Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-427-530/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-03-08Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-06
Bylos Nr.
1A-427-530/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07074-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Advokatai
Edvinas Sergaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-427-530/2018Proceso Nr. 1-01-1-07074-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Ingai Mieldažyteidalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei

asmeniui, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Š. Š., jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo Š. Š. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatytas laidavimo terminas – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Baudžiamoji byla Š. Š. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 72 straipsniais, Š. Š. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 2 (dvejus) metus uždrausta vairuoti kelių transporto priemones; konfiskuotas automobilis „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. Š. nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 11 d., apie 07.04 val., vairuodamas automobilį „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau, nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija (nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje – 2,30 promilės etilo alkoholio), bei sukėlė eismo įvykį.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laidavimo taikymo Š. Š., įvertino padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad jis nusikalto pirmą kartą, atsižvelgė į laiduotojos asmenybę, jos asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į laiduotojos turtinę padėtį, ir padarė išvadą, jog nėra kliūčių Š. Š. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos atsakomybėn. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Š. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybė perduodant jį laiduotojos atsakomybėn be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta; už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą Š. Š. paskirti bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipnsio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Š. Š. galutinę bausmę - 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

3.1. Prokurorės teigimu, teismas BK 40 straipsnio nuostatas Š. Š. atžvilgiu taikė neišsamiai ir neobjektyviai įvertinęs visas nustatytas aplinkybes. Jos vertinimui, formalus BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų atitikimas, neįpareigoja teismo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kiekvienu atveju teismui paliekama diskrecija motyvuotai spręsti dėl asmens atleidimo ar atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi minėtų sąlygų atitikimas yra pagrindas ne atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o apsvarstyti tokią galimybę. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga - pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, apibūdinančiais veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Prokurorė teigia, kad teismas, spręsdamas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, yra įpareigotas apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nėra susiformavę ir tik tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos numato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad šis asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-140/2015, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, Nr. 2K-88- 976/2017).

3.2. Prokurorė skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai pripažino Š. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis geranoriškai padėjo nustatyti objektyvią tiesą, nes kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, tačiau ir liudytojų parodymais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir tokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tik vienos, kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi konstatavimui. Prokurorės vertinimu, teismo nurodyta aplinkybė, kad Š. Š. teisiamas pirmą kartą, nesudaro besąlygiško pagrindo išvadai, kad ateityje asmuo nenusikals. Turi būti įvertintos visos nustatytos faktinės aplinkybes, elgesys praeityje. Iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį, matyti, kad jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir prieš tai taikytos piniginės baudos jam jokios įtakos neturėjo, nuo 2015 m. birželio 5 d. administracine tvarka baustas 9 kartus, visi administraciniai nusižengimai yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kas leidžia teigti, kad Š. Š. sistemingai daro administracinius nusižengimus, už paskutinį kurių paskirta 15 Eur bauda dar nesumokėta (nuobauda galiojanti). Prokurorės nuomone, tokie duomenys atskleidžia kaltinamojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nesilaiko įstatymų, dėl savo elgesio išvadų nedaro, nesistengia pasitaisyti.

3.3. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino ir laiduotojo tinkamumą. Nuosprendyje apsiribota tik konstatavimu, jog J. R. - kaltinamojo motina, yra tinkama laiduotoja, nes yra neteista, nebausta ir prašo taikyti laidavimą be užstato, tačiau teismas neįvertino pačios laiduotojos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kad jos sūnus labai užsispyręs, bet labai atsakingas, nėra pakankamai vyriškas, tai ji, nors ir negyvendama kartu su juo, jį auklės, rūpinsis, darys teigiamą įtaką. Š. Š. nėra itin jauno amžiaus, dėl ko būtų galima teigti, jog yra nebrandi, nesusiformavusi asmenybė, gyvena ne su laiduotoja, su ja daugiausia bendrauja telefonu, susitinka tik savaitgaliais. Nors laiduotoja formaliai atitinka įstatymo numatytas sąlygas, tačiau vertintina ir tai, kad jos pastangos daryti sūnui teigiamą įtaką nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog J. R. yra autoritetas savo sūnui. Prokurorės vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismas taikydamas Š. Š. laidavimo institutą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko 2018 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis keistinas.

3.4. Prokurorė prašo Š. Š. bausmę skirti pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, individualizuojant bausmės paskyrimą vadovaujantis teisingumo principu. Š. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurią įstatyme numatyta bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo Š. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad teisiamas pirmą kartą, prokurorės nuomone, jam skirtina švelniausia iš inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytų bausmių - bauda.

4. Š. Š. pateikė atsikirtimą į prokurorės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžio, prašo atmesti prokurorės skundą.

4.1. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad iš BK 40 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (tai tėvai, artimieji giminaičiai) Teismas nuosprendžiu perdavė Š. Š. ne svetimo žmogaus, o mamos J. R. atsakomybei pagal laidavimą. Mama yra pats artimiausias žmogus, kurią Š. Š. gerbia ir tikrai niekada nesielgs taip, kad sumenkintų jos autoritetą, ar savo veiksmais griautų kitų parodytą pasitikėjimą ja. Todėl prokurorės apeliacinio skundo teiginiai, jog nėra jokio pagrindo teigti, jog J. R. yra autoritetas savo sūnui yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Jokių aplinkybių, dėl kurių mama turėtų būti pripažinta nepatikima laiduotoja, prokurorės apeliaciniame skunde apskritai nėra pateikta. Todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, perduodamas Š. Š. pagal laidavimą mamai, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

4.2. Prokurorė skunde, reikalavimą Š. Š. nuteisti, grindžia tuo, jog yra baustas administracine tvarka 9 kartus, tačiau visiškai neanalizuoja padarytų administracinių nusižengimų pobūdžio. Jis nei karto nėra baustas už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Nėra buvęs narkologinio dispanserio įskaitoje. Šis vienkartinis įvykis tikrai negali būti pagrindu teiginiams apie Š. Š. padidintą pavojingumą visuomenei būtent dėl vairavimo išgėrus ir dėl to suponuoti būtinybę nuteisti. Prokurorės apeliacinio skundo teiginys, kad už 2018 m. sausio 31 d. padarytą pažeidimą Š. Š. nesumokėjo paskirtos baudos neatitinka tikrovės, bauda sumokėta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė skundą, pritarė jame nurodytiems argumentams ir prašė jį tenkinti. Š. Š. ir jo gynėjas advokatas E. Sergaitis prašė apeliacinį skundą atmesti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės J. Patalavičienės skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Apeliaciniu skundu veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertins. Prokurorė nesutinka tik su Š. Š. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Todėl BK 40 straipsnio taikymas, yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad Š. Š. atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas sąlygas, o jo asmenybę charakterizuojančios ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai įvertintos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti Š. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra pagrindo.

10. Atmetant prokurorės apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą Š. Š. padarė būdamas neteistas (b. l. 67). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, davė nuoseklius parodymus apie įvykį, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo nustatyti byloje objektyvią tiesą dėl padaryto nusikaltimo, dėl ko byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Prokurorė skunde nesutinka su nustatyta Š. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis geranoriškai padėjo nustatyti objektyvią tiesą byloje, teigiama, jog kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga, todėl teismo nustatytos aplinkybės atitinka lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu prokurorės vertinimu nesutinka. Vien ta aplinkybė, kad apie įvykio aplinkybes papasakojo ir kiti liudytojai, o taip pat patvirtino ir rašytiniai bylos duomenys neeliminuoja nustatytos lengvinančios aplinkybės. Vertinant asmens padariusio nusikalstamą veiką duotus paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, būtina įvertinti ir tai, kad šis asmuo duodamas paaiškinimus paprastai nebūna susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Š. Š. sulaikymo metu buvo neblaivus, dėl to ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vertinant jo parodymus dėl įvykio informatyviausi paaiškinimai yra po to, kai jis išblaivėjo, sekančios dienos po įvykio, paaiškinimas( b.l. 31), kur jis pasinaudodamas savo teise nurodė visas įvykio aplinkybes, kad būdamas girtas, parkavo automobilį, kas leido ikiteisminio tyrimo institucijoms užbaigti ikiteisminį tyrimą ir kreiptis pareiškimu į teismą pagreitinto proceso tvarka. Nors po šio Š. Š. paaiškinimo vėliau dar buvo kviečiami ir apklausiami įvykį matę liudytojai, taip papildomai įrodinėjama Š. Š. kaltė, tačiau šių liudytojų parodymai buvo apie tas pačias įvykio aplinkybes, kurias buvo pripažinęs pats Š. Š.. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu Š. Š. geranoriškai padėjo nustatyti objektyvią tiesą byloje ir pagrįstai pirmos instancijos teismas pripažino šią aplinkybę lengvinančia jo atsakomybę.

11. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad Š. Š. buvo ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o paskutiniai padaryti 2018 metais sausio ir vasario mėnesiais. Tačiau įvertinus administracinius nusižengimus matyti, jog už vairavimą būnant neblaiviu jis nėra baustas, piniginės baudos priešingai nei teigia apeliaciniame skunde prokurorė yra sumokėtos. Š. Š. pateikė apeliacinės instancijos teismui tai patvirtinantį kvitą (b. l. 106). Pirmosios instancijos teismas nepadarė vertinimo klaidos atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą ir nustatęs, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, esant tinkamam teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, nesant jokių teisinių kliūčių, suteikia pagrindą Š. Š. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo daroma išvada, kad Š. Š. asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas leidžia daryti išvadą, kad ateityje Š. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Š. Š. polinkio nusikalsti teisėjų kolegija neįžvelgia, nes jis praeityje neteistas, administracinės nuobaudos už administracinių nusižengimų padarymą nesusijusios su automobilio vairavimu būnant neblaiviu. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teisiamojo posėdžio protokolo, Š. Š. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras M. Šukys, kuris betarpiškai dalyvavo bylos nagrinėjime, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroras betarpiškai dalyvavęs tiriant įrodymus pirmos instancijos teisme nurodė teismui, kad Š. Š. galima skirti laidavimą ir išreiškė nuomonę, kad Š. Š. motina yra tinkama būti pastarojo laiduotoja.

12. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Be to, atleidžiant Š. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtos BK 68 ir 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vairuoti kelių transporto priemonę dviems metams ir konfiskuotas automobilis. Todėl ir šios priemonės padės užtikrinti, kad asmuo nepadarytų analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos.

13. Šių duomenų kontekste sprendžiant klausimą dėl Š. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

14. Bylos duomenys patvirtina, jog J. R. – Š. Š. mama, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (b. l. 69), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 70). Apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu J. R. nurodė, kad sūnus užsispyręs, bet labai atsakingas. Sūnui ji padeda, labai stebi sūnų, jis tikrai negeria, šis kartas buvo staigmena, nes sūnus pats niekam išgėrusiam vairuoti neleidžia, ne kartą yra draugus sulaikęs nuo to. Nors gyvena atskirai, bet ji nuolat skambina Š. Š., savaitgalius praleidžia kartu, bendrauja. Po įvykio Š. Š. padarė išvadas, labai pergyvena. Š. Š. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad mama gali daryti jam teigiamą įtaką. Atsikirtime į apeliacinį skundą pažymėjo, jog mama jam artimiausias žmogus, kurią jis gerbia ir tikrai nesielgs taip, kad sumenkintų jos autoritetą, ar savo veiksmais griautų kitų parodytą pasitikėjimą ja. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad J. R. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą Š. Š. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Jo nesuteikia ir prokurorės skundo argumentai, kad Š. Š. negyvena kartu su mama, ir tai, kad ji nesulaikė sūnaus nuo nusikaltimo padarymo, o taip pat ir Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Iš laiduotojos paaiškinimo akivaizdu, jog ji domisi sūnaus gyvenimu, jam padeda ir gali daryti įtaką net ir negyvendama kartu. Be to, kaip jau buvo minėta, jeigu asmuo nepateisins teismo jam parodyto pasitikėjimo ir nusikals, gali būti sprendžiama dėl atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

15. Įvertinus tiek anksčiau teisėjų kolegijos aptartas aplinkybes, tiek Š. Š. ir laiduotojos J. R. asmenybes, konstatuotina, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas yra tinkamai užtikrintas atleidus Š. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, todėl keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį šioje dalyje nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad ir prokurorė savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų duomenų, kurie nebuvo žinomi pirmosios instancijos teismui ir kurie galėjo esmingai įtakoti apylinkės teismo išvadas dėl Š. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDanutė GiačaitėArūnas Paštuolis