Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens R. A. atstovui advokatui Elmarui Urbonui ir

išvadą teikiančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei I. Š.,

nedalyvaujant pareiškėjos D. A. atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei ir suinteresuotam asmeniui R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A. ir G. A. bei išvadą teikiančiai institucijai Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos jam nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paklausta, pareiškėja D. A. papasakojo, kad R. A. nesiorientuoja laike, nepažįsta laikrodžio, moka skaičiuoti tik iki trijų, nesupranta pinigų vertės ir jų reikšmės, negali paaiškinti, ką skauda, jei skauda, negeba kreiptis pagalbos į medikus. Gali savarankiškai apsirengti, tačiau dažniausiai apsirengia išvirkščius rūbus, dėl ko yra paprašomas persirengti. Prausiasi tik paprašytas, savarankiškai nusimaudyti negeba. Turi padidėjusį apetitą, nuolat varsto šaldytuvą ir valgo, dėl ko reikia riboti maistą. Savarankiškai išeina pasivaikščioti, gyvenamojoje vietovėje žmonės jį pažįsta ir pabendrauja su juo. Mokykloje nesimokė, nes gydytojai konstatavo, kad jis nemokytinas. Namuose mėgsta išsišluoti kambarį, pats, neprašomas, pasikloja lovą. Lauke mėgsta sukrauti malkas, vežioja plytas iš vienos vietos į kitą.

Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-203/ 2021 išvadas, suinteresuotas asmuo R. A. į teismo posėdį nekviestas ir byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 464 straipsnio 2 dalis).

Išvadą teikiančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė I. Š. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą ir nurodė, jog visiškai sutinka su pareiškėjos D. A. pareiškimu, nes jis atitinka suinteresuoto asmens R. A. interesus. Pareiškėjos D. A. kandidatūra yra tinkama būti paskirta neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažintino R. A. globėja ir turto administratore.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis).

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Tokiam asmeniui teismo sprendimu skiriama globa (Lietuvos Respublikos CK 3.277 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Esant reikalui, kai neveiksnus tam tikrose srityse asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas skiria turto administratorių, kuriuo gali būti globėjas ar kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 3.245 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05 ir kiti). Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis Nr. e3K-3-280-684/2019).

Neveiksniu tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis/ psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

Iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

- pareiškėja D. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra suinteresuoto asmens R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina. Pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuoto asmens tėvas V. A. yra miręs (mirė (duomenys neskelbtini));

- suinteresuotas asmuo R. A. nuo vaikystės yra neįgalus, nedarbingas, dar 1995 m. jam neterminuotam laikui nustatytas 20,00 procentų darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės priežiūros/ pagalbos poreikis;

- Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos 2021 m. sausio 20 d. R. A. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo išvadoje Nr. 4 nurodyta, kad suinteresuotas asmuo R. A. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį. R. A.: negeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl galimo savo sprendimo priėmimo; jam sunku suprasti gaunamą informaciją, negali savarankiškai priimti sprendimų ir už juos atsakyti; nesupranta pinigų vertės ir reikšmės, neskiria banknoto ar monetos nominalo, negeba jų suskaičiuoti, nežino kiek gauna pajamų ir tuo nesidomi; nepažįsta laikrodžio, nesiorientuoja metų laike, dienose (paklausus kelinta diena, valanda – negeba pasakyti); negeba skaityti, skaičiuoti ir rašyti, nelankė mokyklos; negalėtų savarankiškai sudaryti ilgalaikių ar trumpalaikių finansinių sandorių, negali savarankiškai užpildyti ir pasirašyti dokumentų, t. y. negali savarankiškai disponuoti savo lėšomis bei prisiimti finansinių įsipareigojimų; negeba savarankiškai pasirūpinti savo sveikata, lankantis pas gydytojus ar vykstant į kitas įstaigas reikalinga artimųjų pagalba, nes pačiam sunku atsiminti medikų nurodymus, suvokti pateiktą informaciją, laikytis rekomendacijų; sveikatos įgūdžių neturi, nežino kokiomis ligomis serga, nesuvokia kokius ir nuo ko geria medikamentus. Kai skauda, pasisako, bet reikalinga stebėti, nes ne visada tiksliai apibūdina savo sveikatos būklę; pažystamoje aplinkoje orientuojasi, labai mėgsta vaikščioti po kaimą, būti lauke, bendrauti su žmonėmis, parneša iš parduotuvės duonos, kitų produktų už motinos duotą konkrečią pinigų sumą; jam reikalinga kito asmens pagalba parenkant drabužius; negeba savarankiškai išsimaudyti, nusiprausti rankas ir veidą gali pats, tačiau reikia sureguliuoti vandens srovę ir šilumą; maisto nepasigamina, geba išsivirti tik arbatos, pats pavalgo, iš šaldytuvo pasiima paruoštus produktus, jis ne visada jaučia saiką, reikia porcijas normuoti; geba atlikti kai kuriuos fizinės jėgos reikalaujančius darbus, pavyzdžiui, nuvalyti sniegą, padeda broliui nudirbti ūkiškus darbus; kambaryje tvarkytis nemėgsta; mėgsta žiūrėti nuotraukas, kitus vaizdus, tačiau pats negeba įsijungti kompiuterį. R. A. būdinga dažna emocijų kaita, vyras laibai jautrus, jam sunku sutelkti dėmesį, suvokimas yra sutrikęs, mąsto nenuosekliai, kartais kalba dalykus, kurie neatitinka realybės, gyvena savame pasaulyje;

- nekilnojamojo turto R. A. neturi, tačiau po jo tėvo V. A. mirties yra paveldėtino nekilnojamojo turto – sodyba, kurioje suinteresuotas asmuo gyvena kartu su motina.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-203/ 2021 nurodyta, kad suinteresuotam asmeniui R. A. konstatuojamas psichikos sutrikimas – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (F71.1). Dėl diagnozuoto psichikos sutrikimo R. A. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių santykių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, maisto ruoša, pašildymas, pavalgymas, indų plovimas ir panašiai); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai); pilietinių ir politinių teisių sritis. Teismo psichiatrijos ekspertai nurodė, kad R. A. gali dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklaustas, tačiau jis nesupras civilinio proceso esmės.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas, siekdamas suinteresuoto asmens R. A. socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, atsižvelgdamas į jo fizinę ir psichikos būklę, į jo amžių, jo gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens R. A. fizinei ir psichikos būklei, jis pripažintinas neveiksniu pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-203/ 2021 šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 punktas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); ir asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 punktas); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas); pilietinių ir politinių teisių sritis (teisė balsuoti, būti išrinktam ir kita) (10.2.6 punktas).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą.

Pripažinus suinteresuotą asmenį R. A. neveiksniu nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, yra pagrindas nustatyti jam globą nurodytose santykių srityse bei paskirti jam globėją (Lietuvos Respublikos CK 3.277 ir 3.245 straipsniai).

Fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais tam tikrose srityse, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių tose srityse, jų vardu jų teises įgyvendina globėjai (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnis), t. y. globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesus, jų įgyvendinimą ir užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teisių apsaugą ir gynybą. Skiriant globėją, yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikroje srityje asmenį, o neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globėju, būtina atsižvelgti į globotinio ir kandidato į globėjus santykius, kandidato į globėjus pageidavimus, kandidato į globėjus moralines ir kitokias asmenines savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 3 dalis). Neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai. Kai neveiksnus turtinių santykių srityse asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 3.245 straipsnis). Turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams (Lietuvos Respublikos CK 4.242 straipsnio 2 dalis ir 4.243 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus turtinių santykių srityse asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja D. A. prašo ją paskirti teismo pripažintino neveiksniu visose turtinių ir neturtinių santykių srityse R. A. globėja ir turto administratore. Pareiškėjos D. A. kandidatūrai pritaria ir išvadą teikianti institucija Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, ir R. A. brolis – suinteresuotas asmuo – G. A., ir suinteresuoto asmens R. A. atstovas advokatas Elmaras Urbonas.

Pareiškėja D. A. nėra pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia kuriose nors srityse, yra neteista ir administracine tvarka nebausta, nedirba, yra senatvės pensininkė, gauna nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo turto, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojama teigiamai, jos sveikata leidžia globoti kitą asmenį. Kitų asmenų, norinčių globoti suinteresuotą asmenį R. A., šiuo metu nėra.

Teismas, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, vadovaudamasis išimtinai negalią turinčio suinteresuoto asmens R. A. interesais, daro išvadą, kad pareiškėjos D. A. kandidatūra yra tinkama ir ji skirtina pripažintino neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse R. A. globėja ir turto administratore.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468–469 ir 505 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. A. pareiškimą tenkinti.

Pripažinti R. A., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai);

- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita);

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai);

- pilietinių ir politinių teisių sritis (teisė balsuoti, būti išrinktam ir kita).

Nustatyti neveiksniu nurodytų santykių srityse pripažintam R. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą nurodytose srityse ir jo globėja tose srityse bei turto administratore paskirti D. A., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.