- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- II-82-900/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00051-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė (pirm.)
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
dalyvaujant institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotam atstovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiajam tyrėjui S. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) G. K. gynėjo advokato S. Š. 2023 m. vasario 16 d. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo tyrėjo S. P. 2023 m. sausio 24 d. nutarimo dalies nubausti G. K. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 256 straipsnio 5 dalį panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos teisenos jo atžvilgiu nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis tyrėjas S. P. 2023 m. sausio 24 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 264 straipsnio 1 dalį pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) G. K. atžvilgiu, bet skyrė jam 430 € baudą už administracinį nusižengimą pagal ANK 256 straipsnio 5 dalį. Nutarimo grafoje „Pažeidimo esmė“ rašoma, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 25 d. 00⁰⁰ val. tyčia iš savanaudiškų paskatų organizavo ir samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės apsaugos juostoje ir vandens akvatorijos dalyje ((duomenys neskelbtini)) ties žemės sklypais, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė darbus be pranešimo Aplinkos apsaugos agentūrai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 2019 m. birželio 6 d. (įstatymo) Nr. XIII-2166 VIII skirsnio 100 straipsnio 3 punkto c) dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 patvirtinto „Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo“ (toliau - Aprašo) 25 ir 25.1 punktus bei Aprašo 1 priedo 1.2 ir 2.5 punktus. Bendras pažeistas (duomenys neskelbtini) tvenkinio akvatorijos plotas (iškasta su šaknimis ir pašalinta žolinė vandens augalija) yra 4 949,2 m². Bendras pažeistas telkinio pakrantės apsaugos juostos plotas (nukasta ir sunaikinta žolinė augalija – velėna) yra 2 961,44 m². Žala aplinkai siekia 13 510 €.
Nutarimo motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, teigiama, kad žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui; žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), - S. J. ir A. J.. Abiem žemės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos. Aprašas yra taikomas asmenims, atliekantiems vandens telkinių tvarkymo ir (ar) jų pakrančių tvarkymo darbus [...]. Pareiškėjas 2021 m. spalio 11-15 d. žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pakrantės apsaugos juostoje neteisėtai organizavo ir tvarkė (duomenys neskelbtini) tvenkinį (vandens telkinio dugne šalino susikaupusias nuosėdas) ir neteisėtai vykdė žemės darbus, pakeisdamas reljefą ir žemės paviršių (išrovė krūmų šaknis ir su pakrantėje atvežtu gruntu išlygino paviršiaus nelygumus). Neteisėtumas pasireiškė tuo, kad, atliekant vandens telkinio tvarkymo darbus pakrantės apsaugos juostoje, būtinas suderinimas su Aplinkos apsaugos agentūra. Pareiškėjas, organizuodamas (duomenys neskelbtini) tvenkinio valymo darbus, [...] privalėjo teikti pranešimą atsakingai institucijai. [...] Vykdyti pakrantės tvarkymo darbus, gavus atitinkamus leidimus, leidžiama tik paviršinio vandens telkinio pakrantėje.
Šalies argumentai
Pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) G. K. gynėjas advokatas S. Š. 2023 m. vasario 16 d. skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo tyrėjo S. P. 2023 m. sausio 24 d. nutarimo dalį, kuria pareiškėjas nubaustas pagal ANK 256 straipsnio 5 dalį ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundą grindė šiais argumentais:
1) administracinio nusižengimo protokolas buvo rašomas kelis kartus, nepaisant to, iki šiol nėra tinkamai surašytas; jis surašytas pažeidžiant ANK 609 straipsnį;
2) skundžiamo nutarimo grafoje „Pažeidimo esmė“ pateikta pažeidimo esmė neatitinka nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų aplinkybių ir pažeidimų;
3) skundžiamame nutarime (dalyje, susijusioje su nusižengimu pagal ANK 256 straipsnio 5 dalį) aiškiai nedetalizuota, kokią ūkinę ir (ar) kitokią veiklą vykdė pareiškėjas paviršiniuose vandens telkiniuose ir kokias šiuose vandens telkiniuose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pažeidė;
4) pagal Aprašo 1 priedo 1.2 punktą, atliekant vandens telkinio valymo darbus, būtina teikti pranešimą, kai plotas nuo 0,04 iki 0,1 ha, (arba) gauti pritarimą projektui, kai plotas > 0,1 ha. Jeigu šis reikalavimas būtų taikomas, pareiškėjas būtų turėjęs teikti ne pranešimą, o gauti pritarimą, nes nurodomas plotas viršija 0,1 ha;
5) Aprašo 1 priedo 2.5 punkte kalbama apie tokius darbus kaip teršalų izoliavimas, stabilizavimas, surišimas kituose vandens telkiniuose, bet skundžiame nutarime nekalbama apie tokius darbus;
6) administracinio nusižengimo pagal ANK 256 straipsnio 5 dalį sudėtis yra formali, todėl pažeidimo padarymui neturi įtakos pažeidėjo paskatos ar padariniai (žala aplinkai). Pareiškėjas „baudžiamas už specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, bet žala skaičiuojama ir tvenkinio akvatorijoje. Neteisingai apskaičiuotas sunaikintos žolinės augalijos plotas, pažeisto ploto koeficientas ir kiti vienetai.“ (cituojamas skundo 17 punktas; trūksta papildinio, sakinys nesuprantamas, kalba netaisyta).
Be to, pareiškėjo žiniomis, S. ir A. J. taip pat atliko savo pakrantės valymo darbus, tačiau pastarieji neapklausti, o pareiškėjui paskaičiuota žala už kaimynams priklausančios teritorijos valymo darbus, nors jų pakrantėje pareiškėjas neatliko valymo darbų;
7) skundžiamame nutarime nenurodyta, kokiu pagrindu nutraukta bylos teisena pagal ANK 264 straipsnio 1 dalį, pagal kurią galėtų kilti atsakomybė už Aprašo 25 ir 25.1 punktų bei Aprašo 1 priedo 1.2 ir 2.5 punktų pažeidimus.
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. kovo 16 d. pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) G. K. skundą prašo jį atmesti. Teigė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 19 d. rašte „Dėl atliktų matavimų“ nurodyta, jog 2021 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), akvatorijos dalyje ir pakrantėje ties žemės sklypu ir žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti matavimai, dalyvaujant Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiesiems specialistams ir G. K.. Taip pat išmatuota ir šalia esanti teritorija (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso S. J. ir A. J.) su panašiais aplinkosauginių reikalavimų pažeidimais. Atliekant matavimus, G. K. nesakė, kad S. J. ir A. J. priklausančiame sklype jis darbų nevykdė, todėl šis argumentas atmestinas kaip siekis išvengti atsakomybės už aplinkai padarytą žalą. Fotometriniai (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės ir akvatorijos ties žemės sklypais, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), matavimai atlikti bepilote skraidykle DJI Phantom 4 RTK 1.4, reg. Nr. BO-745, plotų skaičiavimai atlikti Agisoft Metashape Profesional 1.7.4 programa. Apžiūros 2021 m. gruodžio 16 d. akte Nr. (14.5)-TVR-7269 rašoma, jog, apžiūrėjus teritoriją (duomenys neskelbtini), matyti, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinio vandens telkinio pakrantėje, jos apsauginėje juostoje, vandens akvatorijoje buvo vykdomi kraštovaizdžio tvarkymo darbai. Kraštovaizdžio tvarkymo darbus organizavo vieno iš sklypų, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas G. K., todėl jis yra atsakingas už šių darbų atlikimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus. G. K. be atsakingos institucijos leidimo ties sklypais, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vykdė (organizavo) (duomenys neskelbtini) tvenkinio valymo darbus ir žemės darbus pakrantės apsaugos juostoje: buvo šalinama velėna, lyginamas atvežtas gruntas ir nelygumai, raunami krūmai ir jų šaknys, t. y. keičiamas reljefas. Be to, G. K. vykdė (organizavo) (duomenys neskelbtini) tvenkinio valymo darbus, pašalindamas vandens žolinę augaliją. Anot G. K., jis nežinojo, kad atliekant minėtus darbus reikia Aplinkos apsaugos agentūros leidimo.
Pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) G. K. ir jo gynėjas advokatas S. Š. neatvyko į teismo posėdį. 2023 m. kovo 29 d. atsiųstame elektroniniame laiške pareiškėjo gynėjas papildomai nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą teigė, jog [...] 2021 m. lapkričio 19 rašte „Dėl atliktų matavimų“ rašoma, kad matavimai 2021 m. lapkričio 12 d. buvo atlikti dalyvaujant ir G. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai savo paaiškinimuose nurodė, kad visus darbus vykdė G. K. nurodymu. Atliekant matavimus, G. K. nepareiškė jokių pastabų, kad minėtame sklype darbų jis nevykdė, todėl šis jo argumentas atmestinas kaip siekis išvengti atsakomybės.
Pasak pareiškėjo, Aplinkos apsaugos departamentas nevisiškai tiksliai nurodo faktines matavimų aplinkybes. Aplinkos apsaugos departamentas telefonu informavo G. K., kad bus atliekami matavimai. Pareiškėjas atvyko į pakrantę, tačiau išvyko darbo reikalais net nepradėjus matuoti. Apie matavimų eigą jis nebuvo informuotas. Pareiškėjo neklausė, kur jo nurodymu buvo atlikti darbai. Pareiškėjas nežino aplinkybių, kaip buvo valoma S. ir A. J. priklausančio sklypo pakrantė. Pareiškėjas nedavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nurodymo atlikti darbus (sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame S. ir A. J.). Pareiškėjas apmokėjo įmonei už tokį kiekį darbų, kiek jų užsakė, t. y. už jam priklausančio sklypo pakrantės valymą. S. ir A. J. priklausančio sklypo pakrantė gerokai ilgesnė už pareiškėjui priklausančio žemės sklypo pakrantės ilgį, todėl būtų nelogiška savo lėšomis valyti didelį kiekį kitiems asmenims priklausančio sklypo pakrantės. Neaišku, kaip pareiškėjui buvo priskaičiuota žala už jo neatliktus (neorganizuotus) pakrantės valymo darbus. Aplinkos apsaugos departamentas visus skaičiavimus ir matavimus atliko vienašališkai, rėmėsi neišsamiais duomenimis, visapusiškai neištyrė visų aplinkybių, neįvardino konkrečių neteisėtų pareiškėjo veiksmų, jų neįrodinėjo ir neįrodė.
Teismo posėdyje institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotas atstovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis tyrėjas S. P. nesutiko su skundu ir palaikė atsiliepimą į skundą, nes yra akivaizdu, jog buvo padarytas pažeidimas. Teigė, kad rašte „Dėl atliktų matavimų“ yra nurodyta, jog matuoti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio vyko Aplinkos apsaugos departamento specialistai S. R., T. J., V. T.. Taip pat rašte pažymėta, kad (atliekant matavimus) dalyvavo sklypo savininkas G. K.. Vadinasi, jis dalyvavo. Apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nurodė, kad jie visus darbus atliko G. K. nurodymu. Kadangi sklypai gretimi, buvo padaryta tokia išvada (kad G. K. atliko vandens telkinio valymo darbus, kraštovaizdžio tvarkymo darbus savo ir svetimame sklypuose) ir papildomai nebuvo apklausinėjami kito sklypo savininkai (S. ir A. J.).
Prieš pradėdamas vandens telkinio valymo darbus, G. K. privalėjo kreiptis į atsakingą instituciją pagal (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d.) įsakymą Nr. D1-1038, t. y. į Aplinkos apsaugos agentūrą, ir pateikti dokumentus, kokį plotą jis numato valyti. Tada jam būtų pasakyta, ar reikia gauti pranešimą ar projektą. Šiuo atveju reikėjo gauti projektą. G. K. savo paaiškinime teigė, jog nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą, nes nežinojo (jog turi kreiptis).
Į klausimą, kokią ūkinę ar kitokią veiklą vykdė G. K., institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotas atstovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis tyrėjas S. P. atsakė, kad G. K. gilino (vandens telkinį) ir pakrantės apsaugos juostoje vykdė žemės darbus, kurių pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnį negalėjo vykdyti.
Skundžiamame nutarime padaryta techninė klaida, nurodant, kad G. K. pažeidė (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 patvirtinto „Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo“) 2.5 punktą. Keitėsi ministro įsakymo redakcija. Anksčiau galiojusio (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d.) įsakymo Nr. D1-1038 2.5 punktas leido „pagal plotą“ atlikti darbus, bet naujoje redakcijoje šie darbai iš viso draudžiami.
Institucijos manymu, ANK 256 straipsnis pagal (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d.) įsakymą Nr. D1-1038 apima vandens telkinio gilinimo darbus ir pakrantės valymo darbus, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 264 straipsnį nutraukta.
Buvo padaryta žala aplinkai. Žalos išieškojimas vykdomas civilinio proceso tvarka, jeigu bus geranoriškai neatlyginta. Ieškinyje žalos dydis gali kisti. Čia yra du atskiri procesai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo nubaudimo pagal ANK 256 straipsnio 5 dalį teisėtumo ir pagrįstumo, netiesiogiai ir dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo pagal ANK 264 straipsnio 1 dalį teisėtumo.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. ir R. K., žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), - S. ir A. J.. Išraše rašoma, kad abiem žemės sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos.
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2166 (galiojusio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d.) 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad apsaugos zona – tai šiame įstatyme nurodytų objektų apsaugai skirta teritorija, kurioje turi būti taikomos šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. 41 dalis numato, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos – šiame įstatyme nustatyti nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių.
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2166 (galiojusio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d.) 100 straipsnio reglamentuoja specialiąsias žemės naudojimo sąlygas paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2166 (galiojusio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d.) 100 straipsnio 3 punkto c) papunktį paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai žemės darbai vykdomi ir (ar) kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas: [...] atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus pagal aplinkos ministro patvirtintus Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus.
Apraše (redakcija nuo 2021 m. gegužės 1 d.) rašoma, kad jis yra taikomas asmenims, atliekantiems vandens telkinių tvarkymo ir (ar) jų pakrančių tvarkymo darbus.
Aprašo 4.5. punktas numato, kad vandens telkinio tvarkymo darbai – vandens telkinio valymo darbai; pakrantės tvarkymo darbai; vandenyje augančių makrofitų pjovimas ir (arba) šalinimas, biomanipuliacija, teršalų izoliavimas, stabilizavimas, surišimas vandens telkinio ekosistemoje, mineralinio grunto paskleidimas ant vandens telkinio dugno, dirbtinių nerštaviečių įrengimo ir renatūralizacijos darbai morfologinėms savybėms atkurti.
Aprašo 4.7. punktas numato, kad vandens telkinio valymo darbai – vandens telkinio dugne susikaupusių dugno nuosėdų šalinimas jas visas ar dalį jų iškasant ar išsiurbiant ir kiti susiję darbai: sėsdintuvų įrengimas, vamzdžių tiesimas, dugno nuosėdų transportavimas iki sandėliavimo aikštelių, sandėliavimo aikštelių įrengimas, minėtų nuosėdų tvarkymas ir panaudojimas; vandenyje augančių makrofitų sąžalynų šalinimas su šaknimis.
Aprašo 4.4¹ punktas numato, kad pakrantės tvarkymo darbai – pakrantėje vykdomi darbai: paplūdimio įrengimas ar tvarkymas, paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) pakrantėje, nekeičiant kranto linijos; pakrantėje augančių makrofitų pjovimas ir (arba) šalinimas; pakrantės šlaito erozijos (vandens telkinio kranto linijos pasislinkimo) prevencija ar šios erozijos padarinių šalinimas.
Pareiškėjas neginčija, kad jis atliko vandens telkinio tvarkymo darbus: vandens telkinio valymo darbus ir pakrantės tvarkymo darbus, todėl jo veiklai (darbams) taikomi išvardinti teisės aktai.
Pareiškėjas nubaustas pagal ANK 256 straipsnio 5 dalį už tai, kad vykdė vandens telkinio tvarkymo darbus be pranešimo Aplinkos apsaugos agentūrai. Pareiškėjo gynėjas skunde pagrįstai tvirtina, kad skundžiamame nutarime (dalyje, susijusioje su nusižengimu pagal ANK 256 straipsnio 5 dalį) aiškiai nedetalizuota, kokias paviršiniuose vandens telkiniuose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pareiškėjas pažeidė. Pagal Aprašo 1 priedo 1.2 punktą, atliekant vandens telkinio valymo darbus, būtina teikti pranešimą, kai plotas nuo 0,04 iki 0,1 ha, (arba) gauti pritarimą projektui, kai plotas > 0,1 ha. Jeigu šis reikalavimas būtų taikomas, pareiškėjas būtų turėjęs teikti ne pranešimą, o gauti pritarimą, nes nurodomas plotas viršija 0,1 ha. Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotas atstovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis tyrėjas S. P. teismo posėdyje nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjui reikėjo gauti projektą. Taigi skundžiamame nutarime ydingai suformuluota, kokio reikalavimo pareiškėjas nevykdė, kad vandens telkinio tvarkymo darbai būtų buvę teisėti.
Beje, nors skundžiamo nutarimo grafoje „Pažeidimo esmė“ nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 1 priedo 1.2 punktą, bet skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje (kaip pažeistas) minimas Aprašo 1 priedo 2.2 punktas. Skirtumas tarp Aprašo 1 priedo 1.2 ir 2.2 punktų yra tas, ar vandens telkinio tvarkymo darbai atliekami saugomose teritorijose ar kituose vandens telkiniuose.
Pareiškėjo gynėjas skunde teisingai sako, kad skundžiamame nutarime (dalyje, susijusioje su nusižengimu pagal ANK 256 straipsnio 5 dalį) aiškiai nedetalizuota, kokią ūkinę ir/ ar kitokią veiklą vykdė pareiškėjas paviršiniuose vandens telkiniuose. Skundžiamo nutarimo grafoje „Pažeidimo esmė“ sakoma, kad pažeidimas pasireiškė žolinės vandens augalijos iškasimu su šaknimis ir pašalinimu bei žolinės augalijos (velėnos) nukasimu ir sunaikinimu. Skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje sakoma, kad pažeidimas pasireiškė nuosėdų šalinimu vandens telkinio dugne ir krūmų su šaknimis išrovimu plius paviršiaus nelygumų lyginimu pakrantėje su atvežtu gruntu. Taigi nesuprantama, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus pareiškėjas atliko (organizavo).
Taip pat skundžiamame nutarime yra sudubliuota pažeidimo data: skundžiamo nutarimo grafoje „Pažeidimo esmė“ pažeidimo data nurodyta 2021 m. spalio 25 d., skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje - 2021 m. spalio 11-15 d.
Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotas atstovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis tyrėjas S. P. teismo posėdyje pripažino, kad Aprašo 1 priedo 2.5 punktas į skundžiamą nutarimą įtrauktas per klaidą, t. y. jo neturėjo būti, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Kitas skundo motyvas, kad skundžiamame nutarime nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu nutraukta bylos teisena pagal ANK 264 straipsnio 1 dalį, pagal kurią galėtų kilti atsakomybė už Aprašo 25 ir 25.1 punktų bei Aprašo 1 priedo 1.2 (ir 2.5) punktų pažeidimus. Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotas atstovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis tyrėjas S. P. teismo posėdyje teigė, kad ANK 256 straipsnis apima ANK 264 straipsnį, nes pagal (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d.) įsakymą Nr. D1-1038 ANK 256 straipsnis numato atsakomybę tiek už (neteisėtus) vandens telkinio gilinimo darbus, tiek už (neteisėtus) pakrantės valymo darbus.
ANK 264 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimus.
ANK 256 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymą nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, pažeidžiant šiose teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Nors pagal Aprašo 4.5 punktą vandens telkinio tvarkymo darbai apima vandens telkinio valymo darbus ir pakrantės tvarkymo darbus, bet tai anaiptol nereiškia, kad ANK 256 straipsnis apima ANK 264 straipsnį. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2166 (galiojusio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d.) 100 straipsnio reglamentuoja specialiąsias žemės naudojimo sąlygas paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose. ANK 256 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymą nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose (pakrantės apsaugos juostose), pažeidžiant jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. ANK 264 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų [...] naudojimo režimo pažeidimus. Todėl neteisėtai vykdžius ir pakrantės tvarkymo darbus, ir vandens telkinio valymo darbus, taikytini atitinkamai ANK 256 ir 264 straipsniai. Analogiškai pasielgė Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. birželio 21 d. išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-61-620/2022 ir Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. išnagrinėtoje toje pačioje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-531 /2022, apskųstoje apeliacine tvarka.
Teismas sutinka su pareiškėjo gynėjo skundo teiginiu, kad administracinio nusižengimo pagal ANK 256 straipsnio 5 dalį sudėtis yra formali, todėl pažeidimo konstatavimui neturi įtakos pažeidėjo paskatos ar padariniai (žala aplinkai). Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotas atstovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis tyrėjas S. P. teismo posėdyje, kaip galima suprasti, iš esmės sutiko su tuo ir paaiškino, kad žalos (priteisimas ir) išieškojimas vykdomas civilinio proceso tvarka, jei nebus atlyginta geranoriškai. Ieškinyje žalos dydis gali kisti. Čia yra atskiri procesai. Aplinkybes, susijusias su turtinės žalos apskaičiavimu (koks sunaikintos žolinės augalijos plotas, pažeisto ploto koeficientas ir kt., ar S. ir A. J. taip pat atliko (organizavo) savo pakrantės valymo darbus) bus galima nustatinėti civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo, jei to prireiktų.
Pareiškėjo gynėjas skunde (žr. 21 punktą) nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas pažeidžiant ANK 609 straipsnį, tačiau neargumentavo, kodėl galvoja, jog jis yra surašytas netinkamai. Teismas negali išplėtoti šios minties, išskyrus jau minėtus procesinius pažeidimus, kurie kartojasi ir skundžiamame nutarime.
Išnagrinėjęs skundą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neginčija atlikęs priešingus teisei veiksmus. Tačiau priimant skundžiamą nutarimą padaryta nemažai grubių procesinių pažeidimų: tiksliai neįrašyta, kuo pasireiškė pareiškėjo veiksmų neteisėtumas, kokie būtent pareiškėjo organizuoti veiksmai sudaro pažeidimo turinį, supainioti pažeidimo data ir pažeisti reikalavimai (Aprašo punktai) ir, svarbiausia, klaidingai parinkti ANK straipsniai, kurie numato atsakomybę už padarytus pažeidimus. Tokiu atveju skundas tenkinamas iš dalies: panaikinama skundžiamo nutarimo dalis pagal ANK 256 straipsnio 5 dalį ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, ištaisyti trūkumus. Skundžiamo nutarimo dalį pagal ANK 264 straipsnio 1 dalį, kuri nėra tiesiogiai skundžiama, institucija turėtų panaikinti savarankiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4-5 dalimis, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas
nutaria
pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) G. K. gynėjo advokato S. Š. 2023 m. vasario 16 d. skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie AM vyriausiojo tyrėjo S. P. 2023 m. sausio 24 d. nutarimo dalį, kuria jis nubaudė G. K. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 256 straipsnio 5 dalį, ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarties patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) G. K. ir jo gynėjui advokatui S. Š..
Nutartis per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.