Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo V. L. pripažinta kalta padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d., 187 str. 2 d., ir jai paskirta pagal ATPK 183 str. 1 d. įspėjimas, pagal ATPK 187 str. 2 d. 87 Eur (300 Lt) bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, V. L. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda 87 eurų (300 Lt) dydžio baudą.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

V. L. 2014-07-19 01.05 val., būdama neblaivi (1,63 promilės girtumas), adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, namo kieme garsiai kalbėjo, šūkavo, įspėjus dėl triukšmo, policijos pareigūnus iškeikė necenzūriniais žodžiais, apstumdė policijos pareigūnus. Šiais savo veiksmais padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 183 str. 1 d., 187 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad apeliantė pagrįstai yra nubausta pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, už viešosios rimties trikdymą ir pasipriešinimą policijos pareigūnams bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymą, jos kaltė padarius šiuos teisės pažeidimus yra įrodyta visiškai.

Apeliantė skunde akcentuoja, kad nei jos namų valdoje, nei valdos aplinkoje, nei namo viduje apskirtai jokio triukšmo nebuvo ir kad ji nesipriešino policijos pareigūnams, o pati buvo neteisėtai sulaikyta, nors nieko blogo nepadarė, ir teigia, kad jos nekaltumą įrodo liudytojai M. R. ir S. P., kurių parodymų teismas nevertino ir pripažino, kad jos suinteresuotos bylos baigtimi ir siekia padėti jai išvengti atsakomybės. Tačiau tokius jos teiginius visiškai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Apeliantės skundo argumentai apie tai, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir visapusiškai bylos neišnagrinėjo, taip pat yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą konstatuoja, kad apeliantei pagrįstai skirtos administracinės nuobaudos už ATPK 183 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymą.

ATPK 183 straipsnyje nustatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu, ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą iki aštuoniasdešimt šešių eurų. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. L. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Įvertinus tai, konstatuojama, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl V. L. kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus daryti.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kai traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl V. L. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 183 str. 1 d., 187 str. 2 d.

Nors V. L. savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nepripažino, tačiau iš nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad atmesdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos V. L. pateiktą versiją, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė vienašališkai, neišsiaiškinęs visų įvykio aplinkybių, neapklausęs visų galimų liudytojų, nekreipdamas dėmesio į apeliantės ir kitų įvykyje dalyvavusių liudytojų nurodytas aplinkybes, tačiau tokie jos teiginiai nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė tiesiogiai pažeidimą užfiksavusius asmenis – liudytojus P. R., S. M., apklausė pačią V. L., bei liudytojas M. R. ir S. P.. Visų šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apeliantės nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio naktį ji netriukšmavo, necenzūrinių žodžių nevartojo, policijos pareigūnams nesipriešino ir jų neįžeidė, vykdė jų reikalavimus. Apylinkės teismas nutarime išsamiai išanalizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apeliantės kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad apklausus liudytojus ir administracinėn atsakomybėn traukiamą V. L., peržiūrėjus vaizdo įrašą, V. L. nenurodė, kad byloje būtina apklausti kitus liudytojus, todėl apeliaciniame skunde ji nepagrįstai nurodo, kad teismas be pagrindo neapklausė kitų liudytojų. Apeliacinis teismas pažymi, kad administracinės teisės pažeidimo byla neturi būti perkrauta pertekline informacija, kuri neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Palangos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.

Nubaustosios V. L. teiginiai, kad ji nakties metu netriukšmavo, policijos pareigūnams nesipriešino, necenzūrinių žodžių nevartojo ir vykdė jų reikalavimus, nepasitvirtino, juos paneigė byloje esantys ir ištirti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kad policijos pareigūnai buvo suinteresuoti šios bylos baigtimi ir siekė ją melagingai apkalbėti. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad policijos pareigūnai neadekvačiai panaudojo jėgą, sulaikant ją elgėsi neteisėtai, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius norminius teisės aktus bei jos teises ir teisėtus interesus. Tokius policijos pareigūnų veiksmus ji turėjo teisę skųsti įstatymo nustatyta tvarka, o šiuo atveju nesutikimas su policijos pareigūnų veiksmais nesuteikė apeliantui teisės nevykdyti teisėtų jų reikalavimų ar jiems priešintis. Iš apygardos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad pareigūnai panaudodami prievartą prieš pažeidėją neviršijo savo įgaliojimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju policijos pareigūnai vykdė savo tarnybines funkcijas ir elgėsi jiems įstatymų nustatytose ribose. Tai, kad policijos pareigūnai, anot apeliantės, neperspėjo jos kad naudojamas vaizdo ir garso įrašymas, nesudaro jokių esminių procedūrinių pažeidimų, kurie iš esmės galėjo lemti ar įtakoti netinkamą nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių fiksavimą, kadangi buvo fiksuojamas ne pats teisės pažeidimas, tačiau filmuotoje medžiagoje užfiksuoti V. L. veiksmai jau policijos komisariate, kurie tik patvirtina, kad ji tikrai nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti, melavo apie savo tapatybę, jos blaivumas buvo patikrintas ne iš karto. Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 p. numato, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, o už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliantė tiek visos bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde ginčija alkotesterio parodymų tikrumą. V. L. blaivumas buvo patikrintas policijos komisariate alkotesteriui LION Alcometer 500 Nr. 19180. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK pateikė minėto alkotesterio patikros sertifikatą, kuriame nurodyta, kad alkotesteris tinkamas naudoti, pažeidimo padarymo metu sertifikatas galiojo (b. 1. 58). Be to, liudytojai, policijos pareigūnai, patvirtino, kad nubaustoji buvo aiškiai neblaivi, tai rodė jos kalba, elgesys, kvapas. Kad vartojo alkoholinius gėrimus, neginčijo ir pati pažeidėja, nors ir nesutiko su alkotesterio parodymais. Konstatuoti, kad administracinė atsakomybė negalima dėl neteisėtų ar ne pagal instrukcijas atliktų policijos pareigūnų veiksmų, galima tik neginčijamai nustačius, kad būtent iš pareigūnų tarnybinių instrukcijų nesilaikymo bei netinkamo veikimo ir kilo sąlyga pažeidimo padarymui ar netinkamam teisės pažeidimo bylos aplinkybių fiksavimui. Nors apeliantė ginčija alkotesterio parodymų tikrumą, tačiau aplinkybė, kad pareigūnai galimai ne pagal instrukciją atliko patikrinimą alkotesteriu būtų reikšminga tik tuo atveju, jei apeliantė būtų patraukta administracinėn atsakomybėn už teisės pažeidimus, kur reikšmės turi neblaivumo laipsnis, pvz. ATPK 126 straipsnis.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. L. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad V. L. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį. V. L. paskirtos nuobaudos taip pat tinkamai individualizuotos (ATPK 30, 30² straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai V. L. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

V. L. skundo netenkinti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.