis yra kaltas, kadangi jis kirto ištisinę kelio liniją. Pareigūnai nesiaiškino, kodėl ištisinė linija buvo kirsta. Jis jiems aiškino ištisinės kelio linijos kirtimo priežastis, tačiau niekas jo nesiklausė. Pareigūnai jam aiškino, kad jis galėjo trenktis į Nissan‘o galą arba mestis į dešinėje pusėje esant griovį. Jiems atsakė, kad taip nesielgęs dėl šalia sėdėjusios sutuoktinės sveikatos – ji buvo po (duomenys neskelbtini), todėl rinkosi jo manymu, mažiausiai pavojingą variantą išvažiuojant į priešpriešinę kelio juostą. Pripažino, kad viršijo greitį, važiavo 90 km/val. greičiu, tuo metu į akis švietė saulė, buvo nusileidęs skydelį nuo saulės, nematė 70 km. greičio ženklo prieš sankryžą. Visą gyvenimą dirba vairuotoju, daugiau nieko kito nemoka. Praradus teisę vairuoti, praras ir darbą, o rasti kitą darbą (duomenys neskelbtini) būtų labai sunku. Pažymėjo, kad sutuoktinės laukia antra operacija, jai įtariama (duomenys neskelbtini).

5. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas, įvertinęs, jog Institucijos atstovo dalyvavimas nėra pripažintas būtinu, pranešimų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, nutarė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

6. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. Nustatyta, jog Z. N. 2023 m. spalio 26 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, jog jis 2023 m. spalio 16 d. 9 val. 30 min. Šilalės r. sav., Gedminiškės k., krašto kelio Kryžkalnis-Rietavas-Vėžaičiai 20 kilometre, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, lenkė kitą transporto priemonę Nissan sankryžoje, kelio ruože, pagrindiniame kelyje ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę ir su ja susidūrė, sankryža pažymėta kelio ženklu Nr. 201, taip sukeldamas eismo įvykį ir apgadindamas automobilį. Tos pačios dienos rašytiniame paaiškinime Z. N. nurodė, kad važiuojant keliu Kryžkalnis-Rietavas-Vėžaičiai, ties Gedminiškės k., jam važiuojant pagrindiniu, sankryžoje su šalutiniu keliu, iš šalutinio kelio į pagrindinį išvažiavo automobilis Nissan. Norėdamas išvengti avarijos, išvažiavo į kitą kelio pusę, tačiau likus keliems metrams iki automobilio Nissan, pastarasis automobilis pradėjo suktis į kairę pusę, todėl jam nebebuvo kur dėtis, po ko automobiliai susidūrė. Minėto protokolo pagrindu 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimu Z. N. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

8. Teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti tuo, jog Z. N. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta patikimais, leistinais ir ištirtais duomenimis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir kita bylos medžiaga, patvirtina faktą, jog Z. N. pažeisdamas KET 8, 9, 127 ir 140.1 punktų reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Šio fakto neginčija ir pats pažeidėjas Z. N., tačiau jis prašo atsižvelgti į aplinkybes, kodėl jis lenkė neleistinoje vietoje ir tuo pagrindu netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, fakto nėra. Skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Z. N. prašo pakeisti minėtą nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

9. Galimybė paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti, įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kt. galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).

10. Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Paminėtina, kad teisingumas negali būti tapatinamas ir su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

11. Z. N. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismo vertinimu, Z. N. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo Z. N. visai netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės, nes ji numatyta kaip privaloma, nenustatyta tokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų visai neskirti minėtos administracinio poveikio priemonės. Manytina, kad išvis neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Tačiau vis dėlto tai nereiškia ir negali reikšti, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.

12. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas jo minimalus taikymo terminas.

13. Visų pirma atsižvelgtina į administracinio nusižengimo pobūdį apibūdinančias aplinkybes, t.y. pačią lenkimo situaciją. Z. N. tiek iškart po eismo įvykio, tiek teikdamas skundą, tiek teikdamas paaiškinimus žodinio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė tapačias ir viena kitai neprieštaraujančias aplinkybes dėl eismo įvykio t. y. kad jam važiuojant pagrindiniu keliu, likus nedideliam atstumui iki jo automobilio iš šalutinio kelio į pagrindinį išvažiavo kitas automobilis. Pradėjus staiga stabdyti, automobilis pradėjo slysti, ko pasėkoje saugodamas tiek savo, tiek šalia sėdėjusios sutuoktinės sveikatą bei gyvybes, taip pat ir kito automobilio vairuotojo, nusprendė išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkti staiga jam į pagrindinį kelią išvažiavusį automobilį. Tačiau priartėjus prie minėto automobilio galo, pastarasis vėlei suko į kairę pusę, ko pasėkoje abu automobiliai susidūrė. Byloje duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes nėra. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti Z. N. nurodytomis lenkimo manevro aplinkybėmis. Pateiktų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Z. N. atsidūrė situacijoje, kurioje reikėjo staiga priimti sprendimą, kuris leistų išvengti skaudžių padarinių ir sukeltų kuo mažiau žalos. Pasak pareiškėjo, jis turėjo tris išeitis – sukti dešinėn ir nuvažiuoti į griovį, trenktis į priešpriešais važiuojančio automobilio galą arba išvažiuoti į priešingą kelio juostą ir aplenkti automobilį. Siekdamas apsaugoti eismo dalyvių sveikatą ir gyvybes, bei nesitikėdamas, kad kito vairuotojo vairuojamas automobilis suksis į kairėje pusėję esantį šalutinį kelią, pasirinko trečiąjį variantą.

14. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kvalifikuojami ir žymiai didesnio pavojingumo veiksmai. Atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla ir piktybiniams pažeidėjams, kurie pažeidimą daro iš tam tikrų chuliganiškų paskatų, kitų eismo dalyvių negerbimo ir pan. (pvz., noro bet kokiomis sąlygomis aplenkti kitas važiuojančias transporto priemones ar jų kolonas, lenkimo dėl viršijamo greičio ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad automobilių keliais eisme dalyvauja ne vienas asmuo, eismas vyksta ne uždaroje erdvėje, todėl natūralu, kad vairuotojo elgesiui turi įtakos kitų eismo dalyvių elgesys. Šiuo atveju Z. N. veiksmus kelyje sąlygojo keletas aplinkybių. Visų pirma, tikėtina, jog automobilis Nissan galėjo įvažiuoti į pagrindinį kelią sudarydamas objektyvią kliūtį pagrindiniu keliu 90 km./val. greičiu važiavusiam Z. N.. Nissan automobilio vairuotojas V. K. 2023 m. spalio 16 d. rašytiniame paaiškiname nurodė, kad prieš išvažiuodamas į pagrindinį kelią sustojo prie STOP linijos. Sustojęs, matė kad pagrindiniu keliu atvažiuoja automobilis, tačiau jis jo manymu buvo toli, kažkur už 100 metrų, todėl išvažiavo į pagrindinį kelią. Byloje nėra duomenų, kokiu greičiu V. K. automobilis įvažiavo į pagrindinį kelią, tačiau labiausiai tikėtina, kad lėtai, kadangi buvo pilnai sustojęs ties STOP linija ir iš sustojimo vietos turėjo pajudėti pirma pavara t. y. 10-15 km/val. greičiu. Juolab, neilgai trukus jis sukosi į netoliese kairėje pusėje esantį šalutinį kelią, todėl greitis važiuojant pagrindiniu keliu taip pat neturėjo būti didelis. Taigi galima prielaida, kad 90 km/val. pagrindiniu keliu važiavusiam Z. N. iš lėto iš šalutinio kelio įvažiavęs kitas automobilis galėjo sudaryti avarinę situaciją. Antra, Z. N. lenkimo manevrą atliko siekdamas išvengti avarinės situacijos, kuri galėjo sukelti grėsmę eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui, tačiau kito automobilio vairuotojui nusprendus išsukti iš pagrindinio kelio į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią, automobilių susidūrimo išvengti nepavyko. Nors minėtos aplinkybės nešalina Z. N. atsakomybės, nes jis privalėjo važiuoti leistinu 70 km/val. greičiu ir tokiu atveju galimai būtų spėjęs sustabdyti automobilį laiku ir lenkimo manevro neatlikti, tačiau leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju minimalus ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinio poveikio priemonės taikymo terminas – 3 mėnesiai, atsižvelgiant į lenkimo situaciją, ją įtakojusius veiksnius, tai, jog tokia griežta, tačiau minimalaus įstatyme numatyto dydžio, administracinio poveikio priemonė skiriama ir už gerokai pavojingesnių administracinių nusižengimų padarymą, yra neproporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.

15. Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia ir į Z. N. asmenybę. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad Z. N. nėra baustas administracine tvarka. Aplinkybė, jog Z. N., turėdamas 30 metų vairavimo stažą, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar kitus pažeidimus nėra nei karto baustas, neabejotinai parodo, kad jis nėra linkęs pažeidinėti kelių eismo taisykles, ir yra pagrindo daryti išvadą, kad Z. N. padarytas nusižengimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sisteminis. Z. N. nuoširdžiai gailisi dėl susidariusios situacijos, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje neigiamai pareiškėją charakterizuojančių duomenų nėra. Darbdavio charakterizuojamas itin gerai. Kadangi darbo funkcijų atlikimui reikalinga vairuoti automobilį, netekus vairuotojo pažymėjimo 3 mėnesių terminui, yra reali galimybė, jog pareiškėjas bus atleistas iš darbo.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, anksčiau išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog Z. N. paskirta administracinio poveikio priemonė šiuo atveju yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į konkrečią eismo situaciją, išskirtinai teigiamą Z. N. asmenybę, itin kritišką jo požiūrį į padarytą administracinį nusižengimą, pasekmių suvokimą.

17. Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti Z. N. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas jos minimalus terminas.

18. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, faktines jo padarymo aplinkybes, teigiamą pažeidėjo asmenybės charakterizavimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįsta, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis nei skundžiamame nutarime nurodytomis priemonėmis, t. y. taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį. Taigi atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas 2023 m. lapkričio 24 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4335-2023 keistinas, Z. N., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą iki 1 mėnesio. Teismo vertinimu, 1 mėnesį taikoma administracinio poveikio priemonė, taikant ją kartu su paskirta administracine nuobauda – 170 Eur dydžio bauda, atsižvelgiant į dėl specialiosios teisės atėmimo kilsiančias neigiamas pasekmes turės pakankamą prevencinį poveikį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4335-2023, dalį dėl administracinio poveikio priemonės, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti Z. N. pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vieno) mėnesio.

Likusią Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Lijanos Būdvytienės 2023 m. lapkričio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4335-2023, dalį, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Jurga Jasmontienė