- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- N-62-1100-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00559-2010-3
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 50.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė : I.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 20 d. nutarimu pripažino A. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 208 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 500 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad 2009 m. spalio 19 d., apie 16.30 val. Alytaus rajone Vankiškių kaime A. B. nevykdė Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. J. reikalavimo pateikti patikrinimui naudojamo automobilio „Citroen“ bei asmens dokumentus, vengė bendravimo su pareigūnais, iš patikrinimo vietos pasišalino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, jog pareigūnas, kuris įvykio vietoje buvo priėjęs prie A. B. ir pareikalavo atiduoti automobilio dokumentus ir raktelius, buvo vienas, vilkėjo civiliais drabužiais, pareigūno D. M. nebuvo kartu. Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi pastarojo pareigūno parodymais. Pareigūnas, pareikalavęs atiduoti dokumentus, neprisistatė, elgėsi agresyviai, todėl apeliantas turėjo pagrindą manyti, jog jį užpuolė pašalinis asmuo. Todėl mano, jog taip pasielgė saugodamas savo sveikatą ir gyvybę, iš įvykio vietos pasišalino nesąmoningai. Pareigūnas jokio nurodymo išjungti variklį ir nepasišalinti iš įvykio vietos, nedavė. Taip pat paaiškina, kad automobilio dokumentų ir raktelių pareigūnams jis nepateikė – jie buvo sudėti į automobilio, kuriuo apeliantas atvyko žvejoti, dureles. Nurodo, jog nieko bendro su įvykiu, dėl kurio buvo iškelta baudžiamoji byla, jis neturi. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog jo žmona buvo atvykusi padėti ištraukti užklimpusio automobilio ir telefonu informavo Alytaus vyriausiąjį policijos komisariatą apie šį įvykį (kaip užpuolimą).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas netenkintinas. A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad nevykdė Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus pareigūno reikalavimo pateikti patikrinimui naudojamo automobilio „Citroen“ bei asmens dokumentus, vengė bendravimo su pareigūnais, iš patikrinimo vietos pasišalino. Ginčo dėl pačios veikos padarymo nėra, t. y. asmuo pripažįsta nevykdęs pareigūno nurodymo ir pasišalinęs iš įvykio vietos, tačiau teigiama, kad A. B. veikoje nėra kaltės, t. y. apeliantas nurodo nesupratęs, kad jam nurodymus davęs asmuo yra pareigūnas. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Byloje esantys liudytojų apklausos protokolai (b. l. 46, 52), atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai (b. l. 2, 59) patvirtina, kad pareigūnas D. J. buvo apsirengęs civiliais drabužiais. Tačiau iš pareigūno D. M. tarnybinio pranešimo (b. l. 8), D. M. ir D. J. paaiškinimų (b. l. 32, 46), matyti, kad D. J., A. B. priėjus prie jo, prisistatė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnu ir parodė savo tarnybinį pažymėjimą. Iš pareigūnų paaiškinimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad D. M. tuo metu, kai D. J. prisistatinėjo A. B., nebuvo visiškai prie pat, tačiau buvo netoliese ir matė, kad pareigūnas atsakomybėn traukiamam asmeniui prisistatė ir parodė savo tarnybinį pažymėjimą. Pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, jie nėra susiję su A. B. jokiais ryšiais, neturi tikslo jam pakenkti, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymų teisingumu. Dėl šių priežasčių atmestina apelianto dėstoma versija, jog jis nežinojo, kad bendravo su pareigūnu. Apelianto argumentai dėl to, kad žmona buvo atvykusi ištraukti jo užklimpusio automobilio, visų pirma nėra reikšmingi sprendžiant jo pasišalinimo iš įvykio vietos klausimą, be to, tokius jo teiginius paneigia pareigūnų paaiškinimuose užfiksuoti teiginiai, kad toje vietoje, kur jie sulaikė A. B., nebuvo jokių užklimpimo žymių, be to, pareigūnas D. J. matė apelianto sutuoktinės vairuotą automobilį nuo tada, kai ji atvyko iki tvenkinio iki tol, kol A. B. pasišalino, ir patvirtino, jog ji savo vyro netempė. Taip pat nėra reikšmingi apelianto argumentai dėl jo sąsajų su baudžiamąja byla nebuvimo, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką klausimas, todėl tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarimą A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.