Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „Sausupio projektai“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. G. (J. G.) ir I. B. ieškinį atsakovams Z. V. (Z. V.) ir A. P. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys UAB „Sausupio projektai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl juridinio asmens atstovavimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

2013 m. balandžio 15 d. UAB „Almontus“ trečiojo asmens „UAB Sausupio projektai“ vardu teismui pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad Klaipėdos apygardos teismas yra suformavęs praktiką dėl UAB „Almontus“ ieškinių pateikimo ieškovų vardu, šią praktiką galima pritaikyti ir atsiliepimo teikimui. Trečiojo asmens įgaliojime UAB „Almontus“ suteiktos visos teisės, tarp jų ir pateikti atsiliepimus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pagal CK nuostatas atstovu pagal pavedimą gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, o CPK nustatyti apribojimai netaikytini teikiant teismui procesinius dokumentus. Dėl šios priežasties, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo trečiojo asmens paduotą atsiliepimą į ieškinį esant su trūkumais, ir nepagrįstai, apeliantui nurodytų trūkumų nepašalinus, atsiliepimą laikė nepaduotu. Su šiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

Atstovavimas civiliniame procese yra speciali atstovavimo forma, kurią reglamentuoja CPK, o ne CK nuostatos. Remiantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 55 straipsnyje numatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. CPK 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme taip pat gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Paminėtos nuostatos numato baigtinį asmenų, galinčių atstovauti juridinį asmenį teisme pagal pavedimą, sąrašą. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsiliepimą į ieškinį trečiojo asmens vardu pasirašiusi UAB „Almontus“ į šį sąrašą nepatenka, t.y. negali būti trečiojo asmens atstovu pagal pavedimą civilinėje byloje.

Apeliantas nurodo, kad teisė pateikti atsiliepimą numatyta jam išduotame įgaliojime, be to, tokį atstovavimą leidžia CK 2.132 straipsnis. Teismas pažymi, kad apelianto nurodoma teisės norma reglamentuoja kitokio pobūdžio teisinius santykius, t.y. sandorių sudarymą per atstovus, o ne atstovavimą teisme, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina. Vadovaujantis CPK 56 straipsnio 4 dalimi, neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu. Nagrinėjamu atveju būtent ir yra susiklosčiusi tokia situacija, kadangi UAB „Almontus“ negali būti trečiojo asmens atstovu pagal CPK nuostatas, numatančias baigtinį atstovų pagal pavedimą sąrašą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad CPK numatyti apribojimai taikytini tik juridinio asmens atstovavimui teismo posėdžiuose, bet neapima atstovavimo pagal pavedimą teikiant teismui procesinius dokumentus. Taip teigdamas apeliantas nepagrįstai siaurinamai aiškina atstovavimo teisme sąvoką. Atstovavimas teisme apima bylos vedimą atstovaujamojo vardu (CPK 51 straipsnio 1 dalis), t.y. visus procesinius veiksmus, kuriuos atstovaujamojo vardu yra įgaliotas atlikti atstovas. Teikti procesinį dokumentą teismui gali tik byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 110 straipsnis). Atstovas, neatitinkantis CPK nustatytų reikalavimų, procesine – teisine prasme nelaikytinas byloje dalyvaujančiu asmeniu (CPK 37 straipsnio 2 dalis), todėl negali atlikti byloje jokių procesinių veiksmų, tarp jų ir teikti teismui atsiliepimo į ieškinį.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 329, 330 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.