- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-869-638/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01647-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- O. S.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei O. S. dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė: 1) nustatyti pastato–ūkio pastato su pirtimi, adresu(duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarką: ieškovui E. S. priteisti naudotis pirmojo aukšto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-6, kurios plotas yra 23,04 kv. m, viso 23,04 kv. m bendro ploto; atsakovei O. S. priteisti naudotis patalpomis, esančiomis antrame aukšte–pastogėje, pažymėtomis plane indeksu 1-8, kurios plotas yra 12,58 kv. m, indeksu 1-9, kurios plotas yra 16,97 kv. m, viso: 29,55 kv. m bendro ploto; 2) pastato–ūkio pastato su pirtimi, esančio(duomenys neskelbtini)., pirmo aukšto, plane pažymėtas patalpas indeksu 1-1, kurios plotas 14,24 kv. m, indeksu 1-2, kurios plotas 39,92 kv. m, indeksu 1-3, kurios plotas 10,87 kv. m, indeksu 1-4, kurios plotas 10,82 kv. m, indeksu 1-5, kurios plotas 8,22 kv. m, ir antro aukšto (pastogėje) pažymėtas patalpas plane indeksu 1-7, kurios plotas yra 10,81 kv. m, ir indeksu 1-10, kurios plotas yra 2,96 kv. m, patalpomis, kurių bendras naudojimo plotas 97,84 kv. m palikti šalių bendram naudojimui; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta ir padalintas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, t. y. 0,2456 ha žemės sklypas, adresu(duomenys neskelbtini), pastatas–ūkio pastatas su pirtimi, kiti inžinieriniai statiniai–šulinys, ir pastatas–garažas, adresu(duomenys neskelbtini)., t. y. šalių nuosavybėn atiteko po 1/2 dalį šio turto. Tačiau iki šiol ieškovas negali naudotis savo nuosavybe dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė gera valia neleidžia ieškovui naudotis pastato–ūkio pastato su pirtimi patalpomis, pakeitė spynas, neįsileidžia jo į namus, sukelia konfliktines situacijas ir gera valia nesutinka nusistatyti nuosavybės teise priklausančio pastato naudojimosi tvarkos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5-559/2017 – šalims palikti galioti po 1/2 dalį: namų valdos paskirties 0,2456 ha žemės sklypo, ūkio–pastato su pirtimi bei garažo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškinys neišsprendžia susiklosčiusios konfliktinės situacijos ir niekuo nesiskiria nuo jau galiojančio sprendimo. Po teismo sprendimo įteisinimo viešajame registre šalys tapo namų valdos paskirties 0,2456 ha žemės sklypo, ūkio pastato su pirtimi bei garažo, esančių(duomenys neskelbtini). bendraturčiais, kiekvienam iš jų dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po 1/2 (pusę) idealiąją minėto turto dalį, ką patvirtina 2018 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašas reg. Nr. 44/1584205. Teikdamas nepagrįstą ieškinį ieškovas yra nesąžiningas tiek teismo, tiek ir atsakovės atžvilgiu, nes ne tik kad neįrodo jos netinkamo elgesio dėl naudojimosi bendru turtu, bet paskleidžia apie ją tikrovės neatitinkančią ir jos asmenį žeminančią informaciją bei pamiršta paminėti aplinkybes apie savo netinkamą elgesį su ja kaip bendraturte, su savo nepilnamečiais vaikais. Su ieškovo siūloma nustatyti turto (reg. Nr.(duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarka atsakovė nesutinka ir siūlo ieškovui naudotis (antro aukšto planas M 1:100) patalpomis 1-8 pažymėtu indeksu (12,58 kv. m. miegamuoju), nes jis yra laisvas ir juo niekas nesinaudoja, ir patalpomis 1-7, pažymėtu indeksu (10,81 kv. m kambarys), visa tai buvo galima spręsti taikiai be teismų, kadangi taip jau yra patvirtinta 2017 m. gruodžio 28 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-559/2017. Patalpą 1-9 (16.97 kv. m, vaiko kambarys) užima šalių sūnus, todėl šita patalpa negali būti priskirta atsakovei, nes abu tėvai privalo suteikti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas jam augti ir vystytis. Patalpa 1-6 (23,04 kv. m, miegamasis) naudojasi atsakovė, kadangi gyvena nuolat(duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi, rūpinasi šiuo turtu, moka mokesčius, susijusius su namo išlaikymu, atlieka aplinkos priežiūrą, remonto ir gyvenamųjų sąlygų gerinimu, o ieškovas to nedaro. Patalpos atlieka gyvenamojo namo paskirtį, o ne ūkinio pastato, kur ji gyvena nuolat ir kito gyvenamojo nekilnojamojo turto neturi. Norint išspręsti esamą situaciją atsakovė ne kartą siūlė ieškovui iš vieno buto pastato padaryti dvibutį būstą, išpirkti iš jos 1/2 ūkio pastato su pirtimi arba parduoti ši nekilnojamąjį turtą. Norint iš vieno buto pastato padaryti dvibutį būstą, reikia pakeisti šio turto paskirtį iš ūkio pastato į gyvenamojo namo, atlikti naują inventorizaciją, paruošti rekonstrukcijos planą (kad kiekvienas bendras savininkas turėtų aiškiai atskirtą teritoriją, savo apskaitos skaitliukus, elektros saugiklius ir t.t.). Ieškovas nesutinka nei su vienu siūlymu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė tokią pastato–ūkio pastato su pirtimi, esančio adresu(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: atsakovei O. S. priteisti naudotis pirmojo aukšto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-6 (atsakovės naudojamas kaip miegamasis), kurios plotas yra 23,04 kv. m, viso 23,04 kv. m bendro ploto; ieškovui E. S. priteisti naudotis patalpomis, esančiomis antrame aukšte–pastogėje, pažymėtomis plane indeksu 1-8, kurios plotas yra 12,58 kv. m, indeksu 1-7, kurios plotas yra 10,81 kv. m, viso 23,39 kv. m bendro ploto; ieškovui E. S. priteistoje naudotis patalpoje 1-7 nustatyti servitutą, suteikianti teisę atsakovei O. S. ir visiems kitiems kartu su ja gyvenantiems asmenims naudotis patalpoje 1-7 esančiais laiptais ir praėjimu į patalpas 1-9 ir 1-10. Teismas priteisė ieškovui E. S. iš atsakovės O. S. 50 Eur žyminį mokestį. Teismas priteisė iš ieškovo E. S. ir iš atsakovės O. S. valstybei po 7,51 Eur iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad šioje byloje ginčas kilo tarp buvusių sutuoktinių, kuriems nekilnojamasis turtas priklauso po ½ dalį, dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos. Ieškovas, kuris pastate–ūkio pastate su pirtimi, esančiame adresu(duomenys neskelbtini)., negyvena, pageidauja naudotis pirmo aukšto patalpa, plane (b. l. 10–12) pažymėta indeksu 1-6, kuri yra bendro 23,04 kv. m ploto ir kuria atsakovė naudoja kaip miegamąjį, o atsakovei prašo priteisti naudoti antri aukšti patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-8 ir 1-9, kurių bendras plotas yra 29,55 kv. m, arba priteisti patalpas šalims naudotis atvirkščiai, o likusias patalpas paliekant kaip bendro naudojimo patalpas. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutinka, atsiliepime prašiusi ieškinį atmesti, o teismo posėdyje nurodžiusi, kad pirmo aukšto patalpoje 1-6 yra jos miegamasis, antro aukšto 12,58 kv. m ploto patalpoje, kurios indeksas 1-8, yra sūnaus kambarys, kuriais jie naudojasi ilgą laiką ir prie tų patalpų yra pripratę, todėl ji sutiktų, kad ieškovui, kuris gyvena kitur, būtų paskirtos naudotis antro aukšto patalpos, pažymėtos plane indeksu 1-8, kurios plotas yra 12,58 kv. m, indeksu 1-7, kurios plotas yra 10,81 kv. m, viso 23,39 kv. m bendro ploto, nes tai geriausiai atitiktų abiejų šalių ir jų nepilnamečio sūnaus interesus.
6. Teismas nurodė, kad iš Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 21 d. rašto dėl informacijos suteikimo Nr. 20-S-2026 (b. l. 75) ir šalių rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės kyla konfliktai dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu nustatymo. Kaip pati atsakovė nurodo savo atsiliepimuose, pagrįsdama tai fotonuotraukomis (b. l. 46), ieškovas savo transporto priemone užstato šalims priklausantį garažą, taip neleidžiant atsakovei naudotis garaže esančia jos transporto priemone. Atsakovė, manydama, kad yra pažeidžiamos jos teisės, kviečia policijos pareigūnus, kurie, vadovaujantis policijos pateiktu raštu, išaiškina atsakovei, kad ginčas yra iškilęs už naudojimąsi nekilnojamuoju turtu, ir, nesant baudžiamosios ar administracinio nusižengimo požymių, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą arba administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kyla ginčai, šalys tai patvirtino ir teismo posėdžiuose, todėl akivaizdu, jog ieškovas turi teisę, kad būtų nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka.
7. Teismo nuomone, šalių interesus geriausiai atitiks naudojimosi tvarka, pagal kurią atsakovei priteistina naudotis pirmojo aukšto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-6 (atsakovės ilgą laiką naudojama kaip miegamasis), kurios plotas yra 23,04 kv. m, o ieškovui priteistina naudotis patalpomis, esančiomis antrame aukšte–pastogėje, pažymėtomis plane indeksu 1-8, kurios plotas yra 12,58 kv. m, indeksu 1-7, kurios plotas yra 10,81 kv. m, t. y. iš viso 23,39 kv. m bendro ploto. Be to, atsižvelgiant į tai, kad visos kitos patalpos paliekamos bendram naudojimui, tarp kurių patenka ir antrame aukšte–pastogėje esančios patalpos 1-9 (kurioje šiuo metu yra sūnaus kambarys) ir 1-10 (WC), kuriuo naudotis vienas ieškovas nepageidauja, teismo nuomone, ieškovui priteistinoje naudotis patalpoje 1-7 nustatytinas servitutas, suteikiantis teisę atsakovei ir visiems kitiems kartu su ja gyvenantiems asmenims naudotis patalpoje 1-7 esančiais laiptais ir praėjimu į patalpas 1-9 ir 1-10. Tai, kad ieškovui paskiriama naudotis 0,35 kv. m didesnis plotas nei atsakovei, teismo nuomone, yra pakankama satisfakcija už jo patalpoje 1-7 nustatytą servitutą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas vertino tik atsakovės vienašališkai pateiktus įrodymus ir tuo pagrindu buvo priimtas neteisingas ir neobjektyvus sprendimas neatsižvelgiant į šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Teismas neįvertino šalių nesutarimo priežasčių, siekiant nustatyti priimtiniausią bendraturčiams naudojimosi tvarką. Teismo sprendimu įvertinus tik atsakovės interesus, kiti proporcingumo, savitarpio supratimo principai buvo pažeisti.
8.2. Teismas neįvertino visų aplinkybių ir paskyrė ieškovui naudotis patalpa, pažymėta indeksu 1-7, kurios plotas 10,81 kv. m., bei nustatė servitutą, nes šioje patalpoje įrengtas įėjimas į antro aukšto patalpas, todėl neatitinka dalinamų patalpų dalių proporcijų, nes ši patalpa (holas, laiptinė) yra atvira erdvė ir skirta bendram naudojimui. Ieškovui tenka santykinai mažesnė naudotis patalpų dalis, o atsakovei tenka santykinai didesnė dalis. Nustatant pastato–ūkio pastato su pirtimi naudojimosi tvarką turi būti nenukrypstama nuo šalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančių dalių, jeigu dėl tokio nukrypimo šalys nesusitaria.
8.3. Nustatant pastato–ūkio pastato su pirtimi naudojimosi tvarką, turėtų būti atsižvelgiama į racionalumo, patogumo, efektyvumo kriterijus, t. y. į tai, kad būtų nustatyta tokia naudojimosi turtu tvarka, kad naudotis patalpomis pastate–ūkio pastate su pirtimi būtų patogu, racionalu, be to, kad būtų išvengta konfliktinių situacijų. Atsakovės siūloma naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovo kaip savininko teises ir teisėtus interesus, nes ženkliai nukrypstama nuo šalims, bendraturčiams priklausančių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o tai prieštarauja CK 4.81 straipsniui.
8.4. Teismas taip pat neįvertino, kad antro aukšto patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-9, kurios plotas 16.97 kv. m., atsakovės nurodytas kaip vaiko kambarys, tačiau negalima sutikti su argumentu, kad jeigu su atsakove gyvena nepilnametis sūnus, tai atsakovei turi būti paskirta naudotis ir didesnė nekilnojamojo pastato–ūkio pastato su pirtimi dalis. Šalių nepilnamečiui sūnui nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas ir jis nėra šios dalintinos bendrosios dalinės nuosavybės dalyvis ir šios bylos dalyvaujantis asmuo. Todėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektų tvarka nustatytina tik tarp šalių.
8.5. Be to, šios aplinkybės jau yra nustatytos Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. civilinėje byloje Nr. 2-5- 559/2017, kurioje konstatuota, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai interesai. Be to, konstatuota, kad teismas nenustatė realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tai reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje dalyvavo abi šalys, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi yra nustatytos aplinkybės, kurių įrodinėti iš naujo nereikia, o įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo nutartis yra privaloma ne tik šalims, bet ir teismui.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas įvertino tiek ieškovo tiek atsakovės pateiktus įrodymus ir tuo pagrindu buvo priimtas teisingas ir objektyvus sprendimas atsižvelgiant į šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Buvo atsižvelgta ir į nepilnamečio sūnaus poreikius.
9.2. Teismas įvertino visas aplinkybės ir paskyrė tinkamą naudojimosi patalpomis tvarką. Patalpoje 1-7 galima įrengti sieną, už kurią atsakovė sutiko kompensuoti pusę išlaidų sumos. Servituto nustatymas yra neišvengiamas, nes tik šiais laiptais nepilnametis šalių sūnus gali patekti į savo kambarį. Iš patalpų, pažymėtu indeksu 1-7 ir 1-8, yra išėjimas į balkoną. Patalpos 1-9 pažymėtos indeksu (16.97 kv. m. vaiko kambarys, jį užima sūnus) negali būti priskirtos atsakovei, nes abiejų tėvų pareiga suteikti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas jam augti ir vystytis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymo ( CK 4.81 str.).
12. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato-ūkio pastato, unik. Nr.(duomenys neskelbtini), kurio bendras užstatytas plotas yra 130 kv.m. ( b.l. 7-8). Pastatas faktiškai naudojamas kaip gyvenamasis namas, iš patalpų plano matyti, kad pastatą sudaro 142,21 kv. m. įvairių patalpų ( b.l. 11-12). Vadinasi, bendraturčiams turėtų tekti po 71,105 kv.m. patalpų. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad patalpos, pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-7, 1-10 turėtų likti bendro naudojimo, o naudojimosi tvarka nustatytina tik patalpoms 1-6 (23,04 kv.m.), 1-8 (12,58 kv.m.) ir 1-9 ( 16,97 kv.m.). Bendras šių trijų izoliuotų kambarių plotas - 52,59 kv.m., pusė ploto- atitinkamai 26,295 kv.m.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi patalpomis tvarką įtraukęs ir ieškovo naudojimui priskyręs patalpą 1-7 (10,81 kv.m.), nors šios patalpos naudojimosi tvarkos nustatyti ieškovas neprašė. Taip pat ieškovas nekėlė reikalavimo nustatyti servitutą naudotis šia patalpa. Tokio reikalavimo- priskirti patalpą 1-7 ieškovui ir nustatyti joje servitutą, leidžiantį praeiti pro šią patalpą ieškovei ir bet kuriems kartu su ja gyvenantiems asmenims, - nereiškė ir atsakovė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas tokiu būdu išėjo už ieškinio ribų, nes patenkino reikalavimą, kurio nebuvo reiškiama.
14. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad patalpa 1-7 negali būti naudojama kaip izoliuota, atskira patalpa, nes joje yra laiptai tarp pirmojo ir antrojo aukšto. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, kad ji finansuotų pusę pertvaros šioje patalpoje pastatymo kaštų, yra atmestini kaip nepagrįsti ir neproporcingi. Pastačius patalpoje 1-7 pertvarą, ši patalpa sumažėtų apytikriai per pusę, tokiu būdu ieškovui tektų dar mažesnė kvadratūra.
15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo nurodomas variantas paskirti jam naudotis kambarį 1-6 ( 23,04 kv.m.) yra artimiausias pagal kvadratūrą pusei prašomų paskirstyti naudotis kambarių ( žr. 12 pastraipą), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas paskiriant ieškovui naudotis kambarį 1-6 ( 23,04 kv.m.), atsakovei paskiriant naudotis kambarius 1-8 ( 12,58 kv.m.) ir 1-9 (16,97 kv.m.), o likusias namo patalpas paskiriant šalims naudotis bendrai. Aplinkybė, kad kambaryje 1-8 gyvena šalių sūnus, kolegijos nuomone, kaip tik ir lemia, kad ši patalpa turi būti priskirta naudotis atsakovei, su kuria gyvena nepilnametis sūnus. Be to, nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovo siūlomą variantą, visos patalpos antrajame pastato aukšte galės būti naudojamos atsakovės ir jos sūnaus labiau izoliuotai, taip sumažinant šalių ginčų ir konfliktų ateityje tikimybę, taps nereikalingas servitutas.
16. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių naudojimosi tvarkos nustatymą (CK 4.81 str.), netinkamai pritaikė teismų praktiką, priėmė sprendimą nustatyti naudojimosi patalpomis servitutą, nors tokio reikalavimo byloje nebuvo reiškiama, tuo peržengė pareikštus reikalavimus byloje (CPK 265 str. 2 d.), todėl priimtas sprendimas pakeistinas ir priimtinas sprendimas patenkinti ieškovo ieškinį.
17. Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskirstytinos atsižvelgiant, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 100 Eur žyminio mokesčio už procesą pirmosios instancijos teisme ir 50 Eur už procesą apeliacinės instancijos teisme. Valstybės turėtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (15 Eur pirmosios instancijos teisme ir 5 Eur apeliacinės instancijos teisme) priteistinos iš atsakovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:
Nustatyti tokią pastato–ūkio pastato su pirtimi, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarką:
Ieškovui E. S. paskirti naudotis pirmojo aukšto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-6, kurios plotas yra 23,04 kv. m.
A. O. S. paskirti naudotis patalpomis, esančiomis antrame aukšte–pastogėje, pažymėtomis plane indeksu 1-8, kurios plotas yra 12,58 kv. m, ir 1-9, kurios plotas 16,97 kv. m.
Likusias pastato–ūkio pastato su pirtimi, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), patalpas paskirti šalims naudotis bendrai.
Likusią teismo sprendimo dalį panaikinti.
Priteisti ieškovui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovės O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo raštinę.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.