- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-29
- Bylos Nr.
- I-473-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02554-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Petras Ragauskas
- Kategorijos
atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Danutei Martinkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Š. skunde (b. l. 1–3) teismo prašo panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2018 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 10-TE-1282 „Dėl A. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas) ir įpareigoti atsakovus grąžinti jį į laisvas specialisto arba tyrėjo pareigas Vilniaus AVPK, o tokių nesant – pasiūlyti užimti laisvas lygiavertes pareigas kitose policijos įstaigose arba žemesnes pareigas, priteisti piniginę kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. sausio 17 d. gavo įspėjimą, jog nuo 2018 m kovo 12 d. bus atleistas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Esant galimybei, bus siūlomos kitos lygiavertes, o tokių nesant – žemesnes pareigas.
Skunde aiškina, kad 2018 m. vasario 27 d. gavo pasiūlymą, kuriame buvo nurodyta lygiavertė – Vilniaus rajono Policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus specialisto – pareigybė. Kitos pareigybės buvo žemesnės grandies. Pažymi, kad pasiūlymas gautas praėjus 47 dienoms nuo įspėjimo apie pareigybės naikinimą. Pusantro mėnesio jokios galimai buvusios laisvos lygiavertės pareigybės nebuvo siūlomos. Pareiškėjas parašė sutikimą užimti siūlomas pareigas, tačiau 2018 m. kovo 8 d. raštu buvo informuotas, kad negali užimti siūlytos pareigybės, kadangi nuo 2018 m. kovo 7 d. pastaroji panaikinta. Nauju pasiūlymu lygiaverčių pareigų nebuvo siūloma, tačiau pareiškėją tenkino Vilniaus AVPK kriminalinės policijos nusikaltimo nuosavybei tyrimo valdybos vyriausiojo postinio pareigybė, bet 2018 m. kovo 12 d. raštu pareiškėjas vėl informuotas, kad negali pastarosios užimti, nes ji panaikinta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog 2018 m. kovo 14 d. parašė sutikimą užimti Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos ir administracinės veiklos skyriaus Prevencijos poskyrio specialisto pareigas. Siūlymą suformavo Policijos departamento Personalo administravimo valdyba, tačiau dėl nežinomų priežasčių raštu jis nebuvo įteiktas. Pareiškėjas 2018 m. kovo 20 d. buvo informuotas, kad nuo 2018 m. kovo 15 d. pareigybė panaikinta.
Nurodo, kad jo ligos metu 2018 m. liepos 11 d. buvo suformuotas paskutinis pasiūlymas, kuriame nebuvo siūloma lygiaverčių ar kitų jį tenkinančių pareigų. Pareiškėjo įsitikinimu, siūlymai turėjo būti teikiami dėl visoje policijos sistemoje, o ne vien Vilniaus AVPK veiklos teritorijoje esančių laisvų pareigybių. Šį vertinimą pagrindžia tai, jog visi su pareigų siūlymu susiję klausimai sprendžiami centralizuotai.
Pažymi, kad, prasidėjus policijos reformai, 2016 m. viešosios ir kriminalinės policijos padaliniai teritoriniuose policijos komisariatuose buvo naikinami pareigybes sutelkiant viename „Veiklos” skyriuje. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 1 d., vadovaujantis Statuto 22 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus AVPK viršininko įsakymu laikinai buvo perkeltas į tyrėjo pareigas 3 mėnesiams, vėliau laikinas perkėlimas buvo pratęstas dar trims mėnesiams, 2017 m. rugpjūčio 23 d. sugrąžintas į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 6 PK Viešosios policijos Prevencijos poskyrio specialisto pareigas. Tokią situaciją jis vertina kaip Statuto 22 straipsnio pažeidimą ir, remdamasis teisėtų lūkesčių principu laiko, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis pripažintas tinkamu ir buvo pervestas nuolatiniam tyrėjo darbui.
Skunde pamini ir tai, kad vykdant policijos reformą teritoriniuose policijos komisariatuose daug pareigybių buvo pervardinta iš viešosios ir kriminalinės policijos tyrėjo į veiklos skyriaus tyrėjo, tačiau pareigūnai turėjo dalyvauti atrankoje arba paskirti į pareigas įvertinimo būdu. Naujosios redakcijos Statuto 25 straipsnyje numatytas pareigūno įvertinimas. Pareiškėjas nurodo, jog nebuvo vertintas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 15 d., jam nebuvo paskirta užduočių, todėl atimta galimybė būti įvertintu labai gerai. Pareigūną įvertinus labai gerai tiesioginis vadovas vertinimo komisijai gali siūlyti perkelti jį į aukštesnes pareigas. Tuo pagrindu pareiškėjui galėjo būti siūlomos tyrėjo pareigos. Kadangi teisės aktuose nustatytu periodiškumu ir tvarka jis nebuvo įvertintas, buvo pažeistas Statuto 25 straipsnis, teisėtų lūkesčių principas ir teisėti interesai.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog Vilniaus AVPK nuolat skelbė atrankas į tyrėjo pareigas. Pareiškėjas ketino dalyvauti atrankoje, tačiau jam neleista, nes nebuvo išlaikęs sportinių normatyvų.
Pareiškėjas palaiko skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad su pareiškėju susidorojo. Kai tik jis pasirinkdavo laisvą pareigybę, ji būdavo panaikinama. Akcentuoja, kad tyrėjo pareigų nesiūlė, o darbas 9 mėnesius patvirtina, kad pareiškėjas atitiko specialiuosius pareigybės reikalavimus. Net ir žemesnės pareigybės buvo panaikintos. Aiškina, kad neturėjo galimybių išlaikyti sportinių normatyvų.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus AVPK mano, kad skundas nepagrįstas, o reikalavimai netenkintini.
Atsiliepime (b. l. 35–38) nurodo, jog vadovaudamasis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 66 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu ir atsižvelgdamas į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. spalio 30 įsakymą Nr. 5-V-919 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, atsakovas 2018 m. sausio 11 d. raštu Nr. 10-S-3853(1.39-10) informavo pareiškėją apie pareigybės panaikinimą. Pareiškėjas su minėtu raštu supažindintas pasirašant 2018 m. sausio 17 d., kadangi nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. sausio 15 d. buvo kasmetinėse atostogose, vadovai jį informavo telefonu anksčiau.
Vilniaus AVPK 2018 m. vasario 27 d. informaciniu lapeliu Nr. 10-S-22206(3.55-10) pareiškėjas informuotas, kad nuo 2018 m. kovo 12 d. bus naikinama jo pareigybė ir siunčiamas Vilniaus AVPK esančių laisvų pareigybių sąrašas. Dokumentai pareiškėjui įteikti 2018 m. kovo 1 d. Atsakovas 2018 m. kovo 6 d. raštu informavo pareiškėją, kad dėl vykstančių bei planuojamų struktūrinių pokyčių, jam pateiktame 2018 m. vasario 27 d. laisvų pareigybių sąraše pastebėtas apsirikimas, todėl 2018 m. vasario 27 d. informacinį lapelį Nr. 10-8-22206(3.55-10) prašė laikyti negaliojančiu ir siuntė patikslintą laisvų pareigybių sąrašą, su kuriuo pareiškėjas supažindintas 2018 m. kovo 8 d.
Pažymi, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 8 d. pateikė sutikimą užimti Vilniaus AVPK Vilniaus rajono 1-ojo veiklos skyriaus specialisto pareigybę, tačiau minėta pareigybė 2018 m. kovo 7 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-237 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ buvo panaikinta ryšium su vykdoma policijos sistemos reorganizacija. Atsakovas 2018 m. kovo 8 d. raštu pareiškėjo papildomai paprašė, kad pasirinktų kitą jį dominančią laisvą pareigybę iš 2018 m. kovo 6 d. nusiųsto patikslinto pareigybių sąrašo.
Pareiškėjas 2018 m. kovo 9 d. pateikė sutikimą užimti Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo postinio pareigas, nors ne vieną kartą buvo informuotas telefonu, kad ši pareigybė buvo panaikinta, todėl 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus AVPK raštu pareiškėjas vėl buvo skatinamas pasirinkti jam tinkamą laisvą pareigybę iš laisvų pareigybių sąrašo.
Nurodo, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 14 d. pateikė sutikimą užimti Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialisto pareigas, tačiau tokios pareigos pagal numatytą struktūrinių pakeitimų planą buvo naikinamos, todėl negalėjo būti laisvos.
Vilniaus AVPK 2018 m. birželio 14 d. pareiškėjui buvo įteiktas įspėjimo lapelis, kad jis serga daugiau kaip 110 kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių, todėl vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 2 dalimi (kai pareigūnas yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių, jeigu įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, ir jeigu neatvykimas į tarnybą nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu atliekant pareigūno funkcijas), todėl gali būti atleistas iš vidaus tarnybos, pasibaigus 30 kalendorinių dienų įspėjimo terminui. Taip pat jis informuotas, kad bus išduotas siuntimas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (CMEK) atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę (SME). 2018 m. birželio 22 d. buvo gauta CMEK pažyma. Nuspręsta atnaujinti ekspertizę CMEK, kai bus baigtas ištyrimas (gydymas), bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo ekspertizės atlikimo pradžios.
Pareiškėjui 2018 m. liepos 11 d. buvo pateiktas dar vienas atsakovo informacinis lapelis Nr. 10-S-67905(3.55-10) „Dėl laisvų pareigų užėmimo“, kuriame jis 2018 m. liepos 11 d. parašė, kad su pasiūlymais nesutinka.
Pareiškėjas skundžiamu Įsakymu buvo atleistas iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialisto pareigų.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad išnaudojo visas esamas galimybes, siūlydamas pareiškėjui Vilniaus AVPK laisvas pareigybes, tačiau iš 2018 m. liepos 10 d. pasiūlyto pareigybių sąrašo jis nerado sau tinkamos pareigybės ir 2018 m. liepos 11 d. pasirašė, kad su pateiktais pasiūlymais nesutinka. Mano, kad atsakovo veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad dėl vykdomos reformos daug pareigybių buvo panaikinta. Pažymi, kad visos personalo funkcijos buvo perduotos Policijos departamentui. Vadovavosi policijos generalinio komisaro įsakymu. Pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo pareigybių siūlymo yra tik pareiškėjo prielaidos, emocinė būsena, jis jokių kitų duomenų nepateikė. Akcentuoja, kad 2018 m. sausio 11 d. pareiškėjui buvo įteiktas įspėjimas, jog jis bus atleistas, o 2018 m. vasario 27 d. buvo pateiktas pasiūlymas dėl laisvų pareigų. personalo administravimo vadyba pateikė netikslius pasiūlymus, nes vienos pareigybės buvo panaikintos vienu įsakymu, kitos – jau kitu.
Šalies argumentai
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas, atsakovas) su skunde išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 88-90) nurodo, jog ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 66 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu bei atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 5-V-919 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“.
Remiantis minėtu įsakymu, Vilniaus AVPK ir Vilniaus miesto antrajame bei šeštajame policijos komisariatuose buvo naikinamos 4 pareigybės, tarp kurių buvo ir viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio specialisto pareigybė. Tuo pačiu buvo nustatyta, jog įsakymas įsigalioja nuo 2018 m. kovo 12 d. Be to, iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-921 matyti, jog Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate buvo naikinama dar 19 pareigybių, tarp kurių buvo papildomai panaikintos 5 viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio specialisto pareigybės.
Policijos departamento manymu, Vilniaus AVPK viršininkas 2018 m. kovo 6 d. ir 2018 m. liepos 11 d. informaciniais lapeliais informavo pareiškėją dėl atitinkamai laisvų 31 ir 26 pareigybių, tačiau pastarasis nepasirinko nė vienos. Policijos departamento nuomone, pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta teisėtai ir pagrįstai, jis buvo tinkamai informuotas, siūlytos kitos pareigybės, dėl to ginčo nėra. Išeitinės kompensacijos, kaip numatyta Statuto 68 straipsnyje, mokamos laiku ir tinkamai, todėl pareiškėjo skundą laiko nepagrįstu ir prašo atmesti.
Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo dalies, kuria pareiškėjas atleistas vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas kitų Įsakymo punktų neginčija, todėl jie nebus vertinami.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus AVPK 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 10-TE-455 buvo perkeltas iš Vilniaus AVPK šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialisto pareigų į to paties policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigas (b. l. 19–21) ir 2017 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 10-TE-1127, pasibaigus tarnybinio būtinumo laikotarpiui, nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. grąžintas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio specialisto pareigas (b. l. 22).
Lietuvos policijos generalinis komisaras 2017 m. spalio 30 įsakymu Nr. 5-V-919 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto antrojo ir šeštojo policijos komisariatų naikinamų pareigybių sąrašus, įsakymas įsigaliojo nuo 2018 m. kovo 12 d. (b. l. 42–43).
Lietuvos policijos generalinis komisaras 2017 m. spalio 30 įsakymu Nr. 5-V-921 patvirtino Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato naikinamų laisvų pareigybių sąrašą (b. l. 44–46).
Vilniaus AVPK 2018 m. sausio 11 d. pareiškėjas buvo įspėtas apie pareigybės panaikinimą ir nurodyta, kad, jei nebus perkeltas į kitas pareigas, 2017 m. kovo 12 d. jis bus atleistas ir vidaus tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą (b. l. 47).
Vilniaus AVPK 2018 m. vasario 27 d. pateikė Vilniaus AVPK laisvų pareigybių sąrašą ir apie pasirinkimą prašė informuoti Policijos departamentą (b. l. 48, 49–50).
Vilniaus AVPK 2018 m. kovo 5 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad pastebėjus rašymo apsirikimą, jam 2018 m. vasario 27 d. pateiktame informaciniame lapelyje ir atsižvelgiant į Vilniaus AVPK vykstančius bei planuojamus struktūrinius pokyčius, prašė minėtą informacinį lapelį laikyti negaliojančiu ir pateikė patikslintą pareigybių sąrašą bei prašė apie pasirinkimą informuoti Policijos departamentą (b. l. 54, 55–56).
Pareiškėjas 2018 m. kovo 7 d. išreiškė sutikimą užimti Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus specialisto pareigas (b. l. 57).
Lietuvos policijos generalinis komisaras 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 5-V-237 patvirtino Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašą, t. y. panaikino 1-ojo veiklos skyriaus specialisto pareigybę (b. l. 51, 52).
Vilniaus AVPK 2018 m. kovo 8 d. rašte informavo pareiškėją, kad jam buvo pranešta telefonu, jog minėta pareigybė, kurią jis pasirinko užimti, yra panaikinta, todėl prašė pasirinkti kitą laisvą pareigybę (b. l. 58).
Pareiškėjas 2018 m. kovo 9 d. pasirinko Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo postinio pareigas (b. l. 59).
Vilniaus AVPK 2018 m. kovo 12 d. rašte nurodė, kad Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos trečiojo skyriaus vyriausiojo postinio pareigybė jam nėra siūloma, kadangi ji panaikinta. Atsiprašė dėl rašymo apsirikimo. Pasiūlė pasirinkti kitą pareigybę (b. l. 60, 61).
Pareiškėjas 2018 m. kovo 14 d. sutiko užimti Prevencijos ir administracinės veiklos skyriaus Prevencijos poskyrio specialisto pareigas (b. l. 62).
Atsakovas 2018 m. kovo 14 d. kreipėsi prašydamas panaikinti minėtą pareigybę (b. l. 63).
Vilniaus AVPK 2018 m. kovo 15 d. patvirtino naują pareigybių sąrašą nuo 2018 m. kovo 15 d. (b. l. 65, 66). Pareiškėjui 2018 m. kovo 20 d. pateikė siūlymą užimti kitas pareigas, kadangi minėta pareigybė buvo panaikinta (b. l. 68).
Atsakovas 2018 m. liepos 11 d. informaciniu lapeliu pateikė pareigybių sąrašą ir siūlė užimti laisvas pareiga. Pareiškėjas 2018 m. liepos 11 d. atsisakė su pasiūlymais (b. l. 70, 71).
Atsakovas Įsakymu atleido pareiškėją iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialisto pareigų (b. l. 72). Įsakymas grindžiamas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 66 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu ir į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-919 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“.
Pareiškėjas su Įsakymo dalimi (vertintinas 1 punktas), kuria jis atleistas iš vidaus tarnybos, nesutinka, teigia, kad atsakovas nepagrįstai jam nesiūlė užimti lygiaverčių pareigų ne tik Vilniaus AVPK, bet ir visoje sistemoje, jis atitiko tyrėjo pareigybei nustatytus reikalavimus, todėl turėjo būti siūlomos ir tyrėjo pareigos.
Visų pirma, turi būti įvertinta, ar Vilniaus AVPK vykdyti struktūriniai pertvarkymai buvo realūs.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A662-684/2010, A146-241/2011, A146-174/2011; sprendimus administracinėse bylose Nr. A62-930/2011, A62-1367/2011 ir kt.). LVAT dėl valstybės institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus yra ne kartą pasisakęs savo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-2643/2011, A492-1954/2012, A520-3085/2012 ir kt.). Iš esmės analogiška praktika yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose darbo ginčų bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).
Statuto 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, pareigūnų pareigybių grupės ir joms priskirtos pareigūnų pareigybės nustatytos šio statuto priede. Šio statuto priede nurodytų 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėms ir vyriausiojo kovotojo pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija, 10, 11 ir 12 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigybę) – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1–9 pareigybių grupių pareigybėms – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Kitus konkrečius reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato vidaus reikalų įstaigų vadovai (4 dalis). Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai tvirtina pareigūnų pareigybių, kurioms eiti būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas, sąrašus (5 dalis).
Taigi, Lietuvos policijos generalinis komisaras turėjo diskrecijos teisę įgyvendinti Vilniaus AVPK struktūrinius pertvarkymus ir atitinkamai patvirtinti naujus pareigybių sąrašus. Pareiškėjas iš esmės tokių aplinkybių skunde ir neginčijo. Atsižvelgus į panaikintų pareigybių skaičių, matyti, kad vyko realūs struktūriniai pertvarkymai Vilniaus AVPK. Nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta, siekiant su juo susidoroti. Teismas nei ekonominio, nei politinio šių procesų aspekto nevertina. Vilniaus AVPK struktūros pakeitimai įgyvendinti Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintais įsakymais, tačiau administracinėje byloje jie nėra ginčijami, todėl teismas nevertina jų teisėtumo bei pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos dalykas. Duomenų, kad generalinio komisaro įsakymai yra panaikinti, byloje nėra.
Pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktu, t. y. kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų.
Pažymėtina, kad atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal minėtą punktą galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės pareigūno perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas.
LVAT yra konstatavęs, kad lygiavertėmis pareiškėjo užimamoms pareigoms gali būti laikomos tik to paties lygio ir tos pačios kategorijos pareigos. Tai reiškia, kad tik tokios pareigos, joms esant laisvoms laikotarpiu nuo tada, kai pareigūnas (pareiškėjas) buvo įspėtas apie užimamų pareigų panaikinimą, iki tada, kai pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, atsakovo privalėjo būti pasiūlytos pareiškėjui, vykdant Statuto 66 straipsnio 6 dalyje nustatytą reikalavimą. Nesant tokių pareigų arba pareiškėjui atsisakius jas užimti, pareiškėjui turėjo būti pasiūlytos žemesnio lygio arba žemesnės kategorijos pareigos (žr., pvz., 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1793/2012).
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjui buvo pateikti siūlymai užimti lygiavertes arba žemesnio lygio pareigas. Pareiškėjas sutiko užimti pareigas Vilniaus rajono 1-ojo veiklos skyrius specialisto pareigybę (2018 m. kovo 7 d. panaikinta), 2018 m. kovo 9 d. – Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo postinio pareigas, 2018 m. kovo 14 d – Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Prevencijos poskyrio specialisto pareigas, kurios buvo panaikintos, taigi, išvardintų pareigų jis negalėjo užimti. Ta aplinkybė, kad vyko nuolatinis tikslinimas dėl pareigybių naikinimo, negali paneigti vykdomų struktūrinių pertvarkymų realumo. Šiuo aspektu teismas pastebi, kad atsakovas sudarė realią galimybę pareiškėjui rinktis pareigybes iš pateiktų sąrašų, tačiau šiuos sąrašus tikslinant ir keičiant, jis patyrė tam tikrus nepatogumus. Teismo vertinimu, tai laikytina formaliu trūkumu, kuris negali lemti esminių pareiškėjo įspėjimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos pažeidimų. Visuma pateiktų duomenų rodo, kad atsakovas pateikė informaciją apie laisvas pareigas ir pareiškėjas turėjo galimybę jas rinktis visą įspėjimo laikotarpį. Dėl detalesnės informacijos pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Policijos departamentą ir aktyviai ieškoti galimybių užimti laisvas pareigybes.
Pažymėtina, kad be atskiro pareiškėjo prašymo atsakovas jam neturėjo siūlyti konkrečių pareigų, kokias jis nori užimti. Šiuo atveju Vilniaus AVPK pateikė sąrašus su laisvomis pareigybėmis ir tai laikytina tinkamu pareiškėjo informavimu apie laisvas pareigybes.
Pagal Statuto 66 straipsnio 2 dalį, šio Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu pagrindu pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, apie galimą atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčijo ir byloje esantys duomenys rodo, jog jis buvo įspėtas nepažeidus minėtoje normoje nustatyto termino.
Pareiškėjo esminis argumentas – kad jam turėjo būti siūlomos laisvos pareigybės ne tik Vilniaus AVPK, bet ir visoje vidaus reikalų sistemoje.
Teismas su tokiais pareiškėjo skundo argumentais nesutinka.
Statuto 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis statutas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ). Pagal VTĮ 6 straipsnio 1 dalį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.
Darbo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose darbo vieta (darbovietė) yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų (Darbo kodekso 34 straipsnio 4 dalis). Darbdavio teisė nutraukti tolesnius darbo teisinius santykius su darbuotoju yra ribojama reikalavimu perkelti darbuotoją, esant jo sutikimui, į kitą laisvą darbo vietą, su sąlyga, jei tokia darbo vieta pas darbdavį yra (Darbo kodekso straipsnio 2 dalis). Darbuotojui sukuria teisę toliau tęsti darbo teisinius santykius su darbdaviu, o darbdaviui pareigą darbuotoją priimti į naują laisvą darbo vietą, su sąlyga, jei tokia laisva darbo vieta yra. VTĮ teisės normų, reglamentuojančių aptartą teisinį santykį, nėra įtvirtinta, todėl šiuo atveju Darbo kodekso nuostatos dėl darbo vietos, kaip būtinosios darbo sutarties sąlygos, yra aktualios.
Pareiškėjas ėjo Vilniaus AVPK šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialisto pareigas, iš kurių ir buvo atleistas.
Taigi, pareiškėjui būtent Vilniaus AVPK ir turėjo būti siūloma užimti laisvas pareigas. Jo noras, kad būtų siūlytos laisvos pareigos visoje policijos sistemoje neatitiktų minėtų nuostatų dėl darbo vietos apibūdinimo ir nepagrįstai būtų išplėstos pareiškėjui Statute nustatytos garantijos. Minėta, kad atsakovas pareiškėjui siūlė laisvas pareigybes Vilniaus AVPK, jam buvo išsiųsti informaciniai pranešimai, sąrašai su laisvomis pareigybėmis ir 2018 m. liepos 11 d. pareiškėjas išreiškė nesutikimą su pasiūlymais užimti pareigas. Tokiu atveju nėra reikšminga, kokias pareigas jis siekė užimti, nes atsisakius jas užimti, atsakovas nebeturėjo teikti kitų pasiūlymų.
Teismas pareiškėjo teiginius, kad su juo atsakovas siekė susidoroti, vertina kaip nepagrįstus. Pareiškėjos teiginiai yra abstraktūs, o teismas tokių aplinkybių nenustatė.
Pažymėtina, kad pareiškėjo manymas, jog jam turėjo būti siūlomos tyrėjo pareigos yra nepagrįstas. Pats pareiškėjas iš esmės pripažįsta, kad jis neatitinka minėtai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų. Byloje pateiktas minėtos pareigybės aprašymas (b. l. 24–25) rodo, kad ši pareigybė specialiaisiais reikalavimais (b. l. 24–25) skyrėsi nuo pareiškėjo užimtos pareigybės (b. l. 23). Nustatyta, kad specialisto ir tyrėjo pareigybės priskiriamos skirtingos pareigybių grupėms. Pažymėtina, kad tyrėjo pareigybės aprašyme nustatyti specialieji reikalavimai dėl asmens fizinio pasirengimo (5.6 papunktis) nevertintini, nes pareiškėjas duomenų, kad atitiktų minėtiems reikalavimas, nepateikė. Skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių jo tarnybinė veikla nebuvo vertinama ir kodėl jis neišlaikė fizinių normatyvų, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nevertinama. Pareiškėjo argumentai, kad jo veiklą įvertinus labai gerai, jis galėjo būti perkeltas į tyrėjo pareigas iš esmės tik patvirtina, jog pareigybės nebuvo lygiavertės ir atsakovas neturėjo pareigos siūlyti pareiškėjui užimti tyrėjo pareigybę. Savaime ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į tyrėjo pareigas, negali patvirtinti pareiškėjo atitikties minėtos pareigybės specialiesiems reikalavimams.
Skundo argumentai, kad visi su pareigų siūlymu susiję klausimai sprendžiami centralizuotai, savaime nepatvirtina, pareiškėjui visoje vidaus tarnybos sistemoje turėjo būti siūlomos laisvos pareigos. Taigi, atlikus struktūrinius pertvarkymus Vilniaus AVPK, atsižvelgus į minėtos įstaigos struktūrą, pareiškėjui turėjo būti siūlomos laisvos pareigos tik Vilniaus AVPK, o, kaip minėta, atsakovas Vilniaus AVPK iš esmės tokią pareigą įgyvendino tinkamai ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Jis pats atsisakė užimti siūlomas pareigas ir tai lėmė atsakovo sprendimą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos.
Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog Policijos departamentas, kuris pareiškėjas byloje įtraukė atsakovu, yra materialiai atsakingas šioje byloje. Taigi, pareiškėjo reikalavimas pastarojo atžvilgiu negali būti tenkinamas.
Teismas prieina prie išvados, kad Įsakymas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Taigi, netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai, t. y. įpareigoti grąžinti pareiškėją į laisvas specialisto arba tyrėjo pareigas Vilniaus AVPK, o tokių nesant – pasiūlyti užimti laisvas lygiavertes pareigas kitose policijos įstaigose arba žemesnes pareigas, priteisti piniginę kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Be to, pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar Statutas, ta apimtimi, kuria jo priedas specialisto ir tyrėjo pareigybes priskiria skirtingos pareigybių grupėms, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją (b. l. 147–148).
Teismui nekyla abejonių dėl ginčui taikytinų Statuto nuostatų, vertinant pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos. Šioje byloje tiesiogiai nevertintos nuostatos dėl pareiškėjo keliamo Statuto nuostatų konstitucingumo. Todėl teismas nenustatė teisinio pagrindo pagal pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Be to, netenkinus skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 153) netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.