Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (APT) bylą pagal R. P. skundą dėl Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Viešosios tvarkos tarnybos (VTT) Mobilios kuopos (MK) nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP VTT MK vyr.patrulis 2007-12-07 surašė ATP protokolą R. P. už Kelių eismo taisyklių (KET) 52 punkto reikalavimų pažeidimą, t.y. už tai, kad jis 2007-12-07 13.40 val. Vilniuje, Laisvės pr. – Asanavičiūtės g., vairuodamas automobilį kirto ištisinę liniją ir išvažiavo į priešpriešinę juostą. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 124¹ str. 2 d. (b. l. 10).

Vilniaus m. VPK VP VTT MK 2-ojo būrio vadas 2007-12-13 nutarimu Nr.E662453 R. P. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 2 d., padarymą skyrė 150 litų baudą (b. l. 11).

R. P. padavė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad KET 52 p. reikalavimus pažeidė tik formaliai, nes ištisinę kelio liniją kirto ir į priešpriešinio eismo juostą išvažiavo tik siekdamas išvengti susidūrimo. Tuo metu pirmoje eismo juostoje buvo susidaręs kamštis, jis, norėdamas jį apvažiuoti, išvažiavo į antrą eismo juostą. Toje vietoje kelias daro posūkį, todėl jis nepamatė, kad antroje eismo juostoje taip pat stovi automobiliai. Jis pradėjo stabdyti, pamatęs, kad gali susidurti su priešais stovinčiu automobiliu ir kad priešpriešinio eismo juostoje nėra automobilių, nežymiai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Jį sustabdžiusiems pareigūnams jis paaiškino situaciją, kad pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tačiau pareigūnai vis tiek surašė jam protokolą. Paaiškino, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas nesivadovavo ATPK 284 str. 1 d. nuostatomis, skundžiamas nutarimas neatitinka ATPK 286 str. 2 d. nutarimo turiniui keliamų reikalavimų, t. y. nutarime tik nurodyta jo vardas ir pavardė, aprašant įvykio aplinkybes, nenurodyta, kokį KET straipsnį jis pažeidė. Nutarimas patvirtina, kad jokio bylos svarstymo nebuvo: nesiaiškinta, ar yra aplinkybių, šalinančių administracinę atsakomybę, ar yra byloje sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, ar yra pagrindas švelninti jo atsakomybę.

Teismo posėdyje R. P. palaikė skundą. Paaiškino, kad važiavo nedideliu greičiu. Staiga priekyje atsirado kliūtis, priekyje stovėjo automobilis, todėl jis staigiai stabdė ir, kad neatsitrenktų į priekyje stovėjusį automobilį, nežymiai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Jis tik ratais užvažiavo ant linijos. Taip jis išvengė avarijos. Priešingoje eismo juostoje automobilių nebuvo, niekam žalos nepadaryta. Mano, kad pažeidimo jis nepadarė. Abejojo, ar policijos pareigūnai bei liudytojas A. S. galėjo tiksliai matyti, kiek jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (LR ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

R. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairuodamas automobilį kirto ištisinę ženklinimo liniją ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą numatyta LR ATPK 124¹ str. 2 d.

Ginčo dėl to, kad toje kelio atkarpoje, kur buvo užfiksuotas KET pažeidimas, yra ištisinė ženklinimo linija, skirianti priešingų krypčių eismo juostas, nėra. Surinkti įrodymai (rašytinė bylos medžiaga bei liudytojų A. S. ir J. K. parodymai teismo posėdyje) patvirtina, kad R. P. kirto ištisinę ženklinimo liniją. Šio fakto neginčija ir pats R. P.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad kirto ištisinę ženklinimo liniją, tačiau teigė, kad į priešpriešinio eismo juostą išvažiavo labai nežymiai. KET pažeidimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kokiu atstumu nuo ištisinės ženklinimo linijos vairuotojas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Pažeidimo sudėtis yra formalioji, o tai reiškia, kad pažeidimui kvalifikuoti nebūtina, kad dėl pažeidimo kiltų kokios nors pasekmės, pakanka priešingos teisei veikos. KET 2 priedo 1.1 p. nurodoma, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Kadangi pats R. P. pripažįsta, kad kirto ištisinę ženklinimo liniją, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 2 d., padarymą R. P. patrauktas pagrįstai.

R. P. aiškina, jog ištisinę ženklinimo liniją kirsti buvo priverstas, kad išvengtų eismo įvykio, ir mano, kad nuo administracinės atsakomybės jis turi būti atleistas, nes veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

LR ATPK 17 str. nurodo, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laivėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra būtinojo reikalingumo sąlygų, nes grėsmė kilti eismo įvykiui atsirado dėl paties R. P. kaltų veiksmų. Kelių eismo taisyklių 53 p. nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. Tiek paaiškinime, kurį M. R. pateikė bylą nagrinėjusiam pareigūnui (b. l. 7, 14), tiek skunde M. R. nurodė, kad pirmoje eismo juostoje buvo susidaręs kamštis, jis, norėdamas jį apvažiuoti, išvažiavo į antrą eismo juostą. Toje vietoje kelias daro posūkį, todėl jis nepamatė, kad antroje eismo juostoje taip pat stovi automobiliai. Pradėjo stabdyti, pamatęs, kad gali susidurti su priešais stovinčiu automobiliu ir kad priešpriešinio eismo juostoje nėra automobilių, nežymiai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad stovėjo antroje eismo juostoje ir per galinio matymo veidrodėlį gerai matė situaciją. Liudytojo nuomone, tokia situacija susidarė dėl to, kad R. P. viršijo leistiną greitį, nes per veidrodėlį pamatė greitai artėjantį automobilį, kuris staiga atsidūrė iš kairės jo automobiliui, puse korpuso jį aplenkęs ir pilnai išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Avarijos išvengta tik todėl, kad vairuotojas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Liudytojas policijos pareigūnas J. K. teismo posėdyje parodė, kad situaciją matė gerai, į R. P. vairuotojamą automobilį atkreipė dėmesį, nes kiti vairuotojai sustojo praleisti pėsčiuosius, o R. P. nuvažiavo už posūkio nestabdydamas. Liudytojui kilo įtarimų, kad R. P. nepasirinko saugaus greičio, nors toje vietoje yra posūkis, prieš posūkį yra pėsčiųjų perėja. Netikėti šiais liudytojų parodymais pagrindo nėra, nes liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, yra logiški ir nuoseklūs, atitinka rašytinius bylos įrodymus (A. S. paaiškinimas, b. l. 12, pareigūno R. M. tarnybinis pranešimas, b. l. 13). R. P. nenurodė jokių aplinkybių, kad A. S. ar J. K. būtų suinteresuoti apkaltinti R. P. pažeidimo padarymu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Kelių eismo taisyklių 172 p. reikalavimus, vairuotojas privalo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. R. P. paaiškinimai, kad į antrą eismo juostą jis išvažiavo norėdamas aplenkti pirmoje eismo juostoje susidariusį kamštį, nes manė, kad antra eismo juosta yra laisva, o matomumą jam užstojo pirmoje eilėje stovintys automobiliai ir kelio posūkis, kaip tik ir įrodo, kad duotoje situacijoje R. P. nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų imtis visų būtinų atsargumo priemonių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra aplinkybių, darančių bylos teiseną negalimą (LR ATPK 250 str.). Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas visapusiškai ir pilnai ištyrė bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo teisės pažeidimo veiką. Pagal LR ATPK 286 str. 2 d. nutarime nėra privaloma nurodyti, kokį Kelių eismo taisyklių punktą asmuo pažeidė. Pažeistas KET punktas privalomai nurodomas ATP protokole. Nutarime privalomai turi būti nurodoma nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas, bylos nagrinėjimo data, žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas, Kodekso straipsnis ar kitas teisės aktas, numatantis atsakomybę už padarytą pažeidimą, priimtas sprendimas. Kaip matyti iš nutarimo turinio, bylą nagrinėjęs pareigūnas nesvarstė klausimo, ar pažeidimas padarytas būtinojo reikalingumo būklėje. Tačiau tai padaryta nagrinėjant bylą teismo posėdyje ir dėl to nėra pagrindo pripažinti nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu. Kiti LR ATPK 286 str. 2 d. nurodyti rekvizitai skundžiamame nutarime yra. Nuobauda R. P. paskirta inkriminuoto pažeidimo sankcijos ribose, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į R. P. atsakomybę sunkinančias aplinkybes (pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p., pažyma apie KET pažeidimus, b. l. 15-19), į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus m. VPK VP VTT MK 2007-12-13 nutarimą Nr.E662453, kuriuo R. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 2 d., padarymą paskirta 150 litų bauda, palikti nepakeistą ir R. P. skundo nepatenkinti.

Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.