Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-03-10 · Administracinė byla Nr. I1-1786-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
I1-1786-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04365-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Vita Valeckaitė (pirm.)
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
  • 55.2Teismo sprendimas
Administracinė byla Nr. I1-1786-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04365-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 55.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad jis 2019-01-10 atvyko į Vilniaus PN atlikti laisvės atėmimo bausmės. Atvykęs į įstaigą jis pareiškė norą mokytis ir jo prašymas buvo patenkintas, jis buvo priimtas į Vilniaus mokymo centrą III B klasę, kur sėkmingai mokėsi, tačiau 2019-08-21 iš Vilniaus PN buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN administracija nepersiuntė Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriui duomenų apie pareiškėjo mokymąsi, dėl ko pareiškėjas nebuvo įtrauktas į mokinių sąrašus ir jam nebuvo suteikta galimybė tęsti mokslus. Paaiškina, kad nutrūkus mokymuisi, galimybė tęsti mokymąsi atsiras tik po vienerių metų, t. y. 2020-09-01. Pareiškėjas teigia, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių jis patyrė neigiamas emocijas ir kitus išgyvenimus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą, kurią jis skunde įvertino 5000 Eur (penkiais tūkstančiais eurų).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, nes jame pateikti reikalavimai nepagrįsti ir neteisėti, prašo jį atmesti (b. l. 6-9).

Nurodė, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atlikti laisvės atėmimo bausmės atvyko 2018-12-18. 2019-08-21 tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių (nurodytu laikotarpiu pareiškėjas kelis kartus buvo etapuotas į kitas įstaigas). Paaiškina, kad vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu ir nuteistųjų bendrąjį ugdymą organizuoja savivaldybės, kurių teritorijoje yra pataisos įstaigos.

Taip pat nurodo, kad įkalintų asmenų priėmimą į mokyklą organizuoja laisvės atėmimo vietos administracija ir joje veikianti mokykla ar jos struktūriniai padaliniai pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra laisvės atėmimo vieta, tarybos nustatytą priėmimo tvarką, parengtą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais ir suderintą su Kalėjimų departamentu, įkalintų asmenų priėmimas į mokyklą įforminamas mokyklos vadovo įsakymu, suderinus su laisvės atėmimo vietos direktoriumi.

Pažymi, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę yra numatyta galimybė siekti bendrojo ugdymo pataisos įstaigose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-01-14 nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“ patvirtintame Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) reglamentuotas įkalintų asmenų priėmimas į mokyklą bei mokymo mokykloje organizavimas. Pareiškėjas atvykęs į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių bei norėdamas tęsti savo bendrąjį ugdymą, turėjo kreiptis į toje įstaigoje bendrąjį ugdymą užtikrinančią švietimo įstaigą su prašymu dėl jo įtraukimo į mokinių sąrašą. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje veikianti bendrojo ugdymo švietimo įstaiga gavusi pareiškėjo A. A. prašymą komunikuotų su Vilniaus PN bendrojo ugdymo paslaugą teikiančiu Vilniaus mokymo centru bei spręstų klausimą dėl pareiškėjo priėmimo mokytis.

Nurodo, kad pareiškėjas neišreiškė valios tęsti mokslų po jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, nesikreipė su prašymu į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje bendrojo ugdymo paslaugą teikiančią švietimo įstaigą. Taip pat nurodo, kad būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjui Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje nebuvo paskirta drausminių nuobaudų - perkėlimo į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, nes tokiu atveju pareiškėjas negalėtų būti priimtas į švietimo įstaigą.

Atsakovės atstovas akcentuoja, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių Vilniaus PN administracijos pažeidimų jo atžvilgiu. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios neturtinės žalos nepadarė. Su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 5000 Eur suma, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos. Paaiškina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos, t. y. pasipelnyti iš valstybės. Nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, reikalavimas atlyginti žalą negali būti pripažintas pagrįstu.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas nurodo ir tai, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus PN nuomone, Vilniaus PN yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes nuteistųjų priėmimo mokytis bendrojo ugdymo klausimą sprendžia savivaldybės, kurios teritorijoje yra laisvės atėmimo vieta, bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios įkalintų asmenų bendrąjį ugdymą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 53 str. prašo pakeisti Vilniaus PN teisinį procesinį statusą iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovo į trečiojo suinteresuoto asmens.

Pareiškėjas, atsiliepdamas į Vilniaus PN atsiliepimą, nurodo, kad nesutinka su atsakovės atstovo teiginiais, kad reikalavimai neteisėti ir nepagrįsti. Nurodo, kad pervežus iš Vilniaus PN į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių nepadarė nieko, kad pareiškėjo mokslai nenutrūktų ir būtų išvengta neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat paaiškina, kad ankščiau nurodytu laikotarpiu buvo įtrauktas į mokinių sąrašus ir buvo sudarytas individualus mokymosi planas, tačiau asmens bylos knygelėje nebuvo jokių įrašų apie mokslus, to pasekoje, vertinant pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą buvo įvardintas kaip nesiekiantis mokslų, bei vertinant pagal OASys metodiką buvo surinkta 100 balų, nors bausmės atlikimo metu nebuvo baustas. Paaiškina, kad dėl nesimokymo prisidėjo keli balai, o aukšta rizika prasideda nuo 100 balų ir atmetus dėl mokslų riziką būtų buvus tik vidutinė ir taip buvo padaryta pareiškėjui akivaizdi žala, dėl kurios prašo skundą dėl neturtinės žalos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad 2019-08-21 buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių, pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN administracija nepersiuntė Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriui duomenų apie pareiškėjo mokymąsi, dėl ko pareiškėjas nebuvo įtrauktas į mokinių sąrašus ir jam nebuvo suteikta galimybė tęsti mokslus, atlyginimo priteisimo (b. l. 1).

Atsakovės atstovas prašo teismo pareiškėjo A. A. skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisėnos įstatymo 53 str. prašo pakeisti Vilniaus PN teisinį procesinį statusą iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovo į trečiojo suinteresuoto asmens.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnis numato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia savo reikalavimą būtent valstybės atstovui Vilniaus pataisos namams, teigdamas, kad būtent dėl Vilniaus pataisos namų darbuotojų neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta skunde nurodyta žala. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, ir pateikdamas teismui atsikirtimą į atsiliepimą, nenurodė jokių aplinkybių, argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas taikyti ABTĮ 53 straipsnio taisyklę. Todėl remiantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo spręsti dėl tinkamo valstybės atstovo pakeitimo šioje byloje.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Byloje nustatyta, kad į Vilniaus PN pareiškėjas atvyko 2019-01-10. Taip pat tai, kad pareiškėjas 2019-03-01 su prašymu kreipėsi į Vilniaus mokymo centro direktorių, prašydamas jį priimti mokytis į mokymo centro 11 klasę. 2019-03-27 Vilniaus mokymo centro įsakymu Nr. M-17 pareiškėjas buvo priimtas mokytis į III B klasę. Tarp Vilniaus mokymo centro ir pareiškėjo A. A. 2019-04-02 buvo sudaryta Suaugusiųjų mokinių priėmimo mokytis į Vilniaus mokymo centrą sutartis Nr. 125, pagal kurią švietimo teikėjas įsipareigojo A. A. mokyti pagal Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą (kodas 305001101). Pareiškėjui Vilniaus mokymo centras sudarė Individualų vidurinio ugdymo planą. 2019-08-30 Vilniaus mokymo centro įsakymu Nr. M-43 „Dėl mokinių išbraukimo iš sąrašų“, pareiškėjas A. A. nuo 2019-08-30 buvo išbrauktas iš mokinių sąrašo. Nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 15-24).

Nustatyta ir tai, kad įgyvendinant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-08-02 įsakymu Nr. V-278 patvirtinto priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, planą (toliau – ir Planas), 2019-08-21 pareiškėjas A. A. buvo perkeltas tolimesnei bausmei atlikti iš Vilniaus PN į Marijampolės pataisos namus (Kybartuose).Iš Vilniaus mokymo centro mokinių sąrašų pareiškėjas buvo išbrauktas dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą (b. l. 22-23).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 147 str. reglamentuoja nuteistųjų bendrąjį ugdymą. Straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Vyresnių negu šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis ugdymas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu.“, o 3 dalyje numatyta, kad „Nuteistųjų bendrojo ugdymo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuteistųjų bendrąjį ugdymą organizuoja savivaldybės, kurių teritorijoje yra pataisos įstaigos.“.

Nuteistųjų ir suimtųjų bendrasis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-01-14 nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“, patvirtintu Nuteistųjų ir suimtųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, kuris reguliuoja suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose ir areštinėse, mokymo organizavimą pagal formaliojo švietimo programas bendrojo ugdymo mokyklose, įsteigtose laisvės atėmimo vietose, veiklą. Tvarkos aprašo 2 skyriaus 7 punkte nurodyta, kad vyresni negu 16 metų įkalinti asmenys norintys mokytis mokykloje, pateikia mokyklos vadovui rašytinį prašymą. Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad įkalintų asmenų priėmimą į mokyklą organizuoja laisvės atėmimo vietos administracija ir joje veikianti mokykla ar jos struktūriniai padaliniai pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra laisvės atėmimo vieta, tarybos nustatytą priėmimo tvarką, parengtą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais ir suderintą su Kalėjimų departamentu. Tvarkos aprašo 9 punkte reglamentuota, jog įkalintų asmenų priėmimas į mokyklą įforminamas mokyklos vadovo įsakymu, suderinus su laisvės atėmimo vietos direktoriumi. Tvarkos aprašo 5 skyriaus 22.2 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos administracija privalo informuoti mokyklos vadovą arba jo įgaliotą asmenį apie naujai atvykusius į laisvės atėmimo vietas ir iš jų paleidžiamus įkalintus asmenis. Ši informacija mokyklos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui pateikiama raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įkalintų asmenų iki 16 metų atvykimo į nepilnamečių laisvės atėmimo vietą ir įkalintų asmenų, kurie mokėsi mokykloje, išvykimo iš laisvės atėmimo vietos arba per 5 darbo dienas nuo vyresnių negu 16 metų asmenų, pageidaujančių mokytis, atvykimo į laisvės atėmimo vietą.

Pareiškėjas teigia, kad perkėlus jį į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių, Vilniaus PN nepersiuntė visų duomenų apie jo mokymąsi. Dėl tokių veiksmų nutrūko jo mokymasis, ko pasekoje kilo neturtinė žala.

Teismas, įvertinęs ginčo atvejį, pažymi, kad remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas, atvykęs į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių bei norėdamas tęsti savo bendrąjį ugdymą, turėjo kreiptis į toje įstaigoje bendrąjį ugdymą užtikrinančią švietimo įstaigą su prašymu dėl jo įtraukimo į mokinių sąrašą (Tvarkos aprašo 2 skyriaus 7 punktas). Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje veikianti bendrojo ugdymo švietimo įstaiga, gavusi pareiškėjo A. A. prašymą, komunikuotų su Vilniaus PN bendrojo ugdymo paslaugą teikiančiu Vilniaus mokymo centru bei spręstų klausimą dėl pareiškėjo priėmimo mokytis. Pareiškėjas nenurodė skunde, kad jam nebuvo suteikta galimybė atvykus pateikti rašytinį prašymą mokyklos vadovui, kad ši teisė buvo ribojama. Taigi, nustatyta, kad pareiškėjas neišreiškė valios tęsti mokslų po jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, nesikreipė su prašymu į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje bendrojo ugdymo paslaugą teikiančią švietimo įstaigą. Teismas pagal pareiškėjo skundo argumentus bei atsakovės atstovo pateiktus duomenis konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė kreiptis su prašymu į mokyklos vadovą. Tvarkos apraše, nėra nurodytos laisvės atėmimo vietos administracijos pareigos nuteistojo perkėlimo į kitą laisvės atėmimo įstaigą atveju persiųsti dokumentus dėl pareiškėjo mokymosi. Pareiškėjas Vilniaus mokymo centro direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. M-43 buvo išbrauktas iš mokinių sąrašų.

Taigi, nustačius, kad teisės aktuose nėra nurodytos laisvės atėmimo vietos administracijos pareigos ginčo atveju persiųsti dokumentus dėl mokymosi kitai laisvės atėmimo vietos įstaigai, nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad dėl mokymosi tęsimo perkėlus pareiškėją į kitą laisvės atėmimo įstaigą, nebuvo pareikšta paties pareiškėjo valia tęsti mokslą.

Kiti pareiškėjo argumentai, nurodyti atsikirtimuose į atsiliepimą, t. y. dėl asmens bylos knygelėje jokių įrašų nebuvimo apie mokslus, ir kad tai įtakojo vertinant pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, kad buvo įvardintas kaip nesiekiantis mokslų, bei vertinant pagal OASys metodiką buvo surinkta 100 balų, nors bausmės atlikimo metu nebuvo baustas, atmestini, kaip nepagrįsti, be to, nesusiję su ginčo dalyku.

Taigi, kaip minėta, teismas įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo argumentais ir pateiktais įrodymais, juolab, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl teisių pažeidimo kitais leistinais įrodymais nepagrindė, atsakovės atstovo pateiktų argumentų ir įrodymų nepaneigė. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytas jo teisių pažeidimas yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs nesudaryti galimybės pareiškėjui mokytis.

Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė