- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- eA-1624-968/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02999-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- M. S. H. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. H. H. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. S. H. H. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 21S33981 (toliau – ir Sprendimas) ir Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1613 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį grindė baime dėl grasinimų iš M. A. – karinės grupuotės (duomenys neskelbtini) lyderio – sekėjų. Užsieniečio teigimu, grasinimai buvo įspėjamosios formos, reikalauta ištrinti socialinio tinklo „Facebook“ įrašus.
2.2. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į kilmės valstybę bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad Sprendime padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, o Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
2.3. Pareiškėjo skundą nagrinėjant Komisijai, jis prašė užtikrinti tiesioginį ir betarpišką jo išklausymą, pažymėdamas, jog asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė Pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.
2.4. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes bei priežastį (politinį persekiojimą su grasinimais), dėl ko kilmės valstybėje kyla pavojus jo gyvybei. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl politinių motyvų, vykstančių kovų ir kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Komisija nepasisakė dėl jo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, nes asmuo neturėjo teisės kirsti sienos, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą su juo nesutiko, prašė atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnų. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad išvyko iš kilmės šalies, nes nuo 2019 m. spalio dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) ir dėl to susilaukė grasinimų iš M. A. – karinės grupuotės (duomenys neskelbtini) lyderio – sekėjų. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam yra grasinama dėl to, kad jis dalyvavo protestuose, nurodė, kad savo puslapyje skelbdavo informaciją, kažkokius rašinius, kreipdavosi į valdžios atstovus, kad jie pradėtų naikinti arba likviduoti grupuotes, bet nesulaukdavo atsakymo iš valdžios institucijų, o atvirkščiai – sulaukdavo grasinimų iš tų grupuočių. Po sulauktų grasinimų prieglobsčio prašytojas išvyko į (duomenys neskelbtini), norėdamas gauti kokį nors leidimą ten gyventi, ten pragyveno 6 mėnesius, bet leidimo taip ir negavo, todėl grįžo atgal, pabuvo (duomenys neskelbtini) regione apie mėnesį (ilgiau gyventi arabams neleidžiama), po to grįžo ir kas maždaug 2 mėnesius persikeldavo iš vienos vietos į kitą. Paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestas, ten gyveno su tėvais ir dviem broliais. Pareiškėjas nurodė, kad į demonstracijas pradėjo eiti 2019 m. spalio 25 d., tačiau jokiai politinei partijai pats nepriklauso, teigė, kad kiekvienas žmogus, kuris buvo šiek tiek išskirtinis buvo taikiniu. Prieglobsčio prašytojas teigė, kad dauguma sulauktų grasinimų buvo žodiniai, paprašius patikslinti, pateikti pavyzdžių, pareiškėjas nurodė, kad vieną kartą kavinėje prie jo priėjo apie 28‑29 metų vyras su barzda ir rodydamas prietaise paklausė ar čia jo paskyra, pareiškėjui patvirtinus, jo paklausė, kodėl jis tokius dalykus viešina, o jis pasakė tiesą. Bandant aiškiau suprasti šio įvykio grasinamąjį pobūdį, apklausos metu buvo užduodami tikslinantys klausimai, pareiškėjas atsakydamas į juos praplėtė atsakymą, jog tas vyras prašė jo ištrinti įrašą, tačiau pareiškėjas jį tik paslėpė, o po to vėl paviešino, kai vyras išėjo. Paklausus dar kartą pareiškėjo ar jam buvo konkretus grasinimas, pareiškėjas atsakė, kad buvo, jam tas vyras tiesiogiai grasino nužudymu.
3.2. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie dalyvavimą protestuose buvo abstraktus, nedetalus, nenuoseklus. Pasakodamas apie protestus, jis nesileido į detales, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio. Pasakojimas apie patirtą grasinimą pagrįstai kelia dvejonių dėl jo tikrumo, atsižvelgiant į tai, kad apklausų metu pareiškėjas aiškiai nenurodė kas, kaip, kuo, kur ir kiek kartų jam grasino, taip pat neatskleidė jam tariamai kylančios grėsmės, į patikslinančius klausimus siekiant sužinoti apie jo situaciją, atsakinėjo trumpai ir abstrakčiai.
3.3. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, VSAT informavo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
3.4. Departamentas konstatavo, jog įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
3.5. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
3.6. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) informacija, įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. 2021 m. EPPB duomenimis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, dėl to prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
3.7. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktą pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
3.8. Departamentas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Pats pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad jo išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Lietuvą nulėmė grėsmė, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) jį nužudys organizacija (duomenys neskelbtini), kadangi jis dalyvavo protestuose prieš vyriausybę ir sulaukė dėl to grasinimų. Visgi, pareiškėjo pasakojimas apie patirtus grasinimus kelia pagrįstų abejonių, pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – pasakojimo metu jis teigė, kad jam buvo grasinta daug kartų, dažniausiai žodžiu, tačiau apklausos metu nurodė tik vieną atvejį, tačiau ir šis jo nurodytas įvykis pagrįstai kelia abejonių dėl jo tikrumo ir rimtumo, nes buvo nedetalus, reikėjo dažnai prašyti, kad pareiškėjas dar kartą patikslinti, kaip pasireiškė pavojus. Taip pat nesuprantama, kodėl išvykęs į (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno 6 mėnesius, sulaukęs grasinimų nesikreipė į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas, arba kodėl neišvyko iš (duomenys neskelbtini) į kitą valstybę, kur galėjo paprašyti prieglobsčio dėl minėtų grasinimų, tačiau grįžo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių ar kitų įrodymu apie minėtus faktus ir grasinimus, todėl yra neaišku ar tikrai (duomenys neskelbtini) jam grasino. Be to, Departamento tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad organizacija (duomenys neskelbtini) persekiotų pavienius civilius asmenis, kadangi šios grupuotės taikiniai, remiantis kilmės valstybės informacija, yra Islamo valstybė bei Jungtinių Valstijų įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje, todėl buvo pagrįstai nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo baimė dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės grasinimų yra mažai tikėtina. Be to, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad būtų kreipęsis į kilmės valstybę pagalbos, o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo, šiuo atveju pareiškėjo teigimas, kad policija „nepadeda“, nepagrindžia prielaidos, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjams apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais).
Šalies argumentai
3.9. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, be to, į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti.
3.10. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime.
Žemesnės instancijos teismas
4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą; kitus reikalavimus atmetė.
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
5.1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. rugpjūčio 19 d sulaikė 2 asmenis, neteisėtai kirtusius Lietuvos Respublikos sieną ir prisistačiusius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiais, tarp kurių buvo ir pareiškėjas. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 19 d. (pasitelkiant vertėjus nuotoliniu būdu) žodžiu išreiškė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
5.2. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 19 d. vykusios pirmosios apklausos metu nurodė, kad siekia prieglobsčio, nes (duomenys neskelbtini) nėra saugu gyventi, jis dalyvavo mitinge prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, vaizdo įrašus ir nuotraukas įkėlė socialiniame tinkle „Facebook“, dėl to policija, kuri kontroliuoja jo gyvenamą miestą, jam grasino, taip pat asmuo kavinėje jį grasino nužudyti arba sumušti. Daugelį socialinio tinklo „Facebook“ įrašų jis yra ištrynęs, todėl negali parodyti. Jokių teisės pažeidimų pareiškėjas nėra padaręs, skolų ar finansinių įsipareigojimų neturi. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko neturėdamas tikslo nuvykti į konkrečią šalį, svarbiausia, kad būtų saugu ir galėtų baigti mokslus. Jo tėvai yra gyvi ir sutiko, kad jis išvyktų į saugią vietą, todėl atvyko į Lietuvos Respubliką, atvyko be giminių, tikėdamasis, kad jam padės. Pareiškėjas nurodė, kad kelionę organizavo tėvas, kuris (duomenys neskelbtini) nupirko bilietus skrydžiui į (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo 650 Jungtinių Valstijų dolerių. Pareiškėjas teigė, kad po trijų parų praleistų (duomenys neskelbtini) viešbutyje, vėliau su dar keturiais asmenimis išsikvietę taksi nuvažiavo link valstybės sienos, po to ėjo ir kirto sieną pėsčiomis. Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad pažįstamų ar giminaičių Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje neturi, visi giminaičiai liko (duomenys neskelbtini). Pirmosios apklausos metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) arabas, musulmonas šiitas, nepriklauso jokiai politinei partijai, su savimi pareiškėjas paso neturėjo, jis liko (duomenys neskelbtini) viešbutyje. Apklausos metu prieglobsčio prašytojas buvo nelydimas nepilnametis. 2021 m. spalio 24 d. (Sprendimo priėmimo metu) pareiškėjas jau buvo pilnametis.
5.3. 2021 m. spalio 19 d. buvo atlikta antroji pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad savo šalyje dalyvavo protestuose prieš valdžią, socialiniuose tinkluose skelbė įvairią informaciją, ragino valdžią kovoti su įvairiomis grupuotėmis, tačiau atsakymo iš valdžios institucijų nesulaukdavo, o atvirkščiai – sulaukdavo grasinimų iš tų grupuočių. Paskutinis jo dalyvavimas demonstracijose buvo (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) mieste. Po sulauktų grasinimų jis 2020 m. lapkričio mėn. išvyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ten praleido apie pusmetį, po to grįžo į (duomenys neskelbtini), kur praleido dar kelis mėnesius, tuomet išvyko per (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad yra islamo šiitas, jokiai politinei partijai nepriklauso, (duomenys neskelbtini) turi šeimą, tėvą, motiną, du brolius, o pasas buvo paliktas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Lietuvoje jo laukia geresnė ateitis nei tėvynėje.
5.4. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
5.5. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Departamentą, prašydamas panaikinti 2021 m. spalio 24 d. sprendimą, įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Komisija 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu ir Komisijos sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog dėl savo pilietinių ekonominių teisių gynimo jis dalyvavo demonstracijose ir sulaukė grasinimų, nors ir nepriklausė jokiai politinei partijai ar politiniam judėjimui. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pagrindinė išvykimo iš kilmės valstybės priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos kilmės valstybėje, t. y. ekonominės priežastys.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas apklausų metu vienintelę priežastį, dėl ko galėtų patirti persekiojimą, nurodė dalyvavimą protestuose ir demonstracijose, kritiškus pasisakymus socialiniuose tinkluose. Be to, Departamentas tyrimo metu nerado, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jam buvo grasinama, kad jis buvo persekiojamas ar kažkaip diskriminuojamas.
8. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie bendrą grėsmę (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo vertinti tai kaip persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas pažymėjo, kad Departamentas tokią išvadą padarė surinkęs pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat įvertinęs pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertinęs pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad kiekvienas prašymas suteikti prieglobstį yra individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjo teiginius, surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant EPPB informaciją apie (duomenys neskelbtini) bei informaciją iš žiniasklaidos priemonių, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad Departamentas vertindamas saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) rėmėsi tik EPPB gairėmis ir nesirėmė aktualiausia informacija, yra nepagrįsti.
10. Teismas vertino, kad Departamento tyrimo metu surinkta informacija buvo įvertinta individualioje pareiškėjo situacijoje ir buvo konstatuota, jog remiantis EPBB ataskaita, protestuotojai ir politinės opozicijos aktyvistai priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojas buvo protestų organizatorius ar aktyvus protestų dalyvis, vaidinęs svarbų vaidmenį protestuose, nenustatyta, kad jis būtų areštuotas ar neteisėtai sulaikytas. Prieglobsčio prašytojas taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo jauno amžiaus vyras, kilmės valstybėje yra likę prieglobsčio prašytojo giminaičiai, su kuriais jis bendravo prieš palikdamas šalį. Prieglobsčio prašytojas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Įvertinus surinktą informaciją, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai pirmosios ir antrosios apklausų bei teismo posėdžio metu buvo prieštaringi. Pareiškėjas pirmosios apklausos metu nurodė, kad jam grasino kontroliuojanti miestą (duomenys neskelbtini) policija, tačiau antrosios apklausos metu pareiškėjas jau nurodė, jog ragino valdžią kovoti su įvairiomis grupuotėmis, tačiau atsakymo iš valdžios institucijų nesulaukdavo, o atvirkščiai sulaukdavo grasinimų iš tų grupuočių. Teismo vertinimu, pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus apklausų metu, nebuvo visiškai nuoširdus, jo pasakojimai nebuvo nuoseklūs ir pakankamai detalūs.
12. Teismo vertinimu, pagal byloje sutrinktus duomenis, nenustatyta, kad Irako Respublikoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Taigi, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
13. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl norint pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
14. Atsižvelgęs į tai, kad Departamento Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki trejų metų, teismas darė išvadą, kad keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, nėra pagrindo.
15. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus, todėl pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 3 d. sprendimą ir skundą tenkinti pilna apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, pabrėždamas, kad:
17.1. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, todėl Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
17.2. Pareiškėjas papildomai pateikė informacijos apie, prieglobsčio prašytojo teigimu, jį persekiojusią grupuotę AAH, nurodydamas, kad kilmės šalies informacija patvirtina, kad šiitų dvasininkas M. A. 2003 m. įkūrė (duomenys neskelbtini) armiją, kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini). Minėtas dvasininkas 2014 m. įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių, kuriems iki šiol turi didelę įtaką. Tas pats dvasininkas 2020 m. įkūrė dar vieną grupuotę „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus. Šios grupuotės nariai malšino demonstracijas ir žudė žmones. Protestus taip pat jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ir kitos pajėgos, tokios kaip (duomenys neskelbtini) remiamos milicijos daliniai, naudoję perteklinę jėgą. Pagal kilmės šalies informaciją AAH yra (duomenys neskelbtini) remiama šiitų milicija ir politinė partija, daugiausia veikianti (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). Grupė yra susijusi su daugybe sektinio smurto veiksmų ir galimų karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įtariama, kad AAH vykdo karo nusikaltimus, grobimus, kankinimus ir žudymus. Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas AAH yra pripažinęs teroristine organizacija.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti. Departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad, jo vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Sprendimo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Departamentą nagrinėti pareiškėjo M. S. H. H. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
21. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, nenustatė esminių aplinkybių, be to, pareiškėjo kilmės valstybėje yra nesaugu.
23. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
24. Prieglobsčio suteikimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsniai, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.
25. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
26. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
27. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
28. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).
29. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
30. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.
31. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad nuo 2019 m. spalio dalyvavo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, dėl ko, pasak prieglobsčio prašytojo, jis susilaukė grasinimų iš M. A. – karinės grupuotės (duomenys neskelbtini) lyderio – sekėjų. Minėti grasinimai buvo įspėjimo formos, grasinę asmenys reikalavo ištrinti pareiškėjo socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtus įrašus, susijusius su protestais.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju Departamentas pagrįstai nenustatė individualaus pobūdžio persekiojimo, tokių aplinkybių neįrodė ir pareiškėjas. Pareiškėjo pateikti įrodymai pagrįstai atmesti kaip nesusiję su jo individualiu persekiojimu. Departamentas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo pasakojimas ir pateikti įrodymai nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas savo baimes grindžia subjektyviu vertinimu, susijusiu su bendra situacija kilmės šalyje. Be kita ko, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo pasakojimas (apklausų metu Departamente bei teismo posėdyje) nepatikimas, neišsamus, nepagrįstas, nelogiškas, jame nepagrįsta jokia asmeninė grėsmė pareiškėjui. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjas nurodė protestuose dalyvavęs dėl ekonominių teisių gynimo, taigi, jo atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastimi laikytina visų pirma prastos sąlygos kilmės valstybėje, t. y. ekonominės priežastys. Geresnio gyvenimo siekimas nelaikytinas smerktinu, tačiau niekaip nesuponuoja tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, t. y. pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti bei Įstatymo 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimo metu jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtinti pareiškėjo teiginiai, kad jam buvo grasinta dėl jo įrašų socialiniame tinkle „Facebook“. Be to, pats pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindė prašymą suteikti prieglobstį, stokoja nuoseklumo, išsamumo, todėl negali būti laikomas patikimu įrodymu. Pažymėtina, jog pareiškėjas Departamento vykdytos apklausos metu nurodė keliskart sulaukęs grasinimų, tačiau paprašytas detalizuoti šį pasakojimą aspektą, nurodė tik vieną konkretų atvejį, kai jam buvo grasinta – teigė, kad kartą kavinėje prie jo priėjo, prieglobsčio prašytojo žodžiais, „blogas vyras su barzda, apie 28‑29 metų“, kuris nurodė ištrinti pareiškėjo paviešintus įrašus socialiniame tinkle „Facebook“, priešingu atveju grasinęs pareiškėją nužudyti.
35. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas pareiškėjui gresiantis individualaus pobūdžio persekiojimas.
36. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Departamento surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę bei kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Departamentas rėmėsi patikima – EPPB surinkta – informacija. EPPB duomenimis šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, tame tarpe ir pareiškėjo kilmės gubernijoje – (duomenys neskelbtini).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas ir atitinkamai Komisijos sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.
39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. S. H. H. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.