- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 2YT-819-336/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-03205-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:
viešame teismo posėdyje, ypatingos teisenos tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. J. pareiškimu (b. l. 1-2) ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas adv. Vytautas Polikaitis, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo motinos V. J. (iki civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo V. J.) mirties mirusios 1995 m. spalio 9 d., priėmė jos paliktą turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, kad pareiškėjas buvo vienintelis savo tėvų E. J. ir V. J. vaikas. Daugiau palikėjos V. J. turto paveldėtojų nėra. Nurodė, kad po motinos mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, kadangi nekilnojamo turto, kurį reikėtų paveldėti, pareiškėjo motina neturėjo. Pažymėjo, kad pareiškėjo tėvas E. J., miręs (duomenys neskelbtini), dar iki motinos V. J. mirties sirgo sunkia sklerozės forma. Jo sveikatos būklė nuolat blogėjo, todėl palikimu, likusiu po pareiškėjo motinos mirties, pareiškėjo tėvas rūpintis negalėjo. Nurodė, kad visą po motinos mirties likusį turtą ir tėvo turtą faktiškai valdė jis, pareiškėjas. Pažymėjo, kad po motinos mirties priėmė motinos paliktą turtą – namų apyvokos daiktus, baldus, jos papuošalus- žiedą, faktiškai pradėdamas jį naudoti ir valdyti kaip savo asmeninį turtą. Nurodė, kad po abiejų tėvų mirties, Kauno apskrities viršininko 1999 metų kovo 9 d. sprendimu, pareiškėjo motinai, buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,43 hektaro ploto žemės sklypą, kartu su kitu bendrasavininkiu. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Kėdainių rajono 1-ąjį notarų biurą su prašymu dėl po motinos mirties likusio turto paveldėjimo, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta, kadangi buvo praleistas šešių mėnesių terminas palikimui priimti. Nurodė, kad po motinos mirties yra likęs nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės atkurtos po motinos mirties. Nurodytą žemę jis prižiūri, ją yra atidavęs nemokamai naudotis ūkininkui. Juridinį faktą prašo nustatyti paveldėjimo tikslu.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai (b. l. 27,31). Atsiliepimu į pareiškimą (b. l. 22), Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Elena Neimaer-Zinkienė, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal pateiktus dokumentus. Nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyks.
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai (b. l. 26,32), atsiliepime į pareiškimą (b. l. 17-18) nurodė, kad neturi duomenų apie galimą palikėjos V. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. J. paveldimo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašo išnagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui byloje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1-3 d., redakcija, galiojanti nuo 2001 m. liepos 1 d.). 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis numato, kad dabartinio civilinio kodekso normos paveldėjimo santykiams taikomos, kai palikimas atsiranda nuo 2001 m. liepos 1 d, t. y. nuo dabartinio civilinio kodekso įsigaliojimo. Palikėjos V. J. (iki civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo V. J. ) mirties dieną galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 2 d. buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios priimti palikimą, turi įrodyti kad jis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 str. 3 d. redakcija, galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d.), t. y. pareiškėjui kyla pareiga įrodyti, kad jis palikimą sudarantį turtą (ar turto dalį) per šešis mėnesius pradėjo valdyti kaip savo.
Pareiškėjo bei jo atstovo paaiškinimais ir teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: gimimo liudijimu, bei gimimo įrašu iš kurių matyti, kad pareiškėjas R. J. yra E. J. ir V. J. sūnus (b. l. 9, 35), mirties liudijimais, kurie patvirtina, kad E. J. mirė (duomenys neskelbtini), o palikėja V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6,7), iš mirties įrašo (duomenys neskelbtini), išduoto 2018-01-22, M-18-53401-6, matyti, kad ištaisytas civilinės būklės aktų įrašas, nurodyta, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 34); 1999 m. vasario 23 d. paveldėjimo teisės liudijimu, iš kurio matyti, kad E. J. turtą paveldi jo sūnus R. J. (b. l. 10), 2013 m. gegužės 28 d. Kėdainių r. I-ojo notarų biuro liudijimu, iš kurio matyti, kad po palikėjos V. J. mirties, į Kėdainių r. I-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 5); Kėdainių r. I-ojo notarų biuro 2013 m. gegužės 28 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kuriuo buvo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, t. y. priimti R. J. pareiškimą dėl palikimo po V. J. mirties priėmimo, kadangi buvo praleistas įstatymo nustatytas 6 mėnesių terminas palikimui priimti (b. l. 4), Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 13-10503, kuriuo V. J. buvo atkurta nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, nurodyto sklypo ankstesnis savininkas – S. Š. (b. l. 11), Kauno apskrities viršininko 1999 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 02-06-1348 priedu, iš kurio matyti, kad nurodytas 1,43 ha žemės sklypas V. J. buvo grąžintas natūra ir jo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirtis (b. l. 12), Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) esantis 2,72 ha žemės sklypas, Un. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. J., S. Š., F. B., nurodytam sklypui įregistruotas juridinis faktas – sudaryta nuomos sutartis, nuomininko Z. T. vardu (b. l. 14); įrodė savo reikalavimo pagrįstumą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Z. T. patvirtino, kad pareiškėjas buvo vienintelis sūnus V. J. ir E. J.. Nurodė, kad jis abu tėvus prižiūrėjo, laidojo. Po tėvų mirties visą jų turtą paveldėjo pareiškėjas. Patvirtino, kad pareiškėjo R. J. sutikimu jis naudojasi žemės sklypu.
Pareiškėjo, jo atstovo paaiškinimų ir liudytojo parodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas R. J., po jo motinos V. J. (iki civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo V. J.) mirties (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir prižiūrėjo likusį motinos turtą, naudojosi kilnojamaisiais daiktais, kaip savo asmeniniu turtu. Šitokiais veiksmais R. J. išreiškė valią priimti mirusios motinos palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas prižiūri žemę, kurios nuosavybės teisės jo motinai buvo atkurtos po jos mirties, leido nurodytą žemę dirbti ūkininkui. Todėl teismas, vadovaudamasis ištirtais rašytiniais įrodymais, asmenų paaiškinimais, įvertinęs įrodymų visumos tiesioginę sąsają su juridinio fakto dalyku, daro išvadą, jog juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. J. (iki civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo V. J.) mirties (duomenys neskelbtini), jos sūnus R. J. priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai turtą valdyti, nustatytas (1964 m. Civilinio kodekso 573 str. 1 d. 1 p., 587 str. 2 d.).
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 9 p., 448 str. 1 d.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263 str., 270 str., 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 448 str., teismas,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. J., (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po jo motinos V. J. (iki civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo V. J mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.